Lietuvai – tvorų krašto vizija?

Tik besisaugantiems

Pagal AM parengtas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos pataisas, nuostolių už tokią žalą siūloma neatlyginti, jeigu pasėlių apsaugai nenaudota jokių prevencinių apsaugos priemonių (garso patrankos, el. piemuo, repelentai ir kitos priemonės, mažinančios ar užkardančios galimybę žalai atsirasti), taip pat jei prie miško auginamuose kukurūzų pasėliuose palikta siauresnė nei 6 m neužsėta pasėliais žemės juosta, išskyrus atvejus, kai ši juosta užsėta miežiais, daugiametėmis žolėmis arba naudojama kaip šienaujama pieva.

Apskaičiuojant žalos dydį dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pažeidimo, prie negautų pajamų už produkciją vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose. Tai yra tuo atveju, jeigu daugiametės žolės, pievos ir ganyklos buvo atnaujinamos, ir kai yra pateikiami įrodymo dokumentai. Žala gali būti apskaičiuojama po einamųjų metų gruodžio 31 d., jei daugiametės žolės, pievos ir ganyklos atnaujinamos ne žalos patyrimo laikotarpiu, o sėjai naudingu laikotarpiu. Sunaikintomis laikomos tokios daugiametės žolės, pievos ir ganyklos, kai jų plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 proc. Žala, padaryta daugiametėms žolėms, pievoms ar ganykloms skirtingose sklypo vietose, nors ir nevienodo pažeidimo intensyvumo, turėtų būti vertinama kaip bendras sklypo plotas.

AM taip pat siūlo, kad medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu komisijai atliekant vertinimą nustatoma, jog medžiojamieji gyvūnai pažeidė želdinius ir žėlinius nuskabydami ūglius, nesaugotus apsaugos priemonėmis arba repelentais, išskyrus atvejus, kai komisijai atliekant vertinimą nustatoma arba pateikiami įrodymai, kad negavus vertinamo miško savininko ar valdytojo sutikimo, arčiau kaip 400 m nuo sklypo ar jo dalies yra arba medžioklės sezono metu buvo gyvūnų viliojimo vieta. Ankstesnių metų medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui, už kurią neatlyginta, įskaičiuojama ir atlyginama pagal komisijai pateiktus šios žalos įvertinimo dokumentus.

Siekia sąžiningumo

Kaip teigiama metodikos pataisų aiškinamajame rašte, kurį pasirašė laikinoji aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, pakeitimai parengti atsižvelgiant į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) pasiūlymą. Jie esą turėtų užtikrinti sąžiningą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškams atlyginimą.

Naujos žalos apskaičiavimo metodikos iniciatorė VMU agentūrai BNS aiškino, kad reikalavimas kukurūzus auginti atokiau nuo miško yra labai svarbus, nes dabar laukai dažniausiai apsėjami iki pat miško ribos, todėl sunku pamatyti iš jo išeinančius žvėris, baidyti juos, o, esant galimybei, sumedžioti. VMU teigimu, prevencinės apsaugos priemonės jau taikomos tiek valstybiniuose, tiek privačių savininkų miškuose, kur želdiniai tepami ar purškiami repelentais, sklypai aptveriami tvoromis.

Ne geriausia išeitis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad medžiojamųjų žvėrių daromos žalos prevencija turėtų rūpintis tiek medžiotojai, tiek ir patys žemdirbiai. Tačiau AM siūlomos žvėrių daromos žalos apskaičiavimo metodikos nuostatos yra „nesąmonė“. „Žinome, kiek žūsta žvėrių pasienyje pastačius koncertinos tvorą. Žvėrys migruoja ne pagal žmonių norus, o pagal tai, kas užkoduota jų genuose. Ypač didieji žvėrys – briedžiai, elniai. Tad prie miškų nutiestos tvoros pasėlių tikrai neišgelbės, o gali padaryti tik dar daugiau žalos. Gal pagelbėtų tik kai kuriose konkrečiose vietose, bet ne visur, kaip norima įpiršti“, – teigė P. Puskunigis.

Pasak jo, šiuo metu šernai pasėliams didelės žalos nedaro, nes jų populiacija yra labai sumažėjusi, tačiau itin gausu yra elnių, nuo kurių tvoros kažin ar išgelbės. Gal padėtų repelentai, bet ir tai neaišku, kiek ilgai. Kaip ir garsinės patrankos, prie kurių skleidžiamų garsų šie žvėrys gana greitai pripranta. Be to, ne visada galima žvėris medžioti tuo metu, kai jie pradeda daryti žalą. Todėl, ŪP pašnekovo nuomone, geriausia išeitis būtų glaudus žemdirbių ir medžiotojų bendradarbiavimas, jų sutarimas.

ŪP kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius neslėpė įtariąs, kad tokiais savo siūlymais AM bando ant ūkininkų galvų užkrauti papildomą naštą. Pasak jo, tiesiog bandoma rasti biurokratinį mechanizmą, kuris leistų nemokėti už žvėrių padarytą žalą pasėlių savininkams. AM siūlomų prevencinių priemonių efektyvumas esą labai abejotinas, nes žvėrių nuniokoti laukai gali būti išsidėstę labai plačiai, o tokių priemonių taikymas tokiose teritorijose – itin sudėtingas. Be to, kyla įtarimas, kad kažkas galbūt yra suinteresuotas, jog tokios metodikos nuostatos atsirastų, nes galėtų neblogai užsidirbti iš prevencijos priemonių platinimo.

„Dar kartą bandoma lįsti į ūkininkų kišenes ir veikiama pagal principą „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, nes bandoma eiti apgailėtinu keliu, kuris nelabai kur nuves. Panašiu keliu jau nueita saugantis vilkų. Jau įsitikinta, kad net ir tvoros jų nesustabdo. O iš ūkininkų yra reikalaujama, kad šie darytų viską, kad tik apsigintų nuo vis dažnėjančių vilkų išpuolių. Žvėrių daroma žala turėtų būti ne tik ūkininkų, bet visos visuomenės galvos skausmas. Ir visa visuomenė turėtų rūpintis apsauga nuo žvėrių“, – kalbėjo R. Juknevičius. Jo teigimu, jei iš ūkininkų bus reikalaujama didelių investicijų į prevenciją, jie vargu ar tuo užsiims – juk kam investuoti, jei prevencijos priemonės kainuos daugiau, nei pati žvėrių daroma žala.

Vis ant to paties grėblio

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša ŪP teigė, kad AM nuo šiemet įsigaliojusią naują žalos apskaičiavimo metodiką siūlo keisti jau trečiąjį kartą. „Pernai, kai buvo svarstomos metodikos pataisos, joms teikėme siūlymus. Bet į juos neatsižvelgta. Tiesa, siūlymai labiau apėmė miškams padarytos žalos kompensavimą. Dabar – jau ir žemės ūkiui daromos žalos, to nebuvo anksčiau“, – pastebėjo L. Daukša.

Anot jo, nelabai suprantama, kokių interesų vedami pataisas rengė ir teikia AM specialistai, tačiau kai kurie jų siūlymai LMŽD kelia nuostabą. Mat iki šiol visa žvėrių daroma žala buvo skaičiuojama pagal kalendorinius metus. „Dabar jau siūloma vertinti ir tą, kuri buvo padaryta prieš daugiau nei vienus metus, pavyzdžiui, prieš penkerius. Tai būtų ydinga praktika, suteikianti galimybę įvairioms tokios nuostatos interpretacijoms. Be to, mus įpareigotų išmedžioti visus tos rūšies, kuri padarė žalą, žvėris, o su tuo mes tikrai nesutinkame. Nes tai būtų genocidas tos rūšies žvėrių atžvilgiu“, – tvirtino LMŽD direktorius.

Anot jo, nors siūlymai reikalauti prevencijos priemonių iš žemdirbių ir kelia šurmulį, bet LMŽD tam pritaria – pasėliai turėtų būti bent iš dalies apsaugomi. Gal labiau tiktų garsinės patrankos ar repelentai, o tvoros galėtų būti jau kraštutinė priemonė, nes jos užkirstų kelią gyvūnų migracijos takams. Be to, dėl jų gyvūnai gali ir žūti. Tad kiekviena apsaugos priemonė turi būti parinkta pagal tai, ką norima apsaugoti – ar besiganančius gyvulius, ar pasėlius.

„Taip pat reikia prisiminti, kad net ir medžioklė nėra tas būdas, kuris leistų visiškai išvengti žvėrių daromos žalos. Mat tik šernus galima medžioti ištisus metus, o kitus laukinius žvėris – tik tam tikrais laikotarpiais. Todėl medžioklė toli gražu ne visuomet gali būti prevencinė priemonė. Kur kas geriau, kai visos priemonės yra taikomos kompleksiškai. Ir tai negalima tikėtis, kad žvėrys tikrai nepadarys žalos, nes kai kurių yra itin gausi populiacija. Tad yra būtinas glaudus žemdirbių ir medžiotojų bendradarbiavimas“, – įsitikinęs L. Daukša.

Bus akiratyje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.