Columbus +3,2 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 17 Bal 2025
Columbus +3,2 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 17 Bal 2025


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Lietuviškos ambicijos – „iš lubų“ ir ne pagal kišenę?

2025/02/05


Panašu, kad Europos Sąjunga (ES) ima labiau orientuotis į konkurencingumo didinimą, tačiau Lietuvoje, regis, važiuojama senais „žaliaisiais“ bėgiais. Toks įspūdis susidarė po Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano aplinkosaugos srityje pristatymo. Žemdirbių organizacijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai pastebėjo, kad aplinkosauginiai siekiai persmelkti žaliosiomis ambicijomis, nors Briuselyje jau kalbama apie gamybos stiprinimą ir apsirūpinimo maistu svarbą.

Kuo grįsta?

Aplinkos ministras Povilas Poderskis KRK pateikė savo prioritetus ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Jis pabrėžė, kad šis planas išdiskutuotas su socialiniais partneriais ir, kiek įmanoma, atsižvelgta į visuomenės balsą. Pagrindiniai aplinkos ministro prioritetai yra keturi – klimato kaitos valdymas ir gamtos apsauga, kokybiškas ir prieinamas būstas bei jo aplinka, aplinkos apsaugos stiprinimas ir aplinkos sistemos debiurokratizacija ir skaidrinimas.

P. Poderskis iškart atkreipė dėmesį, kad priemonių planas gali pasirodyti abstraktus, nes jame pasiūlyti tik strateginiai dalykai, o daug priemonių nuguls į Aplinkos ministerijos (AM) įsakymus, Vyriausybės nutarimus ir pavaldžių institucijų programas.

KRK nariai pirmiausia pastebėjo, kad Vyriausybės užmojai siekia toli – iki 2030 ir 2050 metų, nors jos kadencija, žinia, baigsis gerokai anksčiau, todėl pasigedo konkretesnių įsipareigojimų iki Vyriausybės darbo pabaigos.

Seimo narys Viktoras Pranckietis suabejojo žadamu „duomenų patikimumu“ – jam pro akis nepraslydo įrašytas įsipareigojimas, kad sprendimai bus priimami, remiantis pagrįstais duomenimis, o tai akcentavo ir buvusi Vyriausybė. Tik kaip atrodo tas duomenų patikimumas? Programoje konstatuojama, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės kriterijų, ir užsibrėžta iki 2028 m. pabaigos pasiekti, jog visi vandens telkiniai būtų švarūs. Politikas atkreipė dėmesį į europinę direktyvą, kurioje nurodyta, kad paviršiniuose vandenyse leistinas azoto kiekis – iki 50 miligramų litre (mg/l). „Lietuvoje nustatyta, kad geriamajame vandenyje norma – 50 mg/l, o ežeruose – 10 mg/l. Aplinkos apsaugos agentūros 2023-iųjų metų duomenimis, vidutinė metinė nitratų koncentracija nė vienoje iš tirtų upių vietų neviršijo Nitratų direktyvoje nustatytos ribinės koncentracijos, 82 proc. ežerų ir tvenkinių norma buvo daug mažesnė, tad kodėl rašoma apie prastą jų būklę? Kažkokie netikslumai programoje, o gal tai populistiniai paklydimai, kai skaičiai grindžiami emocijomis, o ne žiniomis“, – ėmė svarstyti parlamentaras.

Grėsmingi teiginiai

Jis pastebėjo, kad Lietuva vėl lipa ant to paties grėblio ir nori persistengti aplinkosaugos srityje. Planuojama parengti ir patvirtinti įstatymų pakeitimus, įteisinsiančius natūralias buveines, kurios nėra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kitų saugomų teritorijų dalis. „Kitaip sakant, mes vėl plėsimės iki nežinia kokios ribos. Gal iki tokios, kai Vilnių aptversime, o visą kitą Lietuvą paskelbsime saugoma teritorija ir ten įvesime apribojimus? Kodėl turime daryti daugiau, nei yra ES nusibrėžta?“ – stebėjosi V. Pranckietis.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano aplinkosauginėje dalyje yra ir dar vienas grėsmingas teiginys – Lietuvos biologinės įvairovės nykimas yra vienas iš sparčiausių Europoje. Iš kur toks išskirtinumas labai žalioje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, šalyje? „Nykimas turi būti įvertintas kažkokiais objektyviais rodikliais. Kai KRK dar 2022 m. paprašė AM duomenų, kiek ir kokių rūšių buvo 2020 m., kaip keitėsi jų populiacijos, atsakymo negavome dėl didžiosios dalies paukščių. Susidaro įspūdis, kad vis ieškoma to, kas yra blogai“, – keistas tendencijas atskleidė KRK narys.

Aplinkos ministras pripažino, kad pats yra pastebėjęs tuos įvardytus momentus, ir žadėjo tai patobulinti. „Dėl duomenų pagrįstumo man pačiam yra daug nuogąstavimų, mes jais mojuojame ir manipuliuojame, mačiau, kaip tai buvo daroma prie buvusios Vyriausybės. Turime ir dėl statybų leidimų, ir dėl aplinkos monitoringo pasitempti ir pereiti prie tikrų ir faktais pagrįstų duomenų“, – pripažino P. Poderskis.

Persmelkta žaliuoju kursu

Parlamentaras Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas persmelktas žaliuoju kursu, o ES jau vis daugiau pradeda kalbėti apie maisto gamybos ir jo tiekimo saugumo sistemas. „Reikėtų į tai kreipti ir planuojamas priemones, jas konkretinti, kad netrukdytų gamybiniams procesams, žemės ūkis ir aplinkosauga turi rasti bendrą vardiklį“, – kvietė buvęs žemės ūkio ministras.

KRK narys Bronis Ropė akcentavo Lietuvos pomėgį įsivesti kuo daugiau aplinkosauginių apribojimų žemės ūkio srityje ir siūlė peržiūrėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) bei susimažinti per didelius ir griežtus pačių sumanytus įsipareigojimus. „Reikia grįžti prie europinių reikalavimų, to prašo visos žemdirbių organizacijos. Pavyzdžiui, pas mus yra 17 ekoschemų, o Prancūzijoje – viso labo tik 3. Mes be reikalo apsunkiname gyvenimą savo žmonėms, pakeliame kainas ir išlaidas, bet to nekompensuojame, sakome, kad nėra iš ko. AM nustačiusi daug papildomų ir didesnių įsipareigojimų, kuriems neskirti pinigai, todėl būtų gerai, kad abu ministrai susitartų dėl žmoniškesnių reikalavimų“, – ragino buvęs europarlamentaras.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sutiko, kad, siekiant pakeisti tam tikrus įsipareigojimus SP, reikės juos derinti su AM, kuri pridėjo nemažai rankos, o kai kur ir dirigavo pirmuoju smuiku rengiant SP. „Su AM reikės apsispręsti dėl daugiamečių pievų. Ko mes siekiame – biologinės įvairovės saugojimo ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) „užrakinimo“? Kaip žinome, daugiametė pieva ŠESD „neužrakina“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Jis akcentavo, kad daugelis ES šalių pasisako, jog SP keitimas turėtų būti paprastesnis ir greitesnis, nes, einant laikui, situacija keičiasi, o procedūros yra ilgos.

Suvaržymų už šimtus milijonų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 4 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis