Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

„Literatūrinė žiema“ kaito nuo poetinio karščio

2016/12/13


Panevėžio „Literatūrinių žiemų“ siela – poetė Elvyra Pažemeckaitė, 2016-ųjų Metų panevėžietė.

Gruodis Panevėžio kultūriniame gyvenime turi ryškų akcentą – kas antri metai rengiamą siautulingą ir žodingą festivalį „Literatūrinė žiema“. Šiemet vyko tryliktasis, tarptautinis, sukvietęs į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką arti šimto menininkų – vertėjų, leidėjų, dailininkų, fotografų, bet daugiausiai – poetų, net Nacionalinės premijos laureatų. Kad kūrėjai galėtų paskanauti Panevėžio žemėje augintų gėrybių, pasirūpino rėmėjais tapę agroverslo atstovai, krašto ūkininkai. O festivalio sumanytoja ir ilgametė jo rengėja, tikroji nekasdienio šurmulio siela – poetė Elvyra Pažemeckaitė po kelių dienų bus sveikinama ir kaip išrinktoji Metų panevėžietė.

Premijos – už talentą, o ne „literatūriniams vargšams“ Panevėžio poezijos ir eseistikos festivalį „Literatūrinė žiema“ šiųmetė Elenos Mezginaitės premijos laureatė – poetė Erika Drungytė įvardijo kaip išskirtinį šalies literatūrinių švenčių kontekste. „Šis festivalis pasižymi kuk­liųjų kūrėjų pamatymu, tokia kukli buvo ir E. Mezginaitė, talentinga, bet nepastebima. Kiekvienas čia nuoširdžiausiai pasitinkamas, apglostomas, išbučiuojamas, apdovanojamas, dėl to visi ir nori atvažiuoti“, – kalbėjo E. Drungytė, nominuota „Už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“. Premiją finansavo Lietuvos kultūros tarybos fondas. Poetei antrino Benediktas Januševičius, išsakęs laudaciją Julijono Lindės-Dobilo premijos „Už poezijos karštį“ laureatui Dainiui Gintalui, išleidusiam eilėraščių knygą „Adatos“. Literatūrines premijas, Benedikto manymu, Lietuvoje dažnai gauna „kažkokie literatūriniai vargšai“, – nežinia, ar dėl komisijų paiko humanizmo, ar užuojautos. Literatūroje, rėžė oratorius, – „daug maivymosi, smaukymosi, šašų krapštymo“, nors geras poetas, prozininkas ir taip jau apdovanotas, jo talento neatims jokie paikuoliai jokiomis premijomis. Panevėžio „Literatūrinė žiema“, B. Januševičiaus teigimu, laužo tas keistas nuostatas, nes čia apdovanojami „pulsuojantys, alsuojantys, kartais trenkti, kartais įplyšę, bet svarbiausia – karšti autoriai“. Trečioji – Panevėžio mero įsteigta premija „Už tikros išpažintinės poezijos galią“ eilėraščių knygoje „Singerstraum“ teko Giedrei Kazlauskaitei. Laureatė apgaubta ir festivalio rėmėjų – Pasvalio r. Raubonių k. festivalio „Vilnonės dienos“ auksarankių nuveltu vilnos šaliu.

Ir išklausyta, ir padiskutuota Festivalis prasidėjo dailininko, režisieriaus, pasirodo, dar ir poeto Stasio Eidrigevičiaus grafikos darbų parodos „Šaknys ir šakos“ atidarymu. Po to dvi dienas lietuviškai, tarmiškai, net ispaniškai, lenkiškai ir rusiškai skaityta naujausia kūryba, vyko diskusijos, netrūko išmoningų improvizacijų, laudacijų laureatams ir atsakomųjų kalbų. Poeziją ir esė skaityti pakviesti Eugenijus Ališanka, Alis Balbierius, Jūratė Baranova, Gintaras Bleizgys, Herkus Kunčius, Aidas Marčėnas, Kęstutis Navakas, Sara Poisson, Rolandas Rastauskas, Rimvydas Stankevičius, Alvydas Šlepikas, Vainius Bakas, Mantas Balakauskas, Ramunė Brundzaitė, Marius Burokas, Nerijus Cibulskas, Jurgita Jasponytė, Laima Kreivytė, Giedrė Kazlauskaitė, Ernestas Noreika, Ramutė Skučaitė, Tomas Petrulis, Vytautas Stankus, Rimvydas Stankevičius, Antanas Šimkus, Tomas Taškauskas, Aivaras Veiknys, Ramūnas Čičelis, panevėžiečiai Edita Misevičiūtė, Solveiga Ska, Liuda Jonušienė, Lidija Stankūnienė, Sigitas Laurinavičius, Elvyra Pažemeckaitė ir kiti. Diskusiją apie „kūrybą iš kančios, stokos, pertekliaus ar įkvėpimo“ moderavo dvi Jūratės – Baranova ir Čerškutė, o joje dalyvavo Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Stasys Eidrigevičius, Giedrė Kazlauskaitė, Andrius Konickis, Maurilio de Miguel Lapuente (Ispanija/Italija), Aidas Marčėnas, Jarosław Mikołajewski (Lenkija), Mindaugas Nastaravičius, Sara Poisson, Viktoras Rudžianskas. Būtent galimybę išklausyti kolegų mintis ir betarpiškai diskutuoti festivalio dalyviai labiausiai vertina.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunoji poetė Kotryna Kraptavičiūtė.

Poezijoje – ir jaunatviškas entuziazmas, ir kančia Savita ir patraukli programos dalis – tarmiški skaitymai. S. Eidrigevičius prabilo savo vaikystės Lepšių k. šnekta iš knygos „Giedanti gaidžio galva“: „Sėdim su sesem/nulaidė galvs.../Mam išėja i nebegrįžt...“ Tobulai išlaikęs uteniškių tarmę pasirodė šio miesto meras, lituanistas Alvydas Katinas, skyręs eilėraštį tarmiškai rašančiai sesei: „...man vanduo/tau unduo/man kovai/tau kavai.../aš gyvenu ant pamatų/tava gryčia unt pamuraukas.../ mane saugo angelai.../tavi rozais pridaboja aniuolai/sukaliečytais sparnais...“ Autorinius Dalios Svilienės keraminius darbus – „nesukaliečytus aniuolus“ gavo kūrybingiausios Aukštaitijos regiono moksleivės: Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunoji poetė Kotryna Kraptavičiūtė – „Už netikėtą brandą poezijoje“; Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos moksleivė Mūza Olimpija Svetickaitė – „Už jaunatviško entuziazmo žydėjimą eilėraščiuose“ ir Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos poetė Austėja Zaveckaitė – „Už žodžio tikrumą“. Suaugusieji poetai dar varžėsi rimto „Pirmojo kūrybinio blyksnio“ ir nerimto – „Ar pakankamai įspūdingai aš kenčiu?“ anoniminių eilėraščių konkurse. Baigiamuoju šventės akordu tapo pagrindinių premijų ir visos daugybės šmaikščių nominacijų paskelbimas. „Už du netikėtus vaidmenis Panevėžio Juozo Miltinio teatre ir tikėtą vaidmenį „Literatūrinėje žiemoje“ apdovanota „Panevėžio aktorė iš Kauno“ – Olita Dautartaitė. Aktorei prizą įteikė alpinistas Vladas Vitkauskas. S. Eidrigevičius pelnė specialųjį apdovanojimą „Už kryptį iš pasaulio į Panevėžį, iš Panevėžio į pasaulį“. Žurnalistei, redaktorei Gražinai Petrošienei dėkota „Už motinišką prisiglaudimą prie Panevėžio „Literatūrinės žiemos“. Savo ruožtu Gražina apdovanojo E. Pažemeckaitę kaip „moterį, privertusią pasukti Nemuną (upė ir kultūros žurnalas) pro Panevėžį“. „Už trylikos metų ištikimybę „Literatūrinei žiemai“ ir viso gyvenimo ištikimybę poezijai bei vienas kitam“ apdovanoti Kauno poetai Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Gintaras Patackas. „Literatūrinės žiemos Riterio rožė“ skirta Ramutei Skučaitei – „Už karališkus tekstus vaikams ir ne vaikams knygoje „Tai priimkit, kas priklauso“ ir už sidabrišką sielos muzikalumą vertimų knygoje „Нас четверо / Mes – ketvertas. Ana Achmatova, Borisas Pasternakas, Osipas Mandelštamas, Marina Cvetajeva.“ Negalėjusi dalyvauti renginyje poetė perdavė linkėjimus ir pažadą savo kūrybos vakarą bibliotekoje surengti tuoj po Naujųjų. „Literatūrine Jono Meko vardo skrybėle“ pasipuošė A. Katinas. Ne kaip politikas, kaip poetas, apdovanotas „Už išdidžią vienatvę eilėraščių knygoje „Vaikšto vienas“. „Literatūrinė lapė“ ant pečių užmesta Daivai Molytei-Lukauskienei „Už natūraliausią poezijos žvilgesį eilėraščių knygoje „Baltojo kiro giesmynai“. Prizą įsteigusi žvėrienos delikatesais garsėjanti „Gurmano“ bendrovė lapenų greičiausiai nestokoja, nes savininkė Jūratė Momeniškienė antrą kailį nuo savęs įteikė festivalio savanorei Solveigai Ska. „Literatūriniu obuoliu“ apdovanota Elena Karnauskaitė „Už vis aukštėjančias eilėraščių pilis iš balto smėlio“. „Žalvarinė ranka-segtuvas“ įteikta eseistei prof. Jūratei Baranovai „Už karminius darbus filosofijai, literatūrai, rožėms ir „Literatūrinėms žiemoms“. Poetą Aivarą Veiknį šildys „Filosofiškai literatūrinis šalis“ už talentą „mintimis atsiriboti nuo kūno, kad laikas, skiriamas buičiai, nesikirstų su laiku, skirtu būčiai“. Puiki nuotaika ir humoras neapleido festivalio svečių ir klausytojų abi renginio dienas. Rimta kūrinių analizė persipynė su linksma autoironija. Tarkime, pasvarstymais, kokia būna poetika: valso žingsnių, sunkių scenos užuolaidų, chalato rankovės kavos puodelyje ir, žinoma, valerijono kvapo, – nes tai A. Katino poetikos apibūdinimai. O kaip tapti poetu? Vienos poetės žodžiais, „iškristi iš medžio. Augančio ir nukirsto. Geriausia – ant galvos.“ Festivalis dar kartą įrodė, kad Lietuvoje liūdna nebus, kol gyvuoja gimtoji kalba, kol yra talentingų poetų ir tų, kurie juos sukviečia būrin. Tiesiog reikia imti lietuviškus eilėraščius ir skaityti.

Gertrūda RINKŪNIENĖ „ŪP“ korespondentė

Stasio Skrebio ir PAVB nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...
2023/01/27

Radviloms priklausęs dvaras laukia naujų šeimininkų

Turto bankas paskelbė istorinių Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Kelis šimtmečius garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei priklausiusio dvaro dalis aukcione bus parduodama kovo pradžioje.
2023/01/27

Kviečia minėti Pasaulinę pelkių dieną

Artėjant Pelkių dienai, kuri minima vasario 2 d., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei šlapmžemių apsaugą.