Mažiau biurokratijos – daugiau kooperacijos?

Pateikė pavyzdžių

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) l. e. p. pirmininkė Regina Bernatonienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad siūlomus kooperatyvų įstatymo pakeitimus vertinti vienareikšmiškai sunku. „Iš vienos pusės gerai, kad mažinama biurokratija. Taip pat sveikintina, kad „pripažinimo“ faktas būtų skaitmenizuotas ir matytųsi Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje (JARIS). Tačiau kooperatyvų kūrimąsi labiausiai skatina ekonominė nauda jo nariams. Pavyzdžiui, taip ir nebuvo pritarta paramos paketui, kuriuo būtų sumažinti pieno kooperatyvų pieno surinkimo kaštai dėl pabrangusių degalų. Kitas pavyzdys: perkant sėklą per kooperatyvą, kooperatyvo nariai gali sėklas įsigyti pigiau, tačiau ryškėja tendencija, kad šie nariai gali prarasti paramą už sertifikuotos sėklos įsigijimą“, – pažymėjo R. Bernatonienė.

Kalbėdama apie numatomą automatizuotą vertinimą, ji, be visų jo pliusų, įžvelgia ir problemą, kai dėl sistemos nelankstumo gali būti pridaryta „skaitmeninių klaidų“, kaip ir su pievomis bei gyvulininkystės ūkiais, kai dėl NMA sistemos ALNSIS netikslumo buvo sustojęs avansų už deklaruotus laukus mokėjimas. Todėl LVPŪA l. e. p. pirmininkė neabejoja, kad didieji iššūkiai išliks. „Pasyvusis narys taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai vertinčiau teigiamai, nes kooperatyvui lengviau planuotis pajų išmokėjimo srautus. Iš kitos pusės, senėjančioje visuomenėje, taip pat ir tarp kooperatyvų narių, ypač mažuosiuose kooperatyvuose, gali susidaryti situacija, kai 1–2 pasyvieji nariai sudarytų daugiau kaip 10 proc. kooperatyvo narių.  T. y. mažieji kooperatyvai turės tik teorinę galimybę turėti „pasyviuosius narius“.  Nevisai supratau, ar „pasyvieji nariai“ turėtų balsavimo teisę, ar ne. Jei turėtų, manau, kad šio nario balsas neturėtų būti lygus tikrojo nario balsui. Svarbu pažymėti, kad kooperatyvo nariai turėtų nuspręsti, ar turėti pasyviųjų narių, ar ne“, – ŪP sakė R. Bernatonienė.

Aiškesni kriterijai

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė Aistė Sabaliauskaitė teigiamai vertina tai, kad projekte pagaliau įtvirtinami aiškesni ir objektyvūs kriterijai: ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turėtų vykdyti žemės ūkio veiklą, ekonominiai santykiai su nariais pripažįstami esminiu tikros kooperatinės veiklos požymiu, o reikalavimai dėl mokestinių ir socialinio draudimo įsiskolinimų tampa aiškūs bei patikrinami. Taip pat svarbu, kad sudaromos palankesnės sąlygos naujai besikuriantiems kooperatyvams, ir sistema nebūtų prieinama tik istoriškai susiformavusiam jų ratui. „Pasyviojo nario statusui nepritariu iš esmės. Kooperacija turi būti orientuota į šiandien aktyviai dirbantį žmogų – jo dabartinę veiklą, investicijas, prisiimamą riziką ir ateities perspektyvas. Kooperatyvas nėra kapitalo kaupimo bendrovė. Jeigu norima organizacijoje išlaikyti veikloje nebedalyvaujančių asmenų kapitalą, tam galima steigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB), turėti akcininkų ir juos vadinti kaip norima. Tačiau kooperatyvo nario esmė yra aktyvus dalyvavimas ir apyvarta su kooperatyvu. Pasyvusis kooperatyvo narys prieštarauja pačiai kooperacijos logikai“, – redakcijai teigė A. Sabaliauskaitė.

Gyvenimiškas sprendimas

Savo poziciją dėl pasyviojo nario redakcijai išsakęs ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas Mindaugas Maciulevičius prisimena nemažai diskusijų šia tema. Jo nuomone, tokio statuso atsiradimas yra teisingas ir gyvenimiškas sprendimas. Kooperatyvas yra gyvas organizmas: jis kuriasi, auga, investuoja, priima naujus narius, įgyvendina bendrus projektus. Tačiau kartu vyksta ir natūrali kartų kaita – dalis ūkininkų sulaukia amžiaus, kai nusprendžia nebeūkininkauti. „Jeigu ūkis perduodamas vaikams ar anūkams, dažnai galima perduoti ir dalyvavimą kooperatyve. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų, kai žmogus apskritai nutraukia ūkininkavimą, parduoda gyvulius, techniką, likviduoja ūkį. Tokius atvejus, ypač pieno sektoriuje, ne kartą yra aprašęs ir ŪP. Tačiau toks žmogus gali būti dešimt ar dvidešimt metų kūręs kooperatyvą, tiekęs produkciją, dalyvavęs bendrose investicijose ir įnešęs savo pajų. Man atrodo teisinga suteikti jam galimybę išlikti tos bendruomenės dalimi – dalyvauti susirinkimuose, renginiuose, išlaikyti kooperatyve investuotas lėšas ir gauti jam priklausančią investicijų grąžą. Tai kartu naudinga ir pačiam kooperatyvui, nes nereikia vien dėl žmogaus pasitraukimo iš aktyvaus ūkininkavimo skubiai grąžinti jo investuoto kapitalo“, –  kalbėjo M. Maciulevičius,  tokių žmonių nevadinantis investuotojais, nes tai – ilgamečiai tos pačios kooperatyvo bendruomenės nariai. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas pabrėžė, kad projekte yra numatyti ir aiškūs saugikliai: pasyviuoju nariu galėtų tapti tik žmogus, kuris ne trumpiau kaip trejus metus vykdė žemės ūkio veiklą ir ne trumpiau kaip trejus metus buvo kooperatyvo narys, o tokių narių galėtų būti ne daugiau kaip 10 proc. visų kooperatyvo narių. Jo nuomone, ši nuostata užkerta kelią pasyviesiems nariams keisti kooperatyvo veiklos esmę.

Keli svarbūs aspektai

Kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius Kooperatinių bendrovių įstatymo siūlomus pakeitimus vertina kaip svarbų žingsnį į priekį, siekiant modernizuoti ir teisiškai sutvarkyti šį sektorių. Pirma, atsisakius popierinių pripažinimo pažymėjimų ir perkėlus statuso fiksavimą JARIS, naujai įsikūrusiam kooperatyvui nebereikės veltis į biurokratines procedūras, kad įrodytų žemės ūkio kooperatyvo statusą. Kitas aspektas – saugumas dėl ateities ir narystės tęstinumas. Ankstesnis reguliavimas vertė ūkininkus nerimauti, kas nutiks su kooperatyvo kapitalu ir stabilumu, jei dalis narių pasens ar dėl sveikatos nebegalės tiekti produkcijos, t. y. vykdyti apyvartos. Todėl įteisinamas pasyviojo nario statusas leidžia naujiems steigėjams kurti ilgalaikes verslo strategijas, žinant, kad pasitraukiantys nariai netaps finansine našta (nesukels staigaus kapitalo išdraskymo poreikio), nariai galės ir toliau likti kooperatyve, nevykdyti apyvartos ir gauti pagal turimus pajus pajamų dividendus iš paskirstyto pelno. Dar vienas aspektas – aiškesnės valdymo taisyklės. Renkant valdybos pirmininką, valdybos arba stebėtojų tarybos narius, aiškiau aprašomi susirinkimų organizavimo bei rinkimų reikalavimai, kurie padės išvengti vidinių ginčų. Tai leidžia steigėjams lengviau susitarti dėl vidinių taisyklių pačioje pradžioje.

„Nors pakeitimai palengvina veikiančių kooperatyvų gyvenimą, vien teisinių procedūrų supaprastinimas nėra vienintelis ir pakankamas impulsas, kuris paskatintų kurti naujus kooperatyvus. Pagrindiniai barjerai Lietuvoje išlieka tie patys – ekonominiai ir kultūriniai. Naujų kooperatyvų kūrimąsi labiausiai skatina ne administraciniai supaprastinimai, o realios mokestinės lengvatos arba tikslinė finansinė parama. Pavyzdžiui, parama kooperatyvo įsikūrimui pirmiems penkeriems metams, didesnis paramos intensyvumas, didesni balai Europos Sąjungos (ES) paramos paraiškose“, – pastebėjimus išsakė kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius.

Ieškojo sprendimų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.