Medžiotojų konfliktas Zarasuose: ar verta laužtis pro atviras duris?

Nesupranta medžiotojų

„Turiu žemės 20 ha Zarasų rajone ir paprašiau Dusetų medžiotojų būrelio vadovo Šarūno Gylio tapti to medžiokles būrelio nariu pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, atitinku visus reikalavimus pagal įstatymą, bet man to būrelio vadovas pasakė kad 13 straipsnio jis nežino ir niekas jam negalioja. Graudu kad yra laisvoje Lietuvoje dar tokiu žmonių, kurie spjauna į įstatymą ir jaučiasi nepajudinami. Šiuo metu dėl medžiokles būrelio veiksmų paduotas ieškinys teismui“, –  rašo Gintaras Juškevičius.

„Ūkininko patarėjo“ portalas susisiekė su šio teksto autoriumi ir išgirdo kiek išsamesnį pasakojimą: „Aš turiu nuosavybę 20 ha Dusetų medžiotojų būreliui priklausančiame medžioklės plote, norėjau pas juos įstoti, tačiau jie gražioje formoje mane pasiuntė ant trijų raidžių, kaip sakoma... Nepriima ir sako, kad 13-as straipsnis jiems negalioja, nes jie naujus narius priima balsuodami pačiame būrelyje, kur turi pritarti dauguma narių. O kadangi čia esu naujas žmogus, nepažįstu tų būrelio medžiotojų, dėl to jie nubalsavo, kad manęs nepriimti... Aš nesuprantu, kodėl jiems įstatymai negalioja. O pagal įstatymą užtenka turėti 15 ha, kad būčiau priimtas tikruoju būrelio nariu. Mano manymu, jie nesilaiko įstatymo ir ignoruoja, nors niekada su jais jokių konfliktų neturėjau. Nežinau, kodėl jie taip daro...“.

Būrelio vadovas: anksčiau jo niekas nėra matęs

Netrukus susiekėme su Dusetų medžiotojų būrelio pirmininku Šarūnu Gyliu ir iš jo lūpų ši istorija nuskambėjo kiek kitaip: „Įstatymiškai nėra jokio įpareigojimo, kad būtinai turime jį priimti – yra tik galimybė teikti prašymą, kad jį apsvarstytume ir visi nuspręstume, priimti ar ne... Tame 13-ajame straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad turint daugiau nei 15 ha žemės tas savininkas turi teisę rašyti prašymą, kad būtų priimtas į asociaciją. Tačiau yra išlyga: jeigu jo nepriima į asociacijos narius, tuomet jis gali pateikti sutartį bei prašymą, kad gautų leidimą medžioti savo žemėje. Minėto pono advokatas buvo informuotas, kad jis nepriimtas į narius ir paprašyta, kad jis atsiųstų sutartį ir prašymą, kad ta sutartis būtų sudaryta. Advokatas kaip ir sutiko, sutarties pavyzdį atsiuntė, bet prašymo sudaryti tokią sutartį kažkodėl neatsiuntė, nors buvo pažadėjęs, ir dviem mėnesiams dingo... Šiandien jau pradėjo skambinti žurnalistai, matyt, tas ponas daug pinigų turi ir visiems dabar varo savo istoriją“.

Tačiau kas konkrečiai trukdė priimti žemės sklypo savininką į būrelį?

„Šis žmogus yra visiškai naujas, o mūsų asociacija turi daug narių ir kiekvienas narys turi balso teisę, todėl kiekvienas balsuoja savo nuožiūra, –  aiškina Š. Gylys. – Aš asmeniškai šitą poną esu matęs vieną kartą, kai atvežė prašymą įstoti į asociaciją. Anksčiau nėra pareiškęs jokio noro kartu medžioti ar bendrauti, niekas jo apskritai nėra matęs... Kaip politikas nori būti kažkur išrinktas, jis bent jau daro viešinimo kampaniją, o šitas ponas mums yra visiškai nežinomas, tad nėra ko stebėtis, kad žmonės už jį ir nebalsavo...“.

Zarasų medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas: palauksime teismo sprendimo

Pasiteiravome ir Zarasų rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vytauto Mickevičiaus nuomonės šiuo klausimu. Iš pašnekovo išgirdome ir daugiau reikšmingų detalių:

„Šis reikalas jau buvo pasiekęs teismą, berods, pernai, kai minėtas žmogus skundėsi, jog nėra priimamas į Dusetų būrelį. Tačiau teismo išaiškinimas buvo toks: jeigu būrelio kolektyvas pagal savo įstatus prabalsuoja, kad nepriimti, tai, vadinasi, toks sprendimas ir galioja. Visų būrelių įstatų aš nežinau, bet priežasčių gali būti pačių įvairiausių: nepažįsta to žmogaus ar yra kažkokių abejonių dėl jo veiklos, tai gali ir nepriimti. Tik tiek, kad tame plote, kuriuo jis disponuoja, galima gauti leidimą medžioklei ir būrelis privalės jam išskirti tam tikrą limitą, t. y. sumedžiojimo kvotą. Kiek girdėjau, jis tą žemę ir nusipirko tik tam, kad įstotų į būrelį... Tačiau pasakyti, ar jis bus priimtas, ar ne – negaliu. Jis man pateikė informaciją elektroniniu paštu, kur parašė, kad byla yra teisme. Todėl nepilstysiu žibalo į ugnį, palaukime, kol bus vienoks ar kitoks teismo sprendimas...“

Kodėl tokių paprastų dalykų negalima išspręsti be teismų, nekonfliktuojant?

„Na, būrelis man atsakė taip: jis kreipėsi, jie jam atsakė, kad tiesiogiai nepriims ir mes padiskutuosim bei kažkokį sprendimą priimsim. Aš manau, kad jam leis medžioti jo žemės plote, o 20 ha – visai gražus plotas, tad tuo ši istorija ir baigsis, –  sako V. Mickevičius. – Daugiau kaip ir nieko negalėčiau komentuoti. Galiu tik pasakyti, kad žemdirbiai iš pradžių labai apsidžiaugė, kad tas 13-asis straipsnis yra medžioklės įstatyme, tačiau teismo išaiškinimas iš vėl viską sumaišė... O būrelio žmones taip pat reikia suprasti: jie sako, kad to žmogaus nepažįsta, o čia vis dėlto ginklai, žmonės dabar atsargūs... Tokia ir mano pozicija, tarsi tarp kūjo ir priekalo: norėtųsi, kad visi būtų patenkinti, bet štai kažkur kažkas nesiklijuoja... Jeigu tas žmogus labai norės, tai pamedžioti tikrai gaus. Galbūt galės net kurią dieną ateiti medžioklės svečiu (yra ir tokia kategorija) ir tai net mažiau kainuos, nei būti tikruoju asociacijos nariu“...

Paprastai klaidų padaro abi ginčo pusės

Šią situaciją pakomentavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša, kuris teigė iš įvairių mediacijų patirties galintis pasakyti, jog dažniausiai tokiais atvejais nebūna vienos šalies kaltos ar teisios:

„Matyt, abi ginčo pusės padarė kažkokių klaidų, o kai viskas pakrypsta į teisminius procesus, tuomet tai neveda į gera. Yra Medžioklės įstatymo tas 13-asis straipsnis, teigiantis, kad žemės savininkai, valdantys ne mažiau kaip 15ha, turi būti priimami į medžioklės būrelius, turintys daugiau nei 1000 ha jau gali steigti ir individualius medžioklės plotus, taip pat gali medžioti esamuose medžioklės plotuose sutartiniais pagrindais, o jeigu laukinių gyvūnų yra padaryta žala, tuomet gali gauti kompensaciją. Na, yra numatytas ir radikalus, kraštutinis būdas, ginantis žemės savininko teises – galimybė uždrausti medžioti jo valdomoje žemėje, tačiau tokiu atveju prarandama teisė į kompensaciją laukinių gyvūnų padarytai žalai atlyginti. Kaip matome, savininkų teisės pagal įstatymą ginamos. O asociacijos, t. y. medžiotojų klubai ir būreliai veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuriama teigiama (o ir Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pasisakęs), kad į medžiotojų klubus bei būrelius nariai yra priimami laisvanoriškumo principu, vadinasi, čia niekas negali pritaikyti jokios prievartos. Kitaip sakant, turi būti laikomasi tos konkrečios asociacijos įstatų ir vidaus tvarkų, o ten dažniausiai yra numatyti kriterijai, kokiomis sąlygomis yra priimami nauji kandidatai“.

Pasak pašnekovo, šią situaciją reikėtų spręsti ne radikaliai, o laipsniškai: „Pirmiausia turi susiformuoti socialiniai santykiai, prasidėti normalus bendravimas, susipažinimas su būrelio nariais, to žmogaus perpratimas, galbūt vertėtų metus-kitus kartu pamedžioti, susigyventi su kolektyvu, o tuomet kolektyvas jau svarsto savininko pageidavimą stoti, kurį šis pareiškia oficialiu prašymu. Šioje situacijoje gi akivaizdu, jog prašymas priimti į kolektyvą buvo iškart pateiktas, tuomet būrelis pagal savo įstatus ir vertino per 30 dienų nuo prašymo pateikimo. Jeigu atsakymas yra neigiamas, tuomet žemės savininkas visada turi teisę prašyti leisti jam medžioti tuose plotuose pagal susitarimą, kuris gali būti įvairus – priklausomai nuo siekių, ploto dydžio, medžiojamų gyvūnų ir net veterinarinių sąlygų bei sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo sąlygų užtikrinimo. Tai turi būti daroma nuosekliai, tvarkingai, tačiau Zarasų atveju matyti, kad su tomis mano išdėstytomis geranoriškumo-laisvanoriškumo sąlygomis yra prasilenkta, o siekiama radikaliuoju būdų tiesiog ateiti į asociaciją, kas be laipsniškų, demokratinių procesų yra sunkiai pasiekiama bei įgyvendinama. Nėra daug tokių atvejų...“.

L. Daukša sako, jog santykių gerinimas su miško ir žemės savininkais yra LMŽD prioritetas: „Visi medžiotojai supranta, kad turime gerbti savininkų teises ir užtikrinti jų teises į kompensacijas dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, stengiantis kaip įmanoma ją minimalizuoti. Be abejonės, turi būti tarpusavio pagarba ir supratingumas, tačiau tą turi daryti abi šalys“.

LMŽD vadovas tuo pačiu siunčia ir visiems medžiotojams specialią žinutę: „Yra indikatoriai, kad medžiotojų bendruomenė sensta, todėl mes neturime būti uždari. Nauji medžiotojai beveik neateina, medžioklė nepopuliarėja. Kaimas ir regionai šioje srityje tikrai traukiasi, o mūsų bendruomenės narių tik mažėja. Tad vietos gyventojui medžiotojui reiktų suteikti galimybę svečio teisėmis kartu pamedžioti ir, praėjus visus procesus bei pasitikrinus, galbūt priimti jį į kolektyvą, skatinant atvirumą ir medžioklės prieinamumą. Nemalonu, kada atsiranda konfliktinės situacijos ir jos persikelia į teismą...“.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis