Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

Memorialinė instaliacija MENSCHEN pagerbia Europos kultūrų įvairovę ir laisvės siekį

2023/01/13


Laisvė ir vienybė yra tai, apie ką šiandien ypač garsiai kalba visas pasaulis. „Man laisvė ir vienybė neatsiejamos nuo išsilavinimo ir kultūros“, – sako artėjančio jubiliejinio Vilniaus šviesų festivalio svečias iš Prancūzijos Philippe'as Morvan‘as.

Į Vilniaus šviesų festivalį, kuris vyks sausio 25–28 d., atvyks ryškus sceninio dizaino ir šviesos menininkas Philippe'as Morvan‘as. Jis pristatys savo instaliaciją Menschen (liet. Žmonės), kurios premjera įvyko 2019 m. spalio 1 d. Leipcigo centrinėje geležinkelio stotyje. Kūrinys skirtas 1989 m. rudenį Leipcige vykusių masinių eitynių, pavadintų „Taikia revoliucija“, 30-mečiui atminti. Eitynės tapo svarbiu posūkiu žygio į laisvę procese – po mėnesio griuvo Berlyno siena.

Monumentali šviesos ir garso instaliacija Menschen sudaryta iš 960 stačiakampių, plokščiomis baterijomis maitinamų, retro stiliaus žibintuvėlių, kūrinio autoriaus per daugelį metų surinktų visoje Europoje. Komponuojant juos 9 metrų skersmens šviesos rate, sukurta kompozicinė erdvė – simbolinis apskritas ekranas, tamsoje žavintis dinamišku, daugiau nei šešiasdešimties atspalvių žaismu.

Pasak autoriaus, ši instaliacija yra grafinis ir kartu chromatinis kūrinys. Žibintuvėliai simbolizuoja minią, sudarytą iš daugybės žmonių su skirtingais likimais ir gyvenimo istorijomis. Kiekvienas žibintuvėlis – tarsi žmogus, vienas iš 70 tūkstančių, kurie 1989 m. su žvakėmis rankose išėjo į Leipcigo gatves, reikalaudami laisvės ir demokratijos. Maždaug trisdešimtyje Europos šalių surinkti žibintuvėliai 1980–1990 m. buvo kone kiekvienuose namuose. Jie mums primena praeities laikus, jie reiškia Europos kultūrų įvairovę ir laisvės siekį.

Po premjeros Leipcige šis memorialinis Philippe'o Morvan‘o kūrinys, tarsi keliaujantis minimuziejus, tęsė laisvės žygį – 2019 m. spalio 11 d. Menschen svečiavosi šviesų festivalyje Berlyne, kur buvo paminėtas Berlyno sienos griuvimo 30-metis. Patobulinta nauju garso takeliu ir šviesos grafikos elementais, instaliacija Menschen buvo eksponuojama 2022 m. gruodį Liono (Prancūzija) šviesos festivalyje Fête des Lumières, o dabar bus pristatyta ir Vilniaus šviesų festivalio lankytojams.

Savo dirbtuvėse Liono Croix-Rousse rajone nenuspėjamus, žmones sujungiančius projektus ir instaliacijas viešosioms erdvėms visuose žemynuose kuriantis Philippe'as Morvan‘as, prieš pasirodymą Vilniuje, pasidalijo savo įžvalgomis apie šviesą kaip meninės išraiškos priemonę, vyraujančias tendencijas ir būsimą viešnagę Lietuvoje.

Šviesa vaidina ypač svarbų vaidmenį jūsų kūryboje. Kuo Jus patraukė ši meninės išraiškos priemonė?

Savo karjerą pradėjau teatre, kūriau scenografiją, bendradarbiavau su talentingais scenografais, todėl vizualumas man visada buvo labai svarbus, kaip ir konstravimas bei gamyba. Esu kilęs iš Liono, dar vadinamo „šviesos sostine“ dėl jo viešąsias erdves puošiančių ir įspūdį darančių apšvietimo sprendimų. Jie ir Lione vykstantys bene seniausi pasaulyje šviesų festivaliai pastūmėjo mane šviesos meno link. Šviesą į savo kūrybą integravau pamažu. Mane sužavėjo patraukli šios universalios terpės galia sukurti visiems suprantamą emocijų kalbą. Su laiku, kurdamas projektus miestui, juose pradėjau naudoti ir garso elementus, kad tose erdvėse pavyktų sukurti labiau teatralizuotas atskiras visatas.

Iš kur kyla jūsų idėjos? Kur semiatės įkvėpimo? Kas jus labiausiai domina?

Mane domina daugybė skirtingų dalykų. Mano, kaip menininko akys ir ausys krypsta visur – nuo kultūros iki pramonės, nuo mokslo iki aktualijų, nuo istorijos iki kasdienybės. Stengiuosi būti kuo smalsesnis, tačiau ypatingą potraukį turiu muzikai. Kūrybiniai eksperimentai suteikia patirties, taip gimsta unikalūs projektai.

Vilniuje pristatysite įspūdingą ir idėjiškai stiprią instaliaciją Menschen. Joje naudojate 960 senovinių kišeninių žibintuvėlių, kurie buvo surinkti trisdešimtyje skirtingų Europos šalių. Kaip Jums tai pavyko?

Kai pradėjau rinkti žibintuvėlius, ieškojau jų visų savo kelionių metu. Tai tapo beveik manija. Nemažai jų radau per internetą, įvairių šalių skirtinguose šaltiniuose. Galiausiai įspūdinga žibintuvėlių kolekcija virto išskirtine, didelį potencialą turinčia instaliacija, kuri buvo eksponuojama Leipcige, vėliau – Berlyne, Lione, dabar – Vilniuje, o po to keliaus į Briuselį.

Kaip manote, kokias emocijas sukelia instaliacija Menschen?

Menschen yra įtraukiantis kūrinys, kuriame, mano nuomone, svarbiausias elementas yra atmintis. Iš tiesų visi instaliaciją sudarantys žibintuvėliai turėjo gyvybę – kažkam priklausė ir kiekvienas jų turėjo savo istoriją. Tad šį memorialinį projektą galime vertinti kaip atskirų istorijų rinkinį, kuris daugeliui žiūrovų sukelia prisiminimus ir emocijas, užduoda klausimus.

Ilgą laiką esate šviesos meno scenoje, dalyvaujate daugybėje Europos šviesų festivalių. Kokius pokyčius išskirtumėte menininkų kūryboje ir dabar vyraujančiose tendencijose?

Mano gimtasis miestas yra Lionas, kuriame vyksta prestižinis ir itin daug lankytojų sulaukiantis šviesų festivalis Fête des Lumières. Man, kaip menininkui, tai ypatinga galimybė čia kurti naujus projektus ir vėliau juos pristatyti kituose festivaliuose. Lankydamasis kituose festivaliuose, pastebėjau, kad susidomėjimas šviesa auga, šviesos menas populiarėja, kasmet pasaulyje atsiranda naujų talentų. Šiandien technologijos yra lengvai prieinamos, o jaunoji karta sėkmingai kuria, labai patogiai naudodamasi principu „pasidaryk pats“.

 

Šaltinis: Vilniaus kultūros centras

Nuotraukos – iš menininko Philippe'o Morvan‘o archyvo.

Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...
2023/01/27

Radviloms priklausęs dvaras laukia naujų šeimininkų

Turto bankas paskelbė istorinių Buivydiškių dvaro rūmų aukcioną. Kelis šimtmečius garsiajai Lietuvos didikų Radvilų giminei priklausiusio dvaro dalis aukcione bus parduodama kovo pradžioje.
2023/01/27

Kviečia minėti Pasaulinę pelkių dieną

Artėjant Pelkių dienai, kuri minima vasario 2 d., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei šlapmžemių apsaugą.