Miškininkus ir medžiotojus vienijančios akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 400 tūkst. medelių

„Džiaugiuosi, kad prieš metus tarp miškininkų ir medžiotojų gimusi iniciatyva įvyko ir šiemet, ir tikiuosi, jog ji taps kasmetine tradicija. Miškininkų ir medžiotojų bendradarbiavimas ne tik stiprina tarpusavio ryšius, bet ir parodo bendrą siekį šviesti visuomenę apie miškus ir jų saugojimo svarbą. Šis vieningas susibūrimas – puikus pavyzdys, kuriuo sekdami ateityje žaliuosiančių miškų labui galime nuveikti dar daugiau naudingų ir prasmingų darbų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas tarp medžiotojų ir miškininkų tęsiasi ir akcentavo vykdomos akcijos naujo partnerio - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos įsitraukimą. „Visai nesvarbu kokiame miške - valstybiniame ar privačiame buvo tepami repelentai bei, koks plotas ar želdinių skaičius buvo nuteptas, svarbu, kad vyksta bendravimas tarp miškininkų ir medžiotojų. Neabejoju, kad ateityje šis bendradarbiavimas duos apčiuopiamos naudos sprendžiant laukinės faunos daromos žalos miškui problemas bei toliau ugdys medžiotojų socialinę atsakomybę”, – sako medžiotojų atstovas L. Daukša.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigia, kad siekiant apsaugoti jaunus medelius ir miškus nuo žvėrių daromos žalos – būtinas bendradarbiavimas tarp miškininkų, miško savininkų ir medžiotojų. „Šiandien matome ženkliai išaugusį elninių žvėrių populiacijos skaičių, o tai reiškia, kad kyla pavojus naujai pasodintiems želdiniams, jauniems miškams sėkmingai augti. Iniciatyva „Medžiotojas ir medelis“ – puikus būdas apsaugoti želdinius, vardan to, kad ateityje mūsų kartos galėtų džiaugtis brandžiais miškais. Ši akcija tuo pat metu leidžia kurti tarpusavio ryšius, stiprinti bendradarbiavimą tarp miško savininkų, miškininkų bei medžiotojų. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad siekiant apsaugoti jaunus želdinius, svarbūs ir reikalingi ne tik repelentai. Medžiotojai, savo ruožtu, taip pat turėtų užtikrinti, kad elninių žvėrių populiacijos būtų efektyviai kontroliuojamos ir neviršytų natūralaus gamtinio talpumo“ – pabrėžia LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

Akcijoje „Medžiotojas ir medelis“ šiais metais dalyvavo daugiau nei 800 medžiotojų. Prasminga, miškininkus ir medžiotojus telkianti talka vyko visoje Lietuvoje, VMU regioninių padalinių bei privačių savininkų prižiūrimuose miškuose, rugsėjo 30 – spalio 5 dienomis. Akcijos metu repelentais nutepta daugiau nei 150 ha miško želdinių, kuriuose apsaugota apie 400 tūkst. medelių. Kadangi akcijos metu rudeniški orai nelepino, dalis talkų vyko visą praėjusią savaitę.

Želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 21 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis. Palankiausias metas miškuose esančius medelius aptepti repelentais – rugsėjo pabaiga ir visas spalio mėnuo, kuomet jau pasibaigusi medelių vegetacija, tačiau temperatūra dar yra pakilusi aukščiau nulio laipsnių ir augalas yra sausas – medeliai yra apsaugomi repelentais. Repelento tepimo būdas priklauso nuo elninių žvėrių kiekio teritorijoje. Repelentu galima aptepti tik viršūninį medelio ūglį, jeigu elninių gyvūnų aplink nėra daug. Jeigu tokių gyvūnų skaičius miške yra didesnis, būtina apsaugoti ir šoninių šakų ūglius.

Repelentais medeliai apsaugomi kasmet. Pasodintus medelius miškininkai taip pat apsaugo individualiomis medelių apsaugomis, jomis apgaubdami medelių kamienus. Paūgėjusiam augalui tokia apsauga nebereikalinga, tad ją galima naudoti pakartotinai kitiems medeliams apsaugoti. Šiuo būdu miškininkai apsaugo medelius ne tik nuo elninių žvėrių, bet ir nuo graužikų.

Nors elniniai gyvūnai labiausiai mėgsta lankytis jaunuolynuose – žemuose spygliuočių želdiniuose, žvėrys žalos pridaryti gali ne tik juose. Ieškodami maisto kanopiniai miško gyventojai nulaupo žievę, išlaužo ar kitaip pažeidžia ir vyresnio amžiaus medynus. Siekdami kiek įmanoma labiau apsaugoti medynus ir želdinių plotus, miškininkai juos tveria vielos tinklo tvora. Nors toks metodas brangus, jis yra laikomas itin efektyvia priemone saugant didesnius želdinių plotus. Tokiu būdu kasmet saugoma apie 7 tūkst. ha miško želdinių plotų.

Būtina pabrėžti, kad visi želdinių ir žėlinių apsaugos būdai yra parenkami atsižvelgiant į žvėrių populiaciją konkrečiame regione ir kitus gamtinius veiksnius. Taip pat apsaugos būdai gali būti derinami tarpusavyje, pavyzdžiui, repelentais aptepti medeliai taip pat gali būti aptveriami apsaugine tvora.

VMU fotoinformacija