Mokslininkai apie miškų išsaugojimą: ar Lietuvoje galimas skaidrus miškų valdymas?

Miškų nykimas – globali problema. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis (PEF), 2022 m. miškų netektys pasaulyje dėl įvairių priežasčių išaugo 4 procentais, o tai reiškia, jog nuo užsibrėžtų miško išsaugojimo tikslų 2030-iesiems metams atsiliekama net 21 procentu.

PEF ragina aktyviau kovoti su sisteminėmis grėsmėmis miškams, daugiau dėmesio ir finansų skirti miškų apsaugai, nacionalinę regionų politiką derinti su pasauliniais įsipareigojimais. Valstybinės miškų tarnybos atstovai viešojoje erdvėje nuolat pabrėžia, kad sprendimu šiai problemai galėtų tapti efektyvi miškų sistemos kontrolė – sistema, kuri nepriklausytų nuo atskirų darbuotojų sprendimų ar susitarimų.

Miškų išsaugojimui skirti inovatyvūs veiksmai

Tinkamas sprendimas, siekiant esamos situacijos gerėjimo – blokų grandinės technologijos pritaikymas.

KTU mokslininkų komanda kartu su koordinuojančiu Vytauto Didžiojo universitetu įgyvendina projektą „Forest 4.0“, kuriam finansavimą teikia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos Horizontas“. Tai projektas, kurio metu vystomi ketvirtosios kartos miško modeliai, plėtojami blokų grandinės technologijos pritaikymo sprendimai, skirti miškų valdymui, bei kuriama decentralizuotos miškų stebėsenos architektūra, pagrįsta būtent blokų grandinės technologija.

Kalbėdamas apie naujus būdus pertvarkyti miškų aplinkos stebėseną, KTU profesorius Rytis Maskeliūnas pabrėžia, kad centralizuota miško stebėsenos sistema, nors ir veiksminga, susiduria su duomenų vientisumo, riboto skaidrumo ir plėtros iššūkiais, todėl galima išeitis – decentralizacija.

„Decentralizuota miško valdymo architektūra yra progresyvesnė ir labai reikalinga miškų sektoriuje. Siūloma sistema užtikrintų duomenų vientisumą ir skaidrumą, saugodama miškų duomenis blokų grandinėje – kartą įrašyti duomenys negalėtų būti suklastoti, o taip patikimas informacijos vaizdas būtų užtikrinamas visoms suinteresuotosioms šalims“, – įsitikinęs mokslininkas.

KTU profesorius pabrėžia, kad ši technologija neišvengiamai pakeis medienos tiekimo grandinės efektyvumą, padės apsaugoti miškus ir tvarų medienos naudojimą, leis stebėti medienos kilmę, užtikrins, kad tiekimo grandinė būtų skaidri ir patikima.

„Įmonės, taikančios blokų grandinės technologiją medienos gaminimui ir pardavimui, galės gauti tvarumo sertifikatus ir ženklinimą, kuris patvirtins, kad jų produktai atitinka tvarumo ir aplinkosaugos standartus“, – papildomus naudojimo privalumus įvardina profesorius.

Pasak KTU profesoriaus Roberto Damaševičiaus, blokų grandinės technologija taip pat gali padėti preventyviai saugoti nuo neteisėto medienos kirtimo. Sistema leis stebėti medienos kelionę nuo miško iki pirkėjo ir užtikrinti, kad visi dalyviai būtų atsakingi už savo veiksmus. Tačiau R. Damaševičius pamini, kad norint sėkmingos integracijos, reikalingas bendradarbiavimas visuose tiekimo grandinės lygiuose ir griežtų tvarumo standartų laikymasis.

Blokų grandinės technologija nėra universalus sprendimas visiems miško sektoriaus dalyvių verslo poreikiams. Visgi, tai yra technologija, galinti iš esmės pakeisti miško sektoriaus valdymą, pradedant nuo neteisėto medienos kirtimo, miškų paradimo ir tvarumo problemų sprendimų bei baigiant miško išteklių stebėjimo, sertifikavimo, apskaitos ir saugumo klausimais.

Kūrimo ir pritaikymo galimybės

Decentralizuotos miškų stebėsenos sistema yra kuriama pasitelkiant blokų grandinės technologiją, kuriai veikti padeda daiktų interneto sprendimai (IoT). Su daiktų interneto technologija dirbančio KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, tai leidžia užtikrinti duomenų atsekamumą.

„Prietaisai renka ir siunčia jautrius duomenis, o blokų grandinė užtikrina, kad duomenys išliktų saugūs nuo neleistinos prieigos. Daiktų interneto prietaisai leidžia stebėti tiekimo grandinę nuo pradžios iki pabaigos, kas užtikrina duomenų autentiškumą ir tiekimo grandinės procesų efektyvumą“, – akcentuoja KTU profesorius.

R. Damaševičius pasakoja, kad prie kuriamos naujos miškų stebėsenos sistemos prisideda ir dirbtinis intelektas. „Didelės apimties kalbos modeliai (angl. Large language models) leidžia apdoroti didžiulius duomenų kiekius, išgauti reikšmingas įžvalgas, aptikti anomalijas ir parengti išsamias ataskaitas. Be to, jie realiuoju laiku įspėja apie reikšmingus ekologinius pokyčius, todėl užtikrinama greita reakcija į situaciją. Skaidrūs ir pažangūs sprendimai, grįsti sistemos decentralizacija ir dirbtiniu intelektu, pakeistų miškų stebėseną iš esmės“, – teigia jis.

Pasak KTU docentės Linos Užienės, minima blokų grandinės technologijos sistema pasaulyje taikytina įvairiose srityse, įskaitant finansus, sveikatos priežiūrą, energetiką, tiekimą logistiką bei viešąjį sektorių. Ši technologija pripažįstama ekspertų dėl savo saugumo, skaidrumo ir galimybės sumažinti tarpininkų poreikį transakcijose.

„Ekonominis sistemos pagrindimas taip pat yra be galo svarbus. Reikia suprasti visų suinteresuotųjų grupių poreikius ir įvertinti, ar jie yra pasirengę naudotis šia technologija. Projektuojant blokų grandinės architektūrą, svarbu imtis būtinų priemonių, užtikrinančių ilgalaikę sistemos naudojimo viziją“, – papildo KTU docentė.

Technologijos taikymas turi būti apgalvotai planuojamas, kad būtų išvengta saugumo problemų ir teisinių iššūkių. Blokų grandinės technologijos taikymo sprendimus būtina projektuoti etiškai ir sąžiningai, apmąstyti verslo poreikius, techninę infrastruktūrą, teisinį reguliavimą ir kitus aspektus.

Ar Lietuva ir Baltijos jūros regionas taps novatorišku, išmaniomis technologijomis savo ekosistemas valdančiu pavyzdžiu pasaulio žemėlapyje? Profesorius R. Maskeliūnas pabrėžia, jog turime puikią progą investuoti į išmaniąsias miško technologijas, demonstruoti lyderystę Europoje, išsaugoti ir išmaniai valdyti Lietuvos miško išteklius.

Šaltinis: KTU

123rf nuotr.