Nauji „Europos horizonto“ gerųjų praktikų pavyzdžiai

Lengvesnė autonominė žemės ūkio technika pagerina dirvožemio kokybę

Sunkioji žemės ūkio technika sutankina dirvą, pablogindama jos kokybę. Jei dirvožemis sutankinamas, augalų šaknys sunkiai pasiekia maistines medžiagas gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, o tai turi įtakos pasėlių augimui ir derliui. ES remiamas autonominės lengvosios žemės ūkio transporto priemonės (ALAV) projektas sugalvojo naują sprendimą. Jie sukūrė pilną, modulinę ūkio transporto priemonių planavimo įrankių sistemą. Patentuota sistema užtikrina, kad visada būtų maksimalus kontaktas su dirvožemiu, tuo pačiu žymiai sumažinant sutankinimo kiekį.

Kaip aiškina Rienkas Landstra, vienas iš AgXeed įkūrėjų: „Kur įprastinė ratinė įranga dažnai viršija didesnį nei 1,0 kg/cm² slėgio lygį, mūsų ALAV platforma yra 0,3 kg/cm² diapazone. Tai gerokai mažesnė už negrįžtamo dirvožemio sutankinimo ribą – 0,5 kg/cm². Esant tokiam lygiui dirvožemis kaip gyvas organizmas gali atsinaujinti. Bendrovės sukurta elektrinė pavara leidžia ūkininkams įvertinti, kokį spaudimą patiria jų žemė.

Modulinė automatizuota sistema yra autonominė, o tai reiškia, kad nereikia operatoriaus, todėl mašinos gali būti mažesnės ir lengvesnės. Tai reiškia, kad ne tik galima suprogramuoti visą maršrutą iš anksto ūkininkui patogiu momentu, bet ir atpažinti visas „neplanuotas“ kliūtis. „Naudodami mūsų sistemą, ūkininkai gali sutaupyti daug laiko, kurį galima skirti tam, ką moka geriausiai; priimti teisingus sprendimus, siekiant optimizuoti derlių. Prie to prisideda ir daugybė duomenų, kuriuos renka mūsų mašinų jutikliai“, – pažymi Landstra. Platforma veikia su esamais padargais, kuriuos jau naudoja ūkininkai, todėl nereikia didelių investicijų į visiškai naują įrangą.

Daugiau apie projektą ČIA.

Baltymų išgavimas iš jūros dumblių ir ankštinių augalų šalutinių produktų

Didėjantis gyventojų skaičius ir auganti vidurinė klasė lėmė baltymų paklausos padidėjimą. Siekdama patenkinti dabartinę paklausą, Europa kasmet iš Amerikos importuoja daugiau nei 30 mln. tonų sojų – pagrindinio baltymų šaltinio. Didžioji sojų dalis naudojama pašarų gamybai. Tačiau aplinkosauginiu požiūriu sojos importas nėra tvarus sprendimas. Reikia ieškoti alternatyvių baltymų šaltinių. Dvi galimos alternatyvos yra makrodumbliai, geriau žinomi kaip jūros dumbliai, ir ankštinių augalų šalutiniai produktai – sėklų lukštai, skaldytos sėklos ir lapai, susidarantys džiovinant, malant, lukštenant ir rūšiuojant pasėlius.

Circular Bio-based Europe Joint Undertaking (CBE JU) projekto ALEHOOP metu kuriamos bandomosios biorafinavimo gamyklos, skirtos nebrangiems dietiniams baltymams gauti iš dumblių ir augalinės kilmės biomasės. Siekiama iš baltymų gaminti didelės vertės maisto ir pašarų produktus, įskaitant užkandžius, kokteilius, mėsos alternatyvas, gyvūnų pašarus ir sportinius gėrimus. Kaip ir bet kuri mokslinių tyrimų iniciatyva, ALEHOOP projektas susidūrė su nemažai kliūčių. Viena jų, kad užauginamų jūros dumblių kokybė ir kiekis skiriasi priklausomai nuo sezono ir vietos.

Siekiant įveikti šį iššūkį, projektas turėjo optimizuoti savo biorafinavimo procesą ir baltymų gavybos metodus, kad nuolat būtų užtikrinta aukšta produktų kokybė, neatsižvelgiant į sąnaudas. Projektas taip pat turėjo spręsti reguliavimo reikalavimus ir rinkos kliūtis, susijusias su makrodumblių ir ankštinių augalų baltymų naudojimu maistui ir pašarams – tai procesas, kurio metu buvo atlikta daugybė saugos ir kokybės bandymų. Dabar planuojama, kad projektas pradės savo galutinį etapą, kurio metu įvairūs alternatyvūs baltymų šaltiniai, gaminami ALEHOOP biorafinavimo gamyklose, bus patvirtinti, kad jie būtų naudojami maistui ir pašarams.

Daugiau apie projektą ČIA. 

Žemo trofiškumo akvakultūros tyrimai

Apskaičiuota, kad iki 2050 m. turėsime pagaminti dvigubai daugiau maisto nei dabar. Todėl reikalingas maisto paįvairinimas, kad nebūtų neigiamo poveikio planetai. Nepaisant to, kad daugiau nei 70 proc. pasaulio paviršiaus dengia vanduo, tik 2 proc. pasaulio maisto gaunama iš jūros. Pagrindinis Europos Horizonto „AquaVitae“ konsorciumo tikslas buvo prisidėti prie tvarios akvakultūros produkcijos plėtros, Atlanto vandenyne ir aplink jį kuriant naujas žemo trofiškumo rūšis ir optimizuojant gamybą.

Projektas buvo pradėtas nustatant skanias, maistingas rūšis, tokias kaip jūros dumbliai, austrės ir midijos, taip pat jūros agurkai ir jūros ežiai, kaip būsimos tvaraus maisto ir maisto ingredientų galimybės. Projekte taip pat buvo taikomas integruotas daugiatrofinės akvakultūros modelis: buvo kartu auginamos skirtingų trofinių lygių rūšys – nuo ​​mikrodumblių iki pelekinių žuvų. Vertės grandinės, kurioms „AquaVitae“ skyrė didžiausią dėmesį, apėmė makrodumblių gamybą, integruotą daugiatrofinę akvakultūrą ir naujų dygiaodžių rūšių bei esamų vėžiagyvių ir pelekų rūšių gamybą. Pavyzdžiui, fjorduose prie Farerų salų komanda tyrinėjo lašišų kultūrą, siekdama įvertinti teigiamą jūros dumblių ir midijų poveikį. Labiau kontroliuojamoje aplinkoje žuvys buvo auginamos kartu su jūros dumbliais ir jūros agurkais.

Taip pat buvo analizuojama sausumos krevečių kultūra tvenkiniuose, siekiant išsiaiškinti, kokios rūšys gali sugyventi su krevetėmis, pašalinant krevečių atliekas, ir išbandyti nauji sieros aptikimo jutikliai. Norint sėkmingai auginti krevetes, labai svarbu pasiekti tinkamą sieros kiekį. Projekto komanda taip pat atsižvelgė į vartotojų požiūrį į akvakultūrą. Tyrėjai išsiaiškino, kad vartotojai buvo pasirengę mokėti iki 50 proc. daugiau už jūros gėrybių produktus, atsižvelgdami į aukštą produktų maistinę kokybę, ir iki 40 proc. daugiau už produktus, kurie yra sertifikuoti kaip ekologiški. Pagrindinės išvados pateikiamos informaciniame buklete.

Daugiau apie projektą ČIA.

Lietuvos kaimo tinklo informacija

© AgXeed nuotr.