Nauji pirkėjų įpročiai keičia žuvų produkcijos rinką

Nepaisant to, kad žu­vų produktai mūsų šalyje tikrai nėra pigūs, AB „Išlaužo žuvis“ produkcijai didelės reklamos nereikia. Pirkėjų netrūksta ben­­drovės firminėse parduo­tuvėse, kurios įsi­kū­rusios Išlauže (Prienų r.) ir Kaune, bei Kauno ir Vil­niaus turguose. Pas­ta­­ruosiuose yra ir kitų ga­mintojų žuvų ar jų pro­­duktų, bet daugelį trau­­kia išskirtinė kokybė, kuria pasižymi „Išlaužo žuvies“ produkcija, pir­kėjams siūloma jau beveik ketvirtus metus. Ben­drovė viena pirmųjų šalyje ėmėsi perdirbti už­augintas akvakultūros žuvis, o šiandien šio verslo jau imasi ir kiti šalies žuvininkystės ūkiai.

Rizikingas planas pasiteisino AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis pasakojo, kad bendrovės veikla visada buvo sėkminga. „Esame vieni lyderių šalyje tiek auginamų žuvų kiekiu, tiek ir jų įvairove, – sakė D. Svirskis. – Iš pradžių pusę eksportuodavome į Lenkiją ir Latviją, kitą pusę realizuodavome Lietuvos rinkoje. Deja, jau daug metų žuvų eksporto kainos nesikeičia, šalies rinkoje išlikusios tokios pačios maždaug nuo 2007-ųjų metų, nepaisant to, kad didėja įvairūs mokesčiai, darbo atlyginimas ar brangsta kuras. Tad kokiu būdu realizuoti žuvis ir didinti pridėtinę vertę, reikėjo spręsti iš esmės. Planas buvo tikrai rizikingas, bet patirties sėmėmės iš vokiečių ir ypač iš lenkų. Pastarieji visada žengia trejų ketverių metų žingsniu pirmiau mūsų. Tuomet, 2007 metais, matėme, kad lenkai beveik 85 proc. užaugintų žuvų parduoda gyvas, o šiandien priešingai, 85 proc. žuvų perdirbama arba pirkėjams pateikiamos skrostos ar filė. Nujausdami, kad ir mūsų šalyje situacija taps panaši, priėmėme sprendimą dalį žuvų perdirbti, – pasakojo direktorius. – Viskas prasidėjo nuo bandymų žuvis rūkyti, tačiau tai nelabai pasiteisino, tad pasistatėme perdirbimo cechą. Šiandien „Išlaužo žuvis“ pirkėjams siūlo 54 pavadinimų produkcijos.“

Valgytojų daugiau neatsiras Pasak AB „Išlaužo žuvis“ projektų vadovės Vitos Svirskienės, perdirbimo ceche produkcijos pagaminama tiek, kiek kol kas pajėgiama realizuoti, nors pajėgumai leidžia gaminti ir daugiau. „Šiokia tokia problema dėl realizacijos, atsidarius kitų žuvininkystės ūkių perdirbimo cechams, žinoma, iškils, juk valgytojų daugiau neatsiras. Bet reikia labai stengtis, kad produkcija būtų išties išskirtinė skoniu ir kokybe, bei ugdyti pirkėjų įprotį žuvų produktų vartoti daugiau, – kalbėjo V. Svirskienė. – Pripažįstame, kad mūsų produkcija brangi, bet tokios kokybės maistas, t. y. žuvų produktai, kokius gaminame mes, pigūs būti negali.“ AB „Išlaužo žuvis“ dirba 50 darbuotojų, tačiau, direktoriaus D. Svirskio teigimu, susiduriama su nuolat slegiančia problema – didele darbuotojų kaita. „Tik pora žmonių dirba nuo veiklos pradžios, o kiti vis keičiasi, nes didžioji dauguma, ypač jaunų žmonių, tikisi laimę rasti svetur. Šiandien didžiausias mūsų uždavinys – išsiugdyti stiprų gamybos vadovą, nes mūsų gamyba pusiau namudinė, negaminame savo produkcijos visiškai automatizuotai. Taigi rasti žmogų, kuris sugebėtų ne tik paspausti mygtuką, bet vadovautų produkcijos gamybai „kaip namuose“, gana sudėtinga. Esame įsitikinę, kad mūsų rankų darbo produktai visgi išliks vertinami labiau nei, pavyzdžiui, žuvys rūkytos mirkymo būdu“, – rūpesčiais dalijosi direktorius.

Problema – specialistų stoka Pasak Nacionalinės akvakultūros ir Žuvų produktų gamintojų asociacijų vadovo Vytauto Andriuškevičiaus, mažiausias šalies žuvininkystės ūkis valdo apie 120 ha, o didžiausias – apie 1,2 tūkst. ha tvenkinių. Iš viso Lietuvoje yra apie 9,5 tūkst. ha tvenkinių, tad ir žuvų produkcijos gausu. „Praėjusiais metais užauginta ir parduota 3,8 tūkst. t prekinių, t.y. iki 1,5 kg svorio, žuvų. Tokioms užauginti reikia trejų metų, nes pirmaisiais metais mailius užauga tik 30 g, antrąją vasarą – 300–350 gramų ir tik trečiąją vasarą žuvų svoris pasiekia reikiamus 1,5 kg, – pasakojo V. Andriuškevičius. – Daugiausia žuvų visgi parduodama Lietuvoje, nors pernai jų eksportuota 1,1 tūkst. t.“ Pasak asociacijų vadovo, norima, kad šalies gyventojų stalus pasiektų kuo daugiau šviežių žuvų ir įvairių gaminių iš jų. „Todėl nemažai žuvininkystės ūkių imasi žuvis perdirbti, juolab kad tikrai užaugo nauja vartotojų karta, kuri nebenori nei žuvų gaudyti, nei jų skrosti ir valyti, nei gaminti namuose, – tvirtino V. Andriuškevičius. – Žmonės mieliau renkasi žuvų filė, įvairius kepsnelius, rūkytas ar kitaip pagamintas žuvis. Šiuo metu sėkmingai dirba AB „Išlaužo žuvis“, UAB „Vasaknos“ (Zarasų r.) žuvų perdirbimo cechai, veiklą rengiasi pradėti UAB „Kintai“ (Šilutės r.), UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, – vardijo V. Andriuškevičius. – Turime vilties, kad naujuoju finansiniu kaimo rėmimo periodu žuvininkystės ūkiai turės galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Akvakultūra šalyje sparčiai plečiasi, netolimoje ateityje planuojama auginti iki 7 tūkst. t prekinių žuvių per metus. Ypač plečiasi žuvų auginimas uždarose sistemose, vien UAB „Taurų žuvys“ (Tauragės r.) pernai tokiu būdu užaugino apie 100 t upėtakių ir toliau gamybą plečia. Jų planuose – iki 1 tūkst. t upėtakių per metus.“ Pasak V. Andriuškevičiaus, šalyje nėra nė vieno specialisto, kuris nagrinėtų žuvininkams iškylančius klausimus, susijusius su pramoniniu žuvų auginimu uždarose sistemose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje kuriama Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija. Bet labiau reikėtų, kad analogiškoje laboratorijoje būtų sprendžiamos tvenkiniuose ir uždarose sistemose auginančiųjų žuvis problemos ir ekonominiai klausimai. Gaila, bet mūsų balso Žemės ūkio ministerija kol kas negirdi, nors daugybę kartų esame apie tai kalbėję“, – problemas vardijo asociacijų vadovas V. Andriuškevičius.

Sprendimus diktuoja vartotojai Pasak UAB „Kintai“ direktoriaus Rimgaudo Višinsko, problemų visais laikais buvo, yra ir bus visokių, tačiau jas reikia ryžtingai spręsti. „Kaip dirbsi, taip ir seksis, – sakė direktorius. – Savo ūkyje turėjome neveikiantį cechelį, todėl šiuo metu baigiame jį rekonstruoti ir rengiamės gaminti perdirbtus žuvų produktus, juolab kad šiandien visi labai vertina produkciją tiesiai iš gamintojo. Kaip bebūtų, šiandien tikrai daugeliui išskrosti žuvį jau yra problema, todėl turime siūlyti gatavus produktus ar pusfabrikačius. Reikia taikytis prie rinkos sąlygų ir vartotojų poreikių, – įsitikinęs R. Višinskas. – Mūsų produkcija tikrai bus labai šviežia ir kokybiška. Galime jau šiandien užtikrinti pirkėjus, kad iš šaldytų žuvų produktų negaminsime. Taip pat negalvojame gaminti labai daug produktų, kad galėtume išlaikyti aukščiausią kokybę. Pradėjus veikti perdirbimo cechui, bus sukurta pridėtinė vertė, naujų darbo vietų, tad nauda abipusė ir verslui, ir visuomenei.“ Pasak R. Višinsko, šiandien pajamos už parduodamas vietos rinkoje ir eksportuojamas žuvis vos padengia patiriamas išlaidas. O norint gauti pridėtinę vertę ir neturėti žuvų perprodukcijos, reikia imtis jas perdirbti. „Tikimės savo vykdomam projektui gauti nedidelę ES paramą, nors didžiąją dalį darbų atliekame savo lėšomis. Planuojame pirmąją produkciją vartotojams pasiūlyti birželį“, – sakė UAB „Kintai“ direktorius.

Pirmiesiems turi sektis UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius taip pat įsitikinęs, kad labai laiku suskubo pastatyti ir įrengti cechą bei pradėti žuvis perdirbti. „Savo užaugintas žuvis daugiausia parduodavome Lenkijoje, kur jos perdirbamos į įvairius produktus. Kaimynų patirtis paskatino tokios veiklos imtis ir mus. Ilgai nelaukdami, be jokios ES paramos ėmėmės ir savo lėšomis įrengėme gana rimtą cechą. Žinoma, jo nepalyginsi su didžiųjų perdirbėjų gamyklomis, bet visgi asortimentą siūlome gausų ir, svarbiausia, kokybišką. Visą produkciją planuojame realizuoti tik Lietuvoje, juolab kad mūsų kainos nesikandžioja.“ Pasak A. Šiukščiaus, darbuotojų jiems nestinga, priešingai, norinčiųjų įsidarbinti daug, nors juos ir tenka apmokyti. „Šalies rinkoje išsilaikys tie, kurie pirmieji užims nišas, nes gali atsitikti ir taip, kaip buvo su masinėmis mėsos cechiukų statybomis. Išliko tik pirmieji, rimčiausiai pasirengę gaminti produktus“, – sakė A. Šiukščius.

Elena RINKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.