Nauji vaistai nuo hepatito C padės sunaikinti „tykųjį žudiką“

Vaistai tobulėjo

Nors vakcina nuo hepatito C dar neišrasta ir apsisaugoti nuo užkrato tenka patiems, kepenų liga nebėra tokia baisi, kaip buvo prieš 30 metų, kai žymus infektologas Harvey Alter identifikavo hepatitą C, o medikai pavadino jį „tykiuoju žudiku“. Beveik jokių požymių nesukeliantis virusas gali slypėti žmogaus organizme ir lėtai progresuoti, kol išsivystys kepenų cirozė ar net vėžys. Nuo 60 iki 80 proc. viruso nešiotojų nejaučia jokių ligos požymių, tad ir liga vadinama besimptome.

2015 metais buvo sukurtas pirmas vaistas, veikiantis hepatito C virusą. Respublikinės Šiaulių ligoninės infektologams bei gastroenterologams per tuos metus teko gydyti nemažą būrį pacientų, tačiau tik 40-60 proc. jų pavykdavo pasveikti. Tik tokį gydymo efektyvumą garantavo ir vaistų gamintojai.

Bet ir gydyti buvo galima ne visus. Vaistai buvo skirti tik užsikrėtusiems pirmo genotipo hepatitu C. Pasaulyje yra nustatyti šeši šio viruso genotipai. Lietuvoje paplitę trys, kiti trys dažniausiai aptinkami Afrikoje.

2018 metų gruodyje ligoniai pradėti gydyti inovatyviais vaistais, tad nuo klastingos tyliai žudančios ligos galima gydyti užsikrėtusius visais viruso genotipais. Pasveiksta per 99 proc. gydomų pacientų.

Anksčiau taikytą gydymą keturiomis tabletėmis ir trukusį ne vienus metus pakeitė gydymas trim ar net viena tablete, kurias reikia išgerti vienu kartu. „Šis gydymas yra daug lengvesnis, pacientams neprogresuoja kepenų pažeidimai, yra daug mažiau nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymą, trunkantį du-tris mėnesius, galima skirti net paaugliams“, - sako gydytoja.

Ne visiems, infekuotiems hepatito C virusu, šis brangus gydymas galėjo būti skiriamas. Iš užsikrėtusiųjų šiuo virusu 15 proc. pasveiksta savaime. 25-40 proc. viruso nešiotojų liga asimptomiška, o uždegimo proceso (ALT/AST) aktyvumas būna normalus. 20 proc. gali progresuoti kepenų cirozė. Kai kepenyse diagnozuojamos fibrozės – tada būdavo galima pradėti gydymą inovatyviais vaistais, o, esant mažesniam pakenkimui, gydymo dar tekdavo palaukti.

Nuo liepos 1-osios į kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus įrašytas naujas vaistinis preparatas „Epclusa“, skirtas lėtinio virusinio hepatito C infekcijai gydyti. Vaistas skiriamas visiems genotipams gydyti. Nuo šiol geriant po vieną tabletę per dieną, hepatitas C įveikiamas per 12 savaičių. Šiais vaistais, skirtingai nuo kitų, gali būti gydoma ir pažengusi kepenų cirozė.

Gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė pataria pacientams į gydymą šiais vaistai žiūrėti labai atsakingai. Ir ne tik dėl to, kad efektyvus gydymas negali būti pertraukiamas, bet ir todėl, kad vaistai labai brangūs – mėnesio gydymo kursas valstybei kainuoja 8000 eurų.

Keitėsi ir diagnostika

Lietuvoje nuo 2022 metų gegužės mėnesio patvirtinus nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, pacientų srautas iš šeimos gydytojų kabineto į ligoninės Konsultacijų skyriaus infekcinių ligų konsultanto kabinetą smarkiai išsaugo. Visoje šalyje išaugo ir hepatito C diagnostika. Statistika teigia, kad 2020 m. Lietuvoje iš viso registruoti 65 lėtinio hepatito C atvejai, o 2022 m. – jau per 169 hepatito C viruso atvejai.

Infektologas arba gastroenterologas, gydantis pacientą, kuriam diagnozavo hepatitą C, skiria ne vieną tyrimą, kuriuo nustatomi antikūniai, viruso kiekis bei jo genotipas.

Pasak gydytojos, pagal tyrimų rezultatus, parodančius kepenų pažeidimo laipsnį ir uždegimo proceso aktyvumą, skiriamas gydymas inovatyviais vaistais.

Cirozės pažeistose kepenyse gali išsivystyti ir onkologinė liga. Kasmet 1-4 proc. pacientų diagnozuojamas kepenų vėžys. Tyrimais nustatyta, jog apie 50-80 proc. infekuotųjų suserga lėtine hepatito C forma, iš jų 4-20 proc. per 20 metų išsivysto kepenų cirozė, kuri 2-25 proc. komplikuojasi pirminiu kepenų naviku – hepatoceliuline karcinoma.

Tikslai tapo realūs

Tik bendromis pastangomis galima būtų pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) iškelto iššūkio iki 2030 metų išbraukti virusinį hepatitą C (VHC) iš svarbių sveikatos problemų sąrašo. Pirminis medikų tikslas - išnaikinti HCV. Antrinis tikslas - stabdyti ligos progresavimą, mažinti riziką susirgti HCK bei mažinti kepenų transplantacijų poreikį.

Anot infektologės J. Minickaitės-Katinienės, šie tikslai tampa realūs, kai gydytojas gali pacientui skirti efektyvų ir jokių nemalonių reakcijų nesukeliantį vaistą. Nuo šiol yra visos priemonės, reikalingos sėkmingai išgydyti sergančiuosius hepatitu C ir užtikrinti visavertį jų gyvenimą. Infektologams svarbu, kad žmonės aktyviai tikrintųsi sveikatą, kad šeimos gydytojai neprarastų budrumo, kai žmogus išsako savo negalavimus, ir būtų daugiau išaiškinama hepatito C atvejų. Tiesa, infektologai prašo šeimos gydytojų būti budresniems ir neatlikti programinio tyrimo pacientams, kurie jau yra pasveikę nuo hepatito C.

Infekcinių ligų skyriaus gydytojos Judita Minickaitė-Katinienė, Zinaida Kovaliova ir iš Ukrainos atvykusi gydytoja Natalia Maksymtseva atlieka kepenų elastografinį tyrimą. Tyrimas atliekamas fibroskaneriu, kuris pakeitė nemalonią ir rizikingą kepenų biopsijos procedūrą. Lėtinį kepenų pažeidimą, sukeltą virusinio hepatito C, po šeimos gydytojo atlikto kraujo tyrimo privalu patvirtinti histologiškai, atliekant kepenų biopsiją arba neinvaziniu kepenų elastografinio tyrimo metodu išmatuojant kepenų standumą.

Pasak gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, po šio neskausmingo tyrimo gauti rezultatai dažnam pacientui sukeldavo neigiamą reakciją, paaiškėjus, kad diagnozuotas pirmas fibrozės laipsnis. Iki šiol, diagnozavus pirmą fibrozės laipsnį, gydymas pacientui neskiriamas, nes būna ir savaiminių pasveikimo atvejų. Naujasis vaistas leidžia visam laikui pašalinti infekciją iš organizmo, diagnozavus hepatitą C bet kurios stadijos ir esant bet kuriam genotipui. Džiugina tai, kad ši klastinga liga yra išgydoma ir, esant naujos kartos vaistams, jau nereikia bijoti nei ligos, nei ją patvirtinančių tyrimų, nei gydymo.

Partnerio informacija