Europos Sąjunga vysto „U-Space“ sistemą, skirtą bepiločių orlaivių (BO) integravimui į oro erdvę. Kiekviena Bendrijos narė nustato dronų skrydžių zonas, o taip pat ribojimo, ar draudimo erdves, kad skrydžiai nekeltų grėsmės saugai, privatumui, saugumui ar aplinkai.
„Ši sistema yra reikalinga tiek dėl ES ir EASA reglamentų, tiek dėl Vyriausybės lūkesčių laiško „Oro navigacijai“, diegiančiai šią sistemą. Kadangi norint skraidyti specialioje kategorijoje reikia atlikti rizikos vertinimą, susidedantį iš antžeminės ir oro rizikos dalių, ši sistema padės BO valdytojams teikiant skrydžiu planus.
Tačiau jeigu šioje sistemoje nebus iki galo įgyvendintas „vieno langelio“ principas, ši sistema taps tik papildomu barjeru, siekiant gauti leidimą skrydžiui“, – sako VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto ekspertas dr. Linas Gelažanskas.
Dronų specialistas paaiškina, jog šis principas yra reikalingas paprastesniam skrydžio leidimui gauti. Pavyzdžiui, šiandien, norint gauti tokį leidimą vienam 10-ies minučių skrydžiui Vilniaus mieste specialiojoje kategorijoje, nepažeidžiant taisyklių, reikia parengti apie 100-150 psl. dokumentacijos, derintis su įvairiomis institucijomis – Vidaus saugumo departamentu (VSD), Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Karinėmis oro pajėgomis (KOP), Viešojo saugumo tarnyba (VST), savivaldybėmis, kibernetiniu saugumu, policija. Todėl eiliniam piliečiui „vieno langelio“ principas palengvintų suprasti tiek tvarką, tiek skraidyti pagal taisykles automatiškai informavus visas institucijas.
„Žinome kuriozinių situacijų, kai siekiant atlikti BO skrydį Vingio parke (iš pirmo žvilgsnio – nekalta vieta skraidyti), teko gauti Susisiekimo ministro parašą, mat buvo reikalinga steigti atskirą oro erdvę senuoju, sudėtingu ir lėtu būdu“, – priduria ekspertas.
Dar vienas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį – tai operatoriaus naudojama programinė įranga. Jeigu ši nebus pilnai integruota, vartotojui teks „šokinėti“ tarp dviejų prietaisų: viename prašyti leidimo skristi, kitame – vykdyti pati skrydį.
„Tikslas turėtų būti, jog ši sistema galėtų automatiškai veikti su kitomis, išorinėmis sistemomis. Planuose tai yra numatyta, tačiau svarbu ją įgyvendinti kuo geriau“, – sako dr. L. Gelažanskas.
Padės apsisaugoti nuo hibridinių atakų
Pagal TKA šiuo metu jau yra užregistruota daugiau nei 4000 dronų naudotojų ir išduota daugiau nei 6000 nuotolinių pilotų licencijų. Be to, vien Vilniuje kartais per dieną įvyksta daugiau nei 1000 BO skrydžių per dieną. Todėl, pasak dronų eksperto, šią sistemą svarbu sukurti patogiai, kad į ją įsitrauktų kuo daugiau dronų valdytojų – tokiu atveju bus įgyvendintas tikslas – užtikrinti saugią oro erdvę.
Jeigu bet kas, turintis programėlę, galės matyti kiekvieną skraidantį objektą, ar tai nesukels iššūkių saugumui?
„Ši sistema kaip tik leis filtruoti orlaivius ir visuomenei rodyti tik tuos, kurie nedaro didelės įtakos šalies saugumui. Todėl tinkamai veikianti sistema kaip tik saugos nuo priešų ir hibridinių atakų. Pavyzdžiui, apjungus GSM (angl. global system for mobile communication), oro radarus ir kitus stebėjimo šaltinius, mes vienoje vietoje galėtume stebėti dabartinių dienų problemą – kontrabandinius oro balionus. Be to, šią sistemą valdo strateginio lygmens įmonė, priklausanti valstybei, todėl yra sertifikuojama, t.y. atidžiai tikrinamas jos veikimas“, – paaiškina VILNIUS TECH ekspertas dr. Linas Gelažanskas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) informacija