Neatsakingas elgesys tvarkant laukinių gyvūnų atliekas gali būti pražūtingas

Pasak VMVT, specialistai aptiko ne vieną nusižengimą. Sumedžiotiems šernams gabenti buvo naudotos nesandarios, nuo skysčių ištekėjimo į aplinką neapsaugotos talpos. Būrelis neturėjo ir sandarių talpų susidariusioms gyvūninėms atliekoms laikyti. Viena dalis atliekų buvo laikomos atviroje priekaboje, o kitos – išmėtomos laukuose.

Patikrinimo metu nustatyta, kad neįrengtas dezinfekcinis barjeras prieš patenkant į patalpą, kurioje vyksta apdorojimo darbai., o pati patalpa nešvari, nepateiktas patalpų valymo ir dezinfekavimo žurnalas. Šaldiklyje laikoma mėsa nebuvo ženklinta.

„Dezinfekcinių kilimėlių neįrengimas prieš patenkant į patalpas, nesandariai laikomos sumedžiotų laukinių gyvūnų atliekos ar bet kur medžiotojų numestos žvėrių liekanos gali sukelti infekcijas ir net tapti pasiutligės židiniais, platinti AKM virusą. Šiandien sueina lygiai 10 metų, kai Lietuva pirmoji Europos Sąjungos valstybė oficialiai pranešė apie nustatytus afrikinio kiaulių maro atvejus šalyje. Kadangi nuo šios kiaulėms ir šernams mirtinos ligos nei gydymo, nei vakcinos nėra, veiksmingos tik biologinio saugumo priemonės, padedančios apsisaugoti nuo AKM viruso patekimo į kiaulių ūkius ar medžioklės plotų vienetus. Kiekvienas medžiotojas turi suvokti, kad biosauga yra pati svarbiausia ir jos laikyti – privalu“, – pabrėžė Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Inspektoriai, užfiksavę pažeidimus medžiotojų būrelyje, perdavė šią informaciją ir aplinkosaugininkams. Būrelio pirmininkui bus pritaikyta Administracinių nusižengimų kodeksas.

VMVT primena, kad laikytis biologinio saugumo reikalavimų bei tinkamai tvarkyti medžioklės atliekas – būtina. Biologinio saugumo reikalavimus galima rasti čia.

VMVT fotoinformacija