Nelaimės grėsmė virto tikrove

Nelaimė rakinamoje geležinkelio pervažoje įvyko nepastebėjus atvažiuojančio traukinio.

Regis, galėtume didžiuotis, kad Lietuvoje, vykdant grandiozinį „Rail Baltica“ projektą, nusidriekė europinė geležinkelio vėžė. Deja, teoriškai viskas atrodė daug gražiau, nei yra realybėje. Pagal pirminį projektą, naujieji bėgiai turėjo būti klojami daug tiesesne linija ir visai kitoje teritorijoje, o ne ant senosios vingiuotos geležinkelio vėžės, kertančios daugybę kelių, vieškelių, kaimo gyvenviečių. Kažkas taip mėgino „sutaupyti“ ar pasipelnyti, tačiau rezultatas toks, jog greitieji traukiniai rieda lėtai, tarptautinės vėžės saugumas neužtikrintas, o neatlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“, projektuotojų bei vykdytojų darbai ir jų brokas dabar virsta skaudžiomis nelaimėmis, žalojami vietos žmonių gyvenimai. Tapo akivaizdu, kad nebaigtose įrengti, riboto matomumo pervažose neįmanoma išvengti nelaimingų atsitikimų.

Tarptautinio geležinkelio vėžėje pervažas tenka rakinti rankiniu būdu. „Tai darome kasdien daugybę kartų“, – sako Nendriniškių gyventojai Inga Dobilaitė ir Kostas Valiukevičius.

Saugumas – gyventojų rūpestis? Nendriniškių kaime (Marijampolės sav.) lapkričio 2-osios pavakarę (apie 15 val. 20 min.) geležinkelio pervažoje įvyko avarija, kurios metu automobilis „Mitsubishi Pajero“ susidūrė su keleiviniu traukiniu – bėginiu geležinkelio autobusu „PESA“. Įvykio metu nukentėjo automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas ir du keleiviai. Įvykio liudininkai, vietos gyventojai pasakojo, kad tądien čia buvo atvykę darbininkai iš Elektrėnų, kurie turėjo nugenėti greta geležinkelio ir sodybos augančius medžius, siekiančius aukštos elektros įtampos laidus. Vakarėjant darbininkai paprašė sodybos šeimininkės Danutės Ročkuvienės, kad ši leistų iki kitos dienos pasilikti traktorių ir atrakintų geležinkelio pervažos užkardus, nes jiems reikėjo išvažiuoti. Nelaimė tikriausiai nebūtų įvykusi, jei pervažoje būtų įrengta garso ir šviesos signalizacija – šviesoforas, – įspėjantis apie traukinio artėjimą. Deja, kaip ir kitos „Rail Baltica“ tokio tipo pervažos, taip ir ši yra atitverta rakinamais užkardais. Negana to, Nendriniškių kaime esančioje pervažoje matomumą užstoja ir garso slopinimo sienelė, pastatyta kone iki pat kelio, vedančio per geležinkelį. Taigi, norint pervažiuoti šią pervažą, pirmiausia reikia išlipti iš automobilio, atrakinti abipus geležinkelio esančius užkardus, nuėjus ant bėgių apsidairyti, ar neatvažiuoja traukinys, tuomet vėl įsėsti į automobilį ir, jei sėkmingai pavyksta pervažiuoti, vėl išlipus iš automobilio abu užkardus uždaryti ir užrakinti. Raktus nuo pervažos atitvarų turi čia esančių trijų sodybų gyventojai bei geležinkelininkai. Tąkart darbininkams pervažą atrakino D. Ročkuvienė, kurios akyse ir įvyko nelaimė. Atidarius užkardus, vienas iš darbininkų nuėjo apsižvalgyti, ar neatvažiuoja traukinys, o trys liko automobilyje. Vyriškiui pasirodė, kad abiejose geležinkelio juostose tuščia ir jis mosteli ranka bendradarbiams, kad šie gali važiuoti. Vos įriedėjus auto­mobiliui į pervažą, staiga iš už posūkio išniro keleivinis traukinys. Atstumas buvo per mažas, kad būtų įmanoma išvengti susidūrimo. Po didelio smūgio automobilis su jame esančiais žmonėmis buvo sumaitotas ir nublokštas į griovį. Laimė, niekas nežuvo, nukentėjusieji buvo išgabenti į Marijampolės ligoninę. Traukinio keleiviai artimiausioje stotelėje buvo išlaipinti ir tęsė savo kelionę atsiųstu autobusu. Žinia apie šį įvykį netruko plačiai pasklisti. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai tuoj ėmė ieškoti, ką dėl šios nelaimės būtų galima apkaltinti. Netrukus paaiškėjo, jog kalčiausiais šioje istorijoje tapo šalia pervažos gyvenantys žmonės, nes neva jie neužtikrino saugumo. Anot gyventojų, jiems buvo pareikšta, kad tai ne viešo naudojimo pervaža, o privati, priklausanti šių trijų sodybų šeimininkams ir ūkininkams, kurie per ją važiuoja į savo sodybas ir laukus. Todėl būtent jie ir yra atsakingi už tai, kad pervaža būtų prižiūrima, rakinama, apsaugota nuo panašių incidentų. Už pervažos nepriežiūrą „Lietuvos geležinkeliai“ nutarė nubausti „nusidėjėlius“ ir, „kol vyksta įvykio tyrimas“, ją uždaryti. Kitą dieną po avarijos buvo atsiųsta technika bei darbininkai, kurie turėjo kelią ties pervaža užtverti betoniniais blokais, tačiau gyventojai nutarė tam pasipriešinti.

Keleivinis traukinys, vykstantis iš Marijampolės į Kauną, lapkričio 2-ąją šioje pervažoje nubloškė automobilį su žmonėmis.

Bausmė – visiška izoliacija? „Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė apie „Rail Baltica“ problemas. Dar vykstant geležinkelio magistralės tiesimo darbams AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo ne kartą informuoti apie absurdiškas klaidas, broką, rangovų neatliktus darbus. Buvo šaukte šaukiama, kad pervažose būtina įrengti garso ir šviesos signalizacijas – šviesoforus, o ne primityvius rakinamus užkardus, kad apsauginės garso sienos pavojingose vietose užstoja matomumą. Viskas veltui. Tiesa, kai kur savo broką ir klaidas geležinkelio tiesėjai taisė, tačiau dėl pervažų saugumo nebuvo padaryta absoliučiai nieko. Projekto vadovai įrodinėjo, kad tokių pervažų išvis neturėjo palikti ir šviesoforų jose nebuvo numatyta įrengti. Kodėl? Juk ne tik šiapus, bet ir anapus geležinkelio gyvena žmonės, yra ūkininkų dirbami laukai. Nendriniškių kaimo gyventojams vienintelė galimybė patekti į savus namus tėra kelias, kurį kerta geležinkelis. Po pervažoje įvykusios nelaimės iškilo rimta grėsmė, kad geležinkelininkai jį užblokuos. Ketvirtadienio popietę į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi Nendriniškių kaimo gyventojai, maldaudami gelbėti, nes ties pervaža grėsmingai rikiavosi geležinkelininkų technika ir netrukus kelias turėjo būti užverstas betoniniais blokais. Aldona Žakienė pirmoji suskubo ginti vienintelio kelio į namus, netrukus prie jos prisijungė ir visi kaimynai. Geležinkelio darbininkų vadovas kategoriškai atsisakė kalbėti ir paaiškinti, kas čia vyksta, liepė kreiptis į vadovybę, o gyventojus įspėjo, kad jiems bus pristatytas raštas, kurį jie turėsią pasirašyti ir prisiimti atsakomybę bei įsipareigojimus dėl pervažos priežiūros, kitaip ji bus uždaryta. Apie geležinkelininkų savivalę buvo pranešta Marijampolės savivaldybės vadovams, kurie skubiai sušaukė neeilinį posėdį, apie situaciją informavo Susisiekimo ministeriją. A. Žakienė nesulaikydama ašarų guodėsi, kad namuose yra sunkiai serganti mama, jai pačiai dėl sveikatos bėdų kartais tenka šauktis medikų pagalbos, kaip jie pateks anapus geležinkelio, jei pervaža bus uždaryta ir užblokuotas kelias? Kostas Valiukevičius tikino, kad tokiu atveju žlugtų jo verslas, būtų atleisti žmonės, patirta didžiulių nuostolių, nes veikla vykdoma sodybos teritorijoje. Čia gyvenantys žmonės aiškino, jog kasdien vyksta į darbus mieste, ką reikėtų daryti, jei prarastų vienintelį kelią? Pasak Ingos Dobilaitės, buvo raštu ne kartą kreiptasi į savivaldybę, bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, kad būtų numatyta alternatyva, susisiekimui pritaikytas kitas kelias, per laukus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Gyventojai anapus geležinkelio tiesiog palikti likimo valiai. „Gyvename kaip atstumtieji. Elektros tinklai neranda galimybės sutvarkyti elektros srovės, ji tokia prasta ir nepastovi, kad visi buities prietaisai genda. Esame elektros linijos gale, nepakanka srovės, tad jei gretimame name įjungiamas virdulys, visose trijose sodybose prigęsta elektra. Šiukšlių vežėjų niekaip nepriprašome pastatyti konteinerių, nes iš čia jie nenori šiukšlių vežti, mat jiems neva trukdo rakinama pervaža, o prieš ją nėra kur apsisukti. Skyrė vieną mažą konteineriuką trims sodyboms ir žinokitės. Mes neįsivaizduojame, ką reikėtų daryti gaisro ar kitos nelaimės atveju, kai reikia skubios pagalbos, nes kelią mūsų link užkerta rakinama pervaža. Anksčiau čia prie geležinkelio veikė šviesoforas su garso signalizacija, įspėdavo apie artėjantį traukinį. Kodėl reikėjo tai sunaikinti?“ – nuoskaudą ir pyktį liejo Nendriniškių gyventojai.

Su Nendriniškių gyventojais Marijampolės savivaldybės atstovai Vidas Pielikis ir Hendrikas Nagrodskis aptarė pervažos problemas.

Nepasiduos savivalei Į incidento vietą prie Nendriniškių pervažos ketvirtadienį atskubėjo ir Marijampolės savivaldybės tarybos nariai – Eismo saugumo komisijos atstovai – Marijampolės sav. administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis ir Transporto skyriaus vyr. specialistas Hendrikas Nagrodskis. Geležinkelio darbuotojai su visa technika jau buvo pasprukę – jie nebuvo linkę aiškintis nei spaudai, nei savivaldybės atstovams dėl susidariusios situacijos. V. Pielikis informavo, kad Marijampolės savivaldybė operatyviai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją bei viceministrą Algį Žvaliauską, nusiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštą, kuriame pranešama, kad ši pervaža uždaroma. „Viceministras kategoriškai pareiškė, kad nei pervaža, nei šis kelias negali būti uždaryti. A. Žvaliauskas pažadėjo artimiausiu metu kviestis griežto pokalbio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovus ir aiškintis dėl jų veiksmų. O Marijampolės savivaldybė taip pat jokiu būdu neleis tokios geležinkelininkų savivalės. Kai mums buvo pranešta apie čia atsitikusią avariją, nujaučiau, kad gali būti būtent taip mėginama spręsti problemą, tad beveik nenustebau, kai gavome iš „Lietuvos geležinkelių“ raštą. Jame įvardijama, kad pervaža uždaroma laikinai, kol vyks įvykio tyrimas, bet tyrimas gali trukti kelis mėnesius ar metus, kaip gyventi čionykščiams žmonėms? „Lietuvos geležinkeliai“ privalo tinkamai ir saugiai įrengti pervažas, o jei užsimoja jas naikinti, būtina numatyti kitus būdus ar kelius, kad gyventojai neliktų atkirsti nuo pasaulio. Nenuostabu, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ vadinama respublika respublikoje, jie vadovaujasi savais įstatymais. Visiška nesąmonė, kad iš vietos gyventojų reikalaujama prisiimti atsakomybę už pervažų priežiūrą, jų saugumą. Gal dar paves pervažas jiems ir reguliuoti? Ar tai civilizuotas būdas tarptautinės kategorijos geležinkelyje? Turi būti pervažose įrengta garso ir šviesos signalizacija, o ne rakinami žukardai, kurie yra visiška atgyvena. Ar čia sprendimas, vos įvykus nelaimei pervažoje tuoj ją uždaryti? Juk ir kitose pervažose įvyksta nelaimingų atsitikimų, negi visos dėl to bus uždaromos? Pabrėžiu, Marijampolės savivaldybė yra kategoriškai prieš tokius geležinkelininkų veiksmus ir, jei bus mėginama užblokuoti šią pervažą, atsiųsime savą techniką ir barikados kaipmat bus išardytos“, – tikino savivaldybės atstovas. Atrodė, kad bent laikinai situacija aprimo, tačiau jau kitą dieną, penktadienį, geležinkelininkai atskubėjo su sava spyna ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu. Jie pareiškė, kad jei gyventojai nepasirašys ir neprisiims atsakomybės už pervažą, ji bus užrakinta. Vėl užvirė konfliktas, kuris baigėsi tik tuomet, kai žmonės pagrasino kviestis žurnalistus ir policiją. Tačiau geležinkelio darbuotojai įspėjo, kad jie gali ir naktį spyną užkabinti.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.