Neleis peržengti raudonosios linijos

Išgyvenimo reikalas

Trečiadienio vakarą posėdžiavusi valdančiųjų koalicinė taryba, svarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, atmetė didžiąją dalį mokestinių pakeitimų pasiūlymų, atskirai žemdirbiams aktualių klausimų nenagrinėjo. Dar kartą taryba rinksis kitą savaitę.

Gausias žemdirbių gretas vienijanti LŪS į finansų ministro Taurimo Valio užsiminimą apie ketinimus svarstyti galimą akcizo didinimą žymėtajam žemės ūkio dyzelinui ir tiesioginių išmokų apmokestinimą sureagavo labai greitai. „Taip pasielgėme todėl, kad procesas nespėtų įsivažiuoti. Iš karto ir aiškiai sakome, jog jokių kompromisų dėl to negali būti ir nebus. Net svarstyti tokių dalykų negalima. Tai yra raudonosios linijos, dėl kurių ūkininkai visaip protestuos, reikš nepasitenkinimą. Ko gali imtis žmogus, kuris nebeturi ko prarasti? Turime visą veiksmų paletę. Galime naudoti jau pasiteisinusius būdus, galime ir naujų sugalvoti. Fantazijos tikrai nepritrūks. Mes visi – nuo LŪS pirmininko, tarybos, prezidiumo, iki visų likusių narių – esame ūkininkai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.

Už savo organizacijos narius, pasak M. Puidoko, LŪS sugebės pakovoti, tai jau ne sykį įrodė. Naudą pajaus ir sąjungai nepriklausantys ūkininkai – „zuikiai“ be bilietėlio.

LŪS yra paruoštas raštas, kuriame išdėstyta aiški pozicija šiais klausimais. Artimiausiu metu šis dokumentas bus įteiktas atitinkamoms institucijoms. Svarstoma inicijuoti susitikimą su Finansų ministerijos vadovybe, žemės ūkio politiką formuojančiais politikais. „Gauname žinučių iš vienmandatėse apygardose išrinktų Seimo narių, kurie supranta, jog, pritarus tokioms užmačioms, antrąsyk savo politinės sėkmės greičiausiai nebepakartos. Mums akcizo padidinimas žymėtajam dyzelinui ir tiesioginių išmokų apmokestinimas – išgyvenimo, bankrotų, giminės, šeimos istorijos klausimai, egzistenciniai dalykai. Jau ir taip yra pasiektas disbalansas tarp išlaidų ir pajamų, tarp nuostolių ir pelno. Siekis dar labiau apsunkinti situaciją, ypač turint omenyje degalų sąnaudų padidėjimą, trąšų pabrangimą, būtų nesuprantamas. Tokie dalykai netelpa į jokią ekonominę logiką. Sakyčiau, kad tai greičiau kenkėjiška veikla prieš mūsų šalies ekonomiką“, – ŪP tvirtino pašnekovas.

Vienos neišspręstos – jau kuriamos kitos

Skirtingas nei įprastam žemės ūkyje naudojamam žymėtajam dyzelinui atskiras akcizas yra taikomas daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Kadangi, pasak LŪS vicepirmininko, esame vienoje rinkoje, negalima iškreipti konkurencinių sąlygų, patiems save riboti. „Kitas dalykas – žemės ūkiui skirtas žymėtasis dyzelinas daugiausia naudojamas darbui laukuose, o ne važinėjant viešaisiais keliais. Mes tikrai keliais mažiau naudojamės negu, sakykime, logistikos įmonių transportas. Nors kalbama, kad kažkuri akcizo dalis yra skirta būtent kelių priežiūrai“, – tvirtino LŪS vicepirmininkas.

Pasak M. Puidoko, šalies mokestinėje sistemoje yra daug neišspręstų dalykų. Todėl labai keista, kad, vienų problemų neišsprendus, jau kuriamos kitos – pradedamos diskusijos apie tiesioginių išmokų apmokestinimą. „Kaip žinome, Lietuva, stodama į ES, susiderėjo dėl daug prastesnių sąlygų negu kitos Europos šalys. Jau ilgiau negu du dešimtmečius jaučiame šių derybų pasekmes. Mūsų tiesioginės išmokos už pasėlių hektarą iki šiol yra mažiausios ES. Šią istorinę neteisybę reikia ištaisyti, o kol to nėra padaryta, negalima išmokų dar labiau sumažinti jas apmokestinus. Būtų „dugnų dugnas“ statistikoje – per didelė našta žemdirbiams, kad jie išliktų. Nes pagal ES reglamentus, išmokų paskirtis – stabilizuoti, palaikyti ūkininkų pajamas, ūkių gyvybingumą. Jei pas mus išmokos būtų apmokestinamos, išsikreiptų jų paskirtis, ūkių pajamos tikrai žymiai sumažėtų“, – nė kiek neabejojo redakcijos pašnekovas.

Pasak M. Puidoko, mokestinėje sistemoje yra neišspręstų neteisingų dalykų. Ūkininkas, būdamas fizinis asmuo, neturi vienodų sąlygų su juridiniu asmeniu, pavyzdžiui, reinvestuojant. Juridiniai asmenys, reinvestuodami gali susimažinti apmokestinamąjį pelną, o ūkininkas, reinvestuojantis uždirbtas pajamas į gamybos modernizavimą, atsiduria mažiau palankiose mokestinėse sąlygose. „Vis kalbama apie žemės įsigijimą, išlaidų apmokestinimą. Mūsų darbo įrankis ir yra žemė. Jeigu neturėsime žemės, neturėsime ir darbo. Įsigydami žemės, mes investuojame į pagrindinę savo gamybos priemonę. Nupirkdami kiekvieną hektarą, dar papildomai mokame gyventojų pajamų mokestį (GPM)“, – pastebėjo LŪS vicepirmininkas.

Diskusijai per anksti?

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus nuomone, diskutuoti apie galimą akcizo didinimą žymėtajam dyzelinui bei tiesioginių išmokų apmokestinimą yra gerokai per anksti. „Kol kas tokių konkrečių siūlymų ant stalo nėra. Yra tik kažkieno sukurta baimė, kuri vadovaujasi neatsargiu finansų ministro pasakymu apie tai, kad yra daug mokesčių lengvatų, kurias ir reikėtų peržiūrėti. Ar ne per anksti sau pritaikėme?“ – abejones, kad tokie siūlymai virs „kūnu“ ŪP dėstė KRŪS pirmininkas. Pasak jo, akcizas žemės ūkyje naudojamam žymėtajam dyzelinui sumažintas dėl to, kad didžioji dalis šio akcizo mokesčio keliauja kelių remontui. Kai ūkininkų technika daugiausia važinėja ne pagrindiniais keliais, bet laukais, tai jo didinimas vargu ar būtų logiškas. Kitas aspektas – kaip galima vienodesnių konkurencinių sąlygų užtikrinimas ES rinkoje.

„Pavienių politikų pasisakymų prieš kiekvienus valstybės biudžeto svarstymus netrūksta. Kol nėra oficialios informacijos iš Vyriausybės, kad tikrai kėsinamasi į žemdirbių naudojamo dyzelino akcizą ir tiesioginių išmokų apmokestinimą, sunku kažką ir komentuoti“, – pažymėjo M. Maciulevičius.

Anot jo, diskusiją apie tai sukėlė patys žemdirbiai, bet ją tęsti vargu ar yra išmintinga vien todėl, kad visuomenėje yra veikėjų, kurie tokias mintis priims „už tikrą pinigą“. Po to valstybei gali tekti įrodinėti, kad ji nėra „kupranugaris“.

Lauktų masinis pasitraukimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.