Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Nematomas frontas: epidemijos 1918–1920 m.

2024/02/20


Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko jame kovoti. Tai – ligų frontas. Apie 1918–1920 m. siautėjusias ligas naujai susikūrusioje Lietuvos valstybėje ir kodėl jos nėra įstrigusios mūsų istorinėje atmintyje taip, kaip kitose šalyse, pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.

Pasak istoriko, daugiausia aukų pasaulyje 1918–1920 m. pareikalavusi liga, kuri Lietuvoje taip pat turėjo siautėti, buvo ispaniškasis gripas: „Tvirčiausia istoriografinė versija teigia, kad ši liga atsirado JAV, Kanzaso valstijoje, ir vėliau pasiekė Europą. Pirmoji šios ligos banga nebuvo sunki, tačiau per antrąją, kuri prasidėjo 1918 m. rugpjūtį ir sukėlė didžiausią šoką bei labiausiai įstrigo daugelio šalių visuomenių istorinėje atmintyje, žuvo 90 proc. visų šiai ligai priskiriamų aukų. Iš viso, naujausių tyrimų duomenimis, į kuriuos įtrauktos tokios šalys kaip Indija ir Kinija, manoma, kad nuo ispaniškojo gripo galėjo mirti nuo 50 iki 100 milijonų žmonių, kas sudarė 2,5–5 proc. visos pasaulio populiacijos.“ Paklaustas, kodėl ši liga vadinama ispaniškuoju gripu, nors manoma, kad atsirado JAV, A. Grodis paaiškina, kad taip įvyko dėl karinės cenzūros. Pirmojo pasaulinio karo metais Ispanijoje nebuvo cenzūros ir joje pirmą kartą buvo paskelbta vieša informacija apie šią ligą. Kitos ligos, nuo kurių to meto lietuviai taip pat kentėjo, tokios kaip egzotine liga laikyta cholera, lietuviams gerai žinoma šiltinė ir tarsi iš viduramžių grįžę raupai, pasak A. Grodžio, buvo geriau pažįstamos.

Andrius Grodis
Andrius Grodis.

Ispaniškojo gripo aukų beieškant

Priešingai nei Vakarų šalyse, kurios buvo smarkiai sukrėstos ispaniškojo gripo pandemijos, Lietuvos istorinėje atmintyje šios traumos tarsi neaptinkame. Istorikas pasakoja, kad tai nereiškia, jog šios ligos Lietuvoje nebuvo: „Iki COVID pandemijos Lietuvoje istorikai labai retai atkreipdavo dėmesį į tokius reiškinius. Negausioje mokslinėje literatūroje tiesiog būdavo paminimas gripo faktas. Archyvinėje medžiagoje galima aptikti kitų ligų, tokių kaip cholera ar raupai, bet ispaniškasis gripas nepastebimas. Kodėl to meto spaudoje ši liga nebuvo užfiksuota pirmuosiuose puslapiuose, kaip buvo Vakarų šalyse, galima bandyti paaiškinti Lietuvą užgriuvusiomis permainomis. Manoma, kad ispaniškasis gripas Lietuvoje pasirodė 1918 m. spalį, kai yrant vokiečių okupaciniam režimui visi pirmieji naujienų puslapiai buvo skirti svarstymams dėl Lietuvos nepriklausomybės.“

Kita priežastis, kodėl ispaniškasis gripas nebuvo pastebėtas to meto visuomenėje, pasak A. Grodžio, yra pačios visuomenės mentalitetas: „Dominavusiai kaimiškai visuomenei didžiausias rūpestis buvo ūkis. Štai šios ligos plitimui skirtoje trumpoje laikraščio „Darbo Balsas“ žinutėje rašoma: „Sodžiuose susirgus visai šeimynai, nebebūdavo kam karvės į lauką išvaryti ar kiaulės pašerti.“ Tad kaimo gyventojams didesnį susirūpinimą kėlė ne galimos jų pačių sveikatos komplikacijos, o be darbo rankų liksiantis ūkis.“

Dar viena priežastis, kodėl ispaniškasis gripas nebuvo pastebėtas – mažas ligoninių ir gydytojų skaičius. „Nepamirškime, kad po 1918 m. vasario 16 d. vyksta kova dėl nepriklausomybės, todėl gydytojai mobilizuojami į kariuomenę. Jei tikėsime vienu šaltiniu, Kaune situacija nebuvo bloga. Vienas gydytojas tekdavo 1000 gyventojų. Tačiau kitur Lietuvoje vienas gydytojas turėdavo pasirūpinti 49 tūkstančiais gyventojų. Natūraliai kyla klausimas, kaip galima žinoti, kiek iš tikrųjų serga ir kuo serga, jei nėra jokio tinklo tam pasakyti“, – pasakoja A. Grodis.

„Kiek statistiškai Lietuvoje galėjo būti ispaniškojo gripo aukų, irgi sunku pasakyti, nes net nežinome, kiek gyventojų tada buvo Lietuvoje. Galime remtis tik palyginimo metodu. Naujausiais duomenimis, nuo 2,5 iki 5 proc. pasaulio populiacijos šios ligos nepergyveno. Jei nagrinėsime galimą Lietuvos populiaciją nuo 1918 iki 1920 m., reikės atmesti Vilniaus ir Klaipėdos kraštą. To meto gyventojų skaičius galėjo būti 2 milijonai. Tad, pagal 2,5–5 proc. mirtingumo rodiklį, Lietuvoje nuo ispaniškojo gripo turėjo mirti nuo 50 iki 100 tūkstančių gyventojų“, – konstatuoja A. Grodis. Pačiam istorikui sunku patikėti, kad toks didelis aukų skaičius galėjo nesulaukti audringas permainas pergyvenančios visuomenės dėmesio. Tačiau kitų ligų, tokių kaip šiltinė, kurios epidemijos metu, oficialiais duomenimis, 1920 m. mirė 9000 žmonių, statistika rodo, kad tokios didelės ispaniškojo gripo netektys įmanomos.

Nors oficialios statistikos apie ispaniškojo gripo aukas Lietuvoje nėra, archyvuose saugoma dokumentinė medžiaga, anot A. Grodžio, gali pagelbėti šios ligos pandemija susidomėjusiems istorikams. Peržiūrėjęs Igliaukos Šv. Kazimiero ir Garliavos Švč. Trejybės bažnyčių mirties metrikų knygas, istorikas pastebėjo, kad mirusiųjų skaičiai 1918–1919 m. ir vėlesniais metais gana smarkiai skiriasi. „Mirusiųjų tiek 1918, tiek 1919 m. buvo dvigubai daugiau negu vėlesniais nepriklausomybės metais. Tačiau metrikų knygose tiksli mirties priežastis dažniausiai nenurodoma. Todėl teigti, kad didelį gyventojų mirtingumą lėmė būtent ispaniškojo gripo epidemija, be nuodugnesnių tyrimų negalime“, – svarsto mokslininkas.

Okupacinio vokiečių režimo palikimas ir skiepai

Po Pirmojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos situacija Lietuvoje buvo sunki, kas, anot istoriko A. Grodžio, nevienareikšmiškai paveikė ispaniškojo gripo ir kitų ligų plitimą: „Vokiečių okupacija Lietuvoje buvo alinanti. Ypač kai imtasi įgyvendinti vadinamąją „Hindenburgo programą“. Tai buvo totalinė mobilizacija, kai 1917 m. iš Lietuvos buvo išvežama kiek įmanoma daugiau turto, kas šokiravo Lietuvos žmones. Imtas jausti maisto produktų trūkumas, pirmiausia didesniuose miestuose. Labai buvo apribotas judėjimas visoje Oberosto, į kurį įėjo didžioji dalis lietuvių gyvenamų žemių, teritorijoje. Įvestas tilto mokestis ir kiti panašūs mokesčiai. Dėl judėjimo suvaržymų žmonės gyveno faktinio karantino sąlygomis iki to laiko, kai vokiečiai 1918 m. rudenį pradėjo trauktis. Galbūt tai galėjo pristabdyti epidemiją, bet taip jau sutapo, kad kai vokiečių kariuomenė spalio ir lapkričio mėnesiais ėmė trauktis, mus užklupo ta didžioji gripo epidemija.“

Nors nuo ispaniškojo gripo vaistų ar skiepų tuo metu nebuvo, bet nuo lietuviams gerai pažįstamos ir juos bauginusios ligos – raupų žmones buvo galima skiepyti, tik jie to nenorėjo. „Nuo raupų skiepai jau buvo, bet lietuviai nenorėjo jais skiepytis. Tačiau ne vien tik dėl konservatyvaus mentaliteto. Viena iš skiepų baimės priežasčių buvo ta, kad jie buvo gaminti Vokietijoje. Vokiečiai ne tik išnaudojo Lietuvos kraštą ūkiškai, bet ir darė eksperimentus su vietos gyventojais skiepydami nuo įvairių ligų, taip įpratindami bijoti šių dalykų“, – aiškina VU Istorijos fakulteto dėstytojas.

„Be to, skiepai nuo raupų buvo mokami. Sveikatos departamento parengtame įsakyme nurodyta, kad nepasiturintieji gyventojai privalo būti skiepijami nemokamai. Tačiau medicinos personalas, ypač provincijoje, neretai už šią paslaugą iš visų piliečių nevengdavo imti užmokesčio. Šią problemą buvo bandyta spręsti, bet aktyviau tik 1922 m. Buvo parengtas gana griežtas privalomų skiepų nuo raupų įstatymo projektas. Už nesiskiepijimą grėsė 5000 auksinų bauda arba 30 parų kalėjimo. Tačiau dėl lėšų stokos vyriausybė šio įstatymo projekto nesiryžo įgyvendinti. Vis dėlto kai kurios apskritys, pavyzdžiui, Tauragė arba Ežerėnai (dabartiniai Zarasai), priverstinį skiepijimą nuo raupų buvo įvedę. Galiausiai ši viduramžių liga iš Lietuvos buvo išgyvendinta.“

Istorikas A. Grodis sako, kad su pažįstama liga – šiltine lietuviai iš esmės tvarkėsi geriau, bet koją vėl pakišo vokiečių okupacinė kariuomenė: „Veikė sanitarinė milicija ir buvo parengta nemažai brošiūrų, kurios patarė, kaip apsisaugoti nuo šiltinės. Tik vėl problema kilo dėl okupacinio režimo. Jo metu judėjo įvairios kariuomenės, kurios irgi platino tokias ligas kaip šiltinė.“

Kitos ligos taip pat buvo užpuolusios jaunąją Lietuvą, bet jų ataka buvo mažesnio masto. A. Grodis pamini 1921 m. sifilio epidemiją Kaune: „Po jos kilo trachomos – akių ligos epidemija. Galiausiai tuberkuliozė, arba džiova, kuri Lietuvą kankina iki šiol, irgi plito sparčiai. Šios lėtinės ligos tuometinėje spaudoje buvo įvardijamos kaip socialinės ligos.“

Apibendrindamas istorikas A. Grodis teigia, kad lietuviai kovojo su tais priešais, kuriuos pažinojo, o mūšiai vyko visuose frontuose. Įskaitant ir nematomą frontą, kuriame virusai ir bakterijos kėsinosi į naujai susikūrusios valstybės piliečius bei jos ateitį. Istorinėje atmintyje šios kovos liudijimų išliko palyginti nedaug, tačiau tai nereiškia, kad ji nepaliko pėdsakų, kurių istorikai dar neaptiko. Tad Vasario 16-oji gimė itin komplikuotoje aplinkoje, bet tai tik dar labiau sustiprina šios dienos reikšmę.

 

Šaltinis: VU

Titulinėje / Nacionalinio sveikatos ir medicinos muziejaus nuotr.: nuo ispaniškojo gripo gydomi JAV kariai, 1918 m.

Dalintis
2024/04/23

Gyvulių augintojams ir pašarų gamintojams – dar vienas apynasris

Nuo kitų metų įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos (ES) rinkai bei jų eksportui iš ES, kit...
2024/04/23

Martynas Tyla. Sutvarkykime įstatymą, kad neliktų absurdiškų situacijų

Šiuo metu LR Seime svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, susiję su galimybe mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15 laipsnių, nepaisant to, kokiu būdu jie yra pagaminti. Priimti pakeit...
2024/04/23

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas 2024

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.
2024/04/23

Seimas sudarė geresnes sąlygas ginkluotės gamybai Lietuvoje

Seimas priėmė Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
2024/04/23

Reguliuojama pieno kaina. Kodėl ne?

Ūkininkai deda nemažai vilčių į Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo, vadinamąjį Pieno, įstatymą, kurio projektą Seimas paskyrė tobulinti Ekonomikos komitetui (EK). Iškelta mintis, kad pieno sek...
2024/04/23

Sužinokite, kiek institucijų dirba, kad rinkėjai gautų patikimą informaciją apie kandidatus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje viešai paskelbtus kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenis analizuojantys rinkėjai ne visada susimąsto, kiek tarnybų ir institucijų dirba, kad pagrindinio Lietuvos rinkimų organizatoriaus ...
2024/04/23

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/23

Šiandien – nacionalinių parkų ir Viešvilės rezervato gimtadieniai

Prieš 33 metus (1991 m. balandžio 23 d.) Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui su...
2024/04/23

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standarto reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai turi laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto („Mažiausia ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dali...