Nenustebkite – ir sostinėje mokoma žemės ūkio specialybių

Apie studijas šiame fakultete, specialybes, mokymosi sąlygas „Ūkininko patarėjui“ pasakoja VIKO Agrotechnologijų fakulteto dekanė dr. Nijolė LIEPIENĖ:

„VIKO ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus. Profesinės veiklos praktikas jie gali atlikti įvairiose Europos Sąjungos šalių laboratorijose, įmonėse, ūkiuose.

Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra „Erasmus+“ mobilumo programa, visų studijų programų studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėnesių gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse.

Periodiškai analizuojame darbo rinkos poreikius, kad studentai įgytų tas kompetencijas, kurių tikisi verslas. Studijų programų turinį ir infrastruktūrą atnaujiname atsižvelgdami į ateities tendencijas. Daugiau nei pusę studijų programos dalykų dėsto socialinių partnerių įmonių atstovai praktikai.

Agrotechnologijų fakultetas turi įdomią istoriją, kurioje svarbiausia – nuoseklus, kryptingas visų darbuotojų ir studentų darbas. Per daugiau nei 60 metų nuėjome ilgą kelią. Jame buvo visko: pakilimų ir nesėkmių, į ateitį nukreiptų strateginių sprendimų, kasdienybės ambicijų. 1961-aisiais plynuose laukuose buvo pastatyti pirmieji pastatai: mokomasis korpusas, bendrabutis ir aštuonių butų gyvenamasis namas, likusi teritorija – dirbamos žemės arimai. Neaiškūs buvo praėjimų, privažiavimų kontūrai. Sudėtingas susisiekimas su Vilniumi. Nereguliariai, ypač viduržiemių pūgų metu, kursavo maršrutinis transportas – sunkvežimis. Todėl kinkydavo arklius į roges ir važiuodavo iki miesto atvežti dėstytojų.

Tačiau moksleivių skaičius artėjo prie tūkstančio, buvo rengiami zootechnikai, ichtiologai, agronomai, sodininkai-daržininkai, veterinarijos felčeriai. Šiandien mes didžiausios Lietuvoje aukštojo koleginio mokslo institucijos padalinys – VIKO Agrotechnologijų fakultetas. Studijos fakultete yra orientuotos į praktinį žinių taikymą, todėl daugiausia dėmesio skiriama ryšiams su darbo pasauliu. Įgyvendindami Bolonijos proceso nuostatas, savo programas konstruojame atsižvelgdami į kompetencijas, būtiniausias žmogui ir specialistui. Šiandien stojantieji gali rinktis vieną ar kelias iš penkių studijų programų: veterinariją, maisto produktų technologiją, želdynus ir jų dizainą, cheminės analizės technologiją, agroverslo vadybą. Be pagrindinių studijų siūlome ir trumpalaikius tobulinimo kursus.

Fakultete dirba kvalifikuoti dėstytojai, darbuotojai. Tai didžiausias mūsų turtas, nes būtent dėl jų įžvalgumo, kūrybiškumo ir atsakingo darbo per 60 metų paruošėme Lietuvos ūkiui daugiau nei 10 tūkst. specialistų.

Žmogaus egzistavimas žemėje neatsiejamas nuo darbo. Darbas, atkaklus darbas, vadovaujantis sveika logika, sukuria neįkainojamas vertybes. Globalizacija bei sparti technologijų raida yra didelis iššūkis ir iš to kyla galimybės aukštajam mokslui, reiškiančios kitokius teikėjus, kitokius besimokančiuosius ir naujus mokymosi būdus. Per šešis dešimtmečius žemės ūkyje įvyko nemažai pokyčių: pasitelkus informacines technologijas kuriami ūkių autonomiški kompiuterinės kontrolės ir valdymo tinklai, aprėpiantys visą gamybą – pasėlių būklės stebėjimą, darbų organizavimą, sąnaudų apskaitą, sutrikimų šalinimą. Kompiuterizuota žemės ūkio technika, modernios technologijos, naujos augalų ir gyvūnų ligos bei jų gydymo būdai, integruotos kenkėjų valdymo sistemos, kuriamas modernus verslas.

Siekiant diegti ūkyje naujas technologijas, reikia vadovautis mokslininkų atliktais tyrimais, rekomendacijomis bei naujausiomis žiniomis. Analizuojant žemės ūkio galimybes ir plėtrą, akivaizdu, kad žemės ūkį kaip rimtą verslą vertina ne tik žemdirbiai, ekonomikos, finansų analitikai, bet teigiama linkme keičia požiūrį ir visuomenė. Todėl jaunimas gali drąsiai rinktis su žemės ūkiu susijusias studijas, nepaklusdami šiandienei madai būti teisininkais, vadybininkais, administratoriais. Mada – laikinas dalykas, o gyvenimas reikalauja pastovumo ir praktiškumo.

Fakulteto prioritetai būsimam dešimtmečiui apima mokymosi aplinkos gerinimą, informacijos prieinamumą, jos teikimo kokybę ir skaidrumą, lanksčius mokymosi būdus, įskaitant anksčiau įgyto išsilavinimo rezultatus ir profesinę patirtį, tik pažangių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, paremtų šiuolaikiškais moksliniais tyrimais, teikimą studentams, studijų programų reformą kaip nuolatinį procesą, mobilumo skatinimą, siekiant ugdyti tarpkultūrinio bendravimo gebėjimus. Fakulteto kasdienybė – studento vaidmenį pabrėžiantis mokymas, daugiau dėmesio savarankiškam mokymuisi, naujiems mokymo ir mokymosi būdams, veiksmingai paramai ir konsultavimui, dėstytojų glaudžiam bendradarbiavimui su studentais ir darbdavių atstovais bei išskirtiniam dėmesiui visų studijų programų dalykų dėstymo kokybei. Tikiu, kad siekdami visapusiško aukštojo mokslo tobulumo, galvodami apie būsimo meto reikalavimus, sugebėsime atsiliepti į sparčiai besivystančios visuomenės kintančius poreikius įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.“

Nijolės LIEPIENĖS nuotrauka