Nestandartinis daržas: paieškos ir mainai

Prieš ketverius metus šešios Kauno rajono Akademijos gyvenvietės moterys, suburtos buvusios Žemės ūkio akademijos darbuotojos Genovaitės Kudrevičienės, gavo naudotis 20 a žemės plotu kaimyniniuose Ringauduose ir įkūrė kolektyvinį daržą, kuriame puoselėja po rėžį žemės. Kiekvienai tenka bent po kelias išilgines, net 80 m besidriekiančias lysves ar vagas.

G. Kudrevičienė, į kurios namus užsakytos retųjų daržovių sėklos plaukia iš viso pasaulio, mielai su daržo kaimynėmis dalijasi savo užaugintais daigais ir patarimais. Svarbiausia – ne derliaus gausa, o daržovių retumas, įspūdinga išvaizda ir kitoks skonis.

---

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Nestandartinės formos ir retų rūšių agurkėlių rinkinys.

Smalsumas – nuolatinis variklis

Šis kolektyvinis daržas kasmet atsinaujina veislėmis ir įdomybėmis, o moterims pasigrožėti ir pasidžiaugti atradimais laiko užtenka, nes nereikia plūktis neaprėpiamuose plotuose, kai brendant per lysves, gaila gaišti net minutę, kad pakeltum galvą nuo žemės ir stabtelėtum prie augalo, atidžiau įsižiūrėtum.

„Atitrūkstu nuo skaičiukų, pailsiu nuo kasdienio buhalterinio darbo, – prisipažino viena iš daržo puoselėtojų Virginija Macienė. – Genovaitė mums neleidžia nuobodžiauti, skatina domėtis naujovėmis, globoja mus, dovanoja retų daržovių daigų. Vis kitokį, nematytą augalą neša, įkalba pasisodinti, kad įvairiau būtų, taip ir pučiasi lysvės, o paskui smagu laukti, ar užaugs, ar nustebins. Ne derliaus gausumas, o įdomumas rūpi, mums svarbiausia pabendrauti ir pabūti gamtoje.“

Citrininiai agurkėliai. Citrininio agurko pjūvis.

Ir pati G. Kudrevičienė niekada nepraleidžia progos su kuria nors kaimyne nuvažiuoti iki daržo, mat nuo namų jį skiria daugiau nei 3 km atstumas. Visai nesvarbu, kad tą dieną akademiškė jau būna numynusi dviračiu iki Ringaudų: prieš miegą visuomet gera, sveika ir ramu pamatyti savo augalus lysvėse...

„Kaip sakydavo mano mama, – ir senat­vėje labai norėsi pabūti darže, darysi viską tą patį, tik lėčiau“, – tarsteli pašnekovė.

Nauji apvalaini agurkėliai

Pasaulyje atrasti, mielai auginami ir valgomi netradicinių, apvalių ar ovalių formų agurkai iš šiltesnių kraštų. Apskritus citrininius agurkus G. Kudrevičienės šeima augina, valgo ir konservuoja jau šešioliktus metus, o kitus dvejopus ovalius žaliuosius atrado šiemet, šiltnamyje sulaukė puikaus jų derliaus.

Citrininiai agurkai (Cucumis sativus) ‘Citrus’ kilę iš Indijos, jų sėklų dukra parūpina iš Jungtinės Karalystės. Jie labiau primena taškuotą citriną negu agurką. Pagal G. Kudrevičienės skonį, jie ir sultingesni už kitokius apvalainus agurkėlius. Ypač gardūs salotoms paruošti rauginti citrininiai agurkai, puikiai derantys su ciberžolėmis.

Citrininius agurkus akademiškė sėja namuose balandžio viduryje, o daigus į šiltnamį persodina gegužę (ypač gerai auga prie šiltnamio durų). Šiems šilumamėgiams agurkams reikia priedangos. Galima auginti ir dideliuose vazonuose.

„Jų negalima sodinti šalia kitokių agurkų, antraip susikryžmins, – pabrėžė augintoja. – Didžiausia klaida būtų nugenėti šonines atžalas: tokiu atveju gal visai nebūtų vaisių.“ Tai pasakytina ir apie kitus (žaliuosius) augintojos atrastus apvalainus agurkus, jos šiltnamio prieangiuose užderėjusius gana dosniai.

Abipus G. Kudrevičienės lysvių – apsauginės kukurūzų juostos.

Obuoliniai agurkai ‘Richmond Green Apple’ – apvalios ar ovalo formos, baltai juostuoti, gaivaus, švelnaus skonio, o saldumu gal net pranoksta kitus apskritus agurkus.

Australiški tamsiai žali ovalūs agurkėliai ‘Smile’ („Šypsena“) – kiek dygliuoti (pūkuoti), daug sėklyčių, bet vidus minkštesnis, skonis labiau primena įprastą agurką.

Obuoliniai agurkai ‘Richmond Green Apple’. Dygliuoti australiški agurkėliai ‘Smile’.

Skaniausi pasaulyje!

Šio sezono G. Kudrevičienės daržo siurprizas – japonų išvesta arbūzų veislė ‘Kaho’. Sėklytes parsisiųsti iš tolimo krašto kainavo brangiai. Nenuostabu, kad patys japonai jį titulavo skaniausiu arbūzu pasaulyje. Vaisiai pailgos formos, tamsokai žalia, kiek raštuota (tarsi dėmėta) odele, rusvai oranžiniu saldžiu ir tikrai labai gardžiu, gaiviu minkštimu. Užauga iki 4–5 kg.

‘Early Moonbeam’ („Ankstyvas mėnulio spindulys“) – Oregone (JAV) sukurta veislė, labiau pritaikyta šiauriniams šių valstijų kraštams. Šis kontrastingai dryžuotas arbūzas su skaisčiai geltonu vidumi užauga iki 5–8 kg. Augalo vegetacijos periodas – 75 dienos.

‘Moon and Stars’ („Mėnulis ir žvaigždės“) – itin patrauklūs pailgos formos arbūzai, Lietuvoje išpopuliarėję žaibiškai, ypatingi tamsiai žalioje žievėje švytinčiomis geltonomis dėmelėmis – žvaigždutėmis, iš kurių viena būna gerokai didesnė. Jie šiame darže auga ne vienos spalvos minkštimu: dauguma su rausvu vidumi, kiti – su geltonu. Pastarieji – išskirtinio saldumo ir gaivumo, vieni gardžiausių G. Kudrevičienei. Sveria kai kurie iki 8 kg. Perrišti kaspinėliu, šie puošnūs arbūzai ne kartą yra tapę gimtadienio dovana.

‘Honey Dew’ („Medaus rasa“) ir kiti melionai G. Kudrevičienės darže jau senbuviai, nors nuskinti ir neišsilaiko tiek ilgai, kiek arbūzai. ‘Honey Dew’ – itin derlingas geltonžievis melionas traškiu, sultingu, saldžiu vidumi. Ant vieno krūmelio kartais subręsta ir 10 gražuolių. Kadangi jų odelė kietoka, vaisiai nepraskyla, nesugenda.

Vieno meliono istorija ypatinga: kaimynė su dukra burnoje tirpusio meliono ragavo Kosta Rikoje ir parvežė sėklyčių net iš Amerikos. Akademiškių darže jis prigijo ir vaisius užmezgė pirmasis. Darže nežinomos veislės melionus vadina ‘Kosta Rika’: nors tai ir netikra, bet aišku.

G. Kudrevičienė arbūzų ir melionų daigus į dirvą susodino gegužės 29 dieną ir, kol šie įsitvirtino, laikė apgaubusi agroplėvele, užmesta ant puslankių.

Japoniška arbūzų veislė ‘Kaho’ – išskirtinė.

Vaškuotos daržovės

Šiurkščiųjų vaškūnų (Benincasa hispida) – salsvo skonio retų šilumamėgių moliūginių daržovių, sveriančių po 6–8 kg, – G. Kudrevičienė savo lysvėse priaugino dar pernai. Neįprastai kietos, keistokos sėklos buvo parskraidintos iš Japonijos. Šiemet šios netradicinės daržovės vešliai sulapojo panašiais į agurkų lapais ir gražiai užderėjo.

Kitaip dar jie vadinami žieminiais melionais, o patyrusiai augintojai vaškūnai savo salsvu skoniu ir išvaizda panašūs į tarpininkus tarp cukinijų ir moliūgų. Subrendusių vaisių minkštimas gelsvas, kietas, nekorėtas, vertinamas dėl maistingumo ir vaistinių savybių.

Įdomu, kad augdami jie gerokai keičia išvaizdą: liepos pabaigoje fotografuoti vaškūnai buvo tamsiai žali ir tarsi pūkuoti, o prieš pat šalnas – pasidengę vašku, pakvipę žvakėmis. Vaško sluoksnis apsauginis, nuskintiems padeda išsilaikyti iki metų ir ilgiau, tuo jie pranoksta net moliūgus.

Kas dar slepiasi žaliajame koridoriuje?

V. Macienės lysvėje auga žemuoginės dumplūnės.

G. Kudrevičienės daržo rėžio vagos ir lysvės iš abiejų pusių saugomos žaliojo koridoriaus – aukštų saldžiųjų kukurūzų, saulėgrąžų (gestas kariaujančiai Ukrainai) ir jurginų, jai primenančių mamos daržą. Tai apsauga nuo vėjų ir kitokių stichijų, kartais ir nuo smalsių praeivių akių. Be to, tai ir pavėsis, reikalingas arbūzams, melionams, moliūgams, kitoms daržovėms, kad neišdegtų nuo kaitros. „Įdomu tai, kad agurkai ir šparaginės pupelės auga apsiviję kukurūzų kotus ir dera dar ilgiau“, – pastebėjo akademiškė.

Dar yra plačiai išsiplėtusių moliūgų plotas – beveik visi netradiciniai, sėklos atkeliavusios iš svetur. Įdomesni pasirodė ‘Blue Banana’ veislės bananiniai moliūgai mėlyna žieve, kurių sėklos iš Portugalijos, taip pat dar neragauti ‘Pink Banana Jumbo’ –  banano formos ir kvapo moliūgai plona žievele, saldžiu oranžiniu minkštimu, kvepiančiu bananais, tik dar ne visi žino, kad labai skanus ir žalias. Pargabentas į namus laikosi ilgai, tinka sultims, troškiniams.

Akys kliuvo už neįprasto dydžio svogūnų. „Veislės niekuo dėtos – paaiškino G. Kudrevičienė. – Galvos kaip kumštis todėl, kad čia daug molio ir juodžemio, visų kaimynių lysvėse jie įspūdingai dideli, be to, dukart per sezoną palaisčiau mėšlu.“ Savo dydžiu nustebino ir saldieji žirniai ‘Gigant’: ankštys tokios ilgos, kad net į delną netelpa.

Smulkiavaises žemuogines dumplūnes (Physalis pubescens) akademiškė V. Macienė valgo žalias: traukia jų saldžiarūgštis skonis. Augalai žemesni, siekia vos 30–70 cm, rusvos agrasto dydžio uogos mažesnės, sveria vos 3–8 g, bet saldesnės už kai kurias kitas dumplūnes.

Jau liepos pabaigoje juodai suspindo vyšnios didumo saulės uogos (Sunberry). Jų krūmeliai G. Kudrevičienės lysvėje nėra naujokai, mat šios antocianinės uogos, nors nenuplikytos gali būti nuodingos, apdorotos termiškai išsaugo daug maistingųjų medžiagų: karoteno, askorbo rūgšties, pektinų, lipidų, steroidų, seleno, sidabro, fruktozės.

Iš saulės uogų verda džemus.

„Manoma, kad saulės uogos stabdo senėjimą, padeda kovoti su infekcijomis, gerina regėjimą“, – atkreipė dėmesį augintoja, iš šių uogų verdanti džemą. Pirmiausia su šakelėmis nuskintas uogas ji palaiko dėžėse, paskui nupliko virintu karštu vandeniu ir verda su citrinomis, svarainiais, mėtomis. Išvirtas uogas palieka pastovėti, paskui sumala smulkintuvu.

 

Jolantos Tamašauskienės nuotraukos

2022-10-04 Susijusios temos - skaitykite: agurkai, dumplūnės, citrininiai agurkai, obuoliniai agurkai, arbūzų veislės, šiurkštieji vaškūnai, bananiniai moliūgai