Nitratų direktyva: ES leidžia, Lietuva delsia

Leido padidinti normą

Šių metų pradžioje EK pranešė, kad ES siekia mažinti ūkininkų priklausomybę nuo importuojamų trąšų, todėl priėmė naujas taisykles, leidžiančias naudoti RENURE – perdirbtus gyvulių mėšlo produktus. RENURE gaminamas taikant novatoriškas technologijas perdirbant gyvulių mėšlą, kad jį greitai pasisavintų pasėliai, ir, palyginti su neapdorotu mėšlu, vandens taršos rizika būtų mažesnė.

Todėl EK leido prie esamos 170 kg/ha azoto normos papildomai naudoti iki 80 kg/ha azoto, jei tręšiama RENURE produktais. „Priėmusi šias naujas RENURE taisykles, Europa atliekas paverčia verte – mažina trąšų importą, remia ūkininkų konkurencingumą ir stiprina mūsų strateginį savarankiškumą, kartu apsaugodama vandenį ir aplinką“, – teigė ES aplinkos, vandens atsparumo ir konkurencingos žiedinės ekonomikos komisarė Jessika Roswall.

Šios naujos taisyklės iš esmės yra Nitratų direktyvos pakeitimas. Jos priimtos po to, kai 2025 m. rugsėjo 19 d. valstybių narių atstovai Nitratų komitete pritarė Nitratų direktyvos III priedo pakeitimui. Vėliau pasiūlymas buvo pateiktas nagrinėti Europos Parlamentui ir Tarybai, nė viena institucija tam neprieštaravo. EK akcentuoja, kad direktyva 2026/288 pakeitė Nitratų direktyvą ir įteisino RENURE kaip papildomą įrankį žemės ūkiui. RENURE taikymas priklausys nuo nacionalinių sprendimų, valstybės narės turės patvirtinti teisės aktus, kad įgyvendintų šias taisykles.

Apie ES sprendimą ir RENURE taikymo perspektyvas rašo tarptautiniai žemės ūkio ir aplinkos leidiniai. Vienas iš jų – „IEDENEWS“ skelbia, kad tuo pasinaudoti viena pirmųjų siekė Airija. Ar Lietuva planuoja įgyvendinti jau įsigaliojusias EK direktyvos 2026/288 nuostatas?

Siūlo keisti

Į tai sureagavusi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) siūlo Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijoms (AM) keisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą iš esmės. Su „Ūkininko patarėju“ bendravęs LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas stebėjosi, kad mūsų šalyje delsiama perkelti jau įsigaliojusias direktyvos nuostatas. „Kodėl Lietuvoje į teisės aktus neskubama perkelti žemdirbiams palankesnių ES teisės aktų nuostatų? Ar čia yra kaip ir su pieno kainomis: kai jos kyla, tai labai lėtai, o kai krinta – labai greitai? Panaši situacija matyti ir Reglamento nuostatose dėl požiūrio į pažeidimus: kai „reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių, jokia administracinė nuobauda netaikoma“ [Reglamento (ES) 2021/2116 85 straipsnio 3 dalis]. Tačiau 2023–2027 m. laikotarpis jau artėja prie pabaigos, o Lietuvoje šių nuostatų taikymas, regis, dar tik prasideda. Ir tai anaiptol nėra pavieniai atvejai. Tad kaip iš tiesų įgyvendinami deklaruojami programiniai administracinės naštos mažinimo tikslai?“ – kritikos valdininkams negailėjo E. Pranauskas. Pasak jo, tręšimo sezonas prasidėjo, o ŽŪM teikiamuose mėšlo ir srutų naudojimo aprašo pakeitimuose apie tai netgi neužsimenama. Jau šiandien būtų galima tręšti pagal tręšimo planus didesnėmis, geriau ir tiksliau augalo poreikius atitinkančiomis azoto normomis. Tačiau AM ir ŽŪM valdininkai procesą stabdo.

Turi būti išbaigtumas

„Žinoma, galima pirštu baksnoti į Direktyvos tekstą, kuris nurodo, kad „direktyvos būtų laikomasi nuo ne vėliau kaip nuo 2028 m. kovo 2 d.“ ir laukti paskutinės minutės. Vis dėlto, LŽŪBA nuomone, ir ES direktyvos pakeitimo rengėjai pernelyg siaurai įvertino žemės ūkyje padarytą pažangą: keisdami dar 1991 m. priimtą Nitratų direktyvą, jie, kaip nurodoma Direktyvos (ES) 2026/288 preambulėje, atsižvelgė tik į „pažangą mėšlo apdorojimo technologijų srityje“. Tie, kurie dar prisimena, tikrai įvertins milžiniškus pokyčius, įvykusius per 35 metus tiek mėšlo naudojimo planavimo, tiek tvarkymo, tiek jo skleidimo technologijose. Todėl LŽŪBA raštu kreipėsi į ŽŪM, prašydama šią žinią ištransliuoti ES institucijoms, siekiant, kad ES teisės aktas pagaliau atitiktų šių dienų realijas“, – sakė LŽŪBA prezidentas. Kaip teigė E. Pranauskas, kol kas realių iniciatyvų mažinti draudimus ir ribojimus pirminėje žemės ūkio produktų gamyboje nematyti – apsiribojama tik deklaratyviais pranešimais. „Akivaizdus pavyzdys–apibrėžimo, kas yra įšalusi žemė, negebama parengti, nors šalyje yra apie 100 stočių, matuojančių įšalą“, – pridūrė ŪP pašnekovas.

Jo mintims pritarė ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius. „Tręšimo sezonas įsibėgės, puiku būtų, kad būtų leidžiama padidinti esamą tręšimo azotu normą. Nemanau, kad visi ims ir jas didins, tačiau galimybė tą daryti turėtų būti sudaroma. Juk trąšos brangsta, jų įsigyti darosi sudėtinga. Paminėsiu, kad mėšlo, srutų Lietuvoje mažėja, o perdirbėjų daugėja. Todėl jei norime, kad rinka vystytųsi, turi būti išbaigtumas. Reikia leisti naudoti perdirbtus gyvulių mėšlo produktus, kurie yra švaresni, saugesni. Mes pasisakome už tai“, – ŪP sakė E. Bičius.

Įvyko mokslo pažanga

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agroekologijos centro vadovas dr. Juozas Pekarskas pažymėjo, kad per kelis dešimtmečius, įvykus mokslo pažangai, buvo pradėtos naudoti naujos mėšlo apdorojimo technologijos: mėšlas ne tik perdirbamas, bet ir apdorojamas biotechnologiniais preparatais, kuomet kad, įsibėgėjus tręšimo sezonui, būtų puiku, į kontroliuojamą skaidymą. Taip neutralizuojami kvapai, o svarbiausia – išsaugomos maisto medžiagos, ypač azotas. „Žemės ūkyje naudojamos granuliuotos organinės trąšos, skystos organinės ir kt. trąšos. Pačiame kompostavimo procese naudojami įvairūs biologiniai preparatai, todėl toks kompostas yra kokybiškesnis, negu įprastai susikompostuoja“, – redakcijai teigė mokslininkas. VDU ŽŪA Agroekologijos centro vadovas pažymėjo, kad panaudojus papildomą 80 kg/ha tręšimo azotu normą, panaudojus perdirbtų gyvulių mėšlo produktus, pagerėtų dirvožemio savybės: tiek fizinės, tiek agrocheminės, mažėtų dirvožemio biodegradacijos procesai, nes padidėtų organinės anglies (humuso) kiekis. Visa tai yra naudinga ir augalams, nes padidėtų derlius, pagerėtų auginamo produkto kokybė. „Šis poveikis yra įvairiapusis ir teigiamas“, – akcentavo dr. J. Pekarskas.

VDU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vytautas Liakas pabrėžė, kad tai turi būti įteisinta norminiais aktais, kad ūkininkai, papildomais 80 kg/ha perdirbtų gyvulių mėšlo produktų padidindami esamą tręšimo azotu normą, aiškiai žinotų, jog tai yra legalu. „Organinės trąšos vienareikšmiškai yra naudingos dirvožemiui. Su organika į dirvožemį įnešama daug naudingų mikroorganizmų. Todėl jis tampa gyvybingesnis ir efektyviau atiduoda sukauptas medžiagas. Tuomet efektyviau veikia ir mineralinės trąšos. Reikia dirbti protingai“, – ŪP sakė profesorius.

Įvertins tikslingumą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.