Nuo lapkričio 15 d. bus tikrinama, kaip laikomasi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų

Pagal 2 valdymo reikalavimą „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos“ draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus šiuos atvejus:

• nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos;
• nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais, padengtą ražienomis), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti:

• prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km, arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų;
• prie melioracijos griovių, kurių ilgis mažesnis kaip 3 km, arčiau kaip 1 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose arba kompostavimo rietuvėse laukuose pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (Aprašas) nustatytus reikalavimus.

Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.

Pareiškėjai privalo užtikrinti, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis neviršytų 170 kg/ha.

Žemės ūkio veiklos subjektai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Aprašo nustatytus reikalavimus.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ar srutų kauptuvo įrengti nereikia, jei:

• gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa Apraše nurodytas mėšlo ar srutų kiekis;
• laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Žemės ūkio veiklos subjektas privalo turėti tręšimo planą, jei tręšimo plano rengimas yra privalomas pagal Aprašo reikalavimus, t. y. žemės ūkio veiklos subjektai privalo turėti konkretaus lauko tręšimo azotu planą kalendoriniams metams tuo atveju, kai tame pačiame mėšlu ar srutomis tręšiamame lauke naudojama didžiausia leistina azoto norma (170 kg/ha) ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis.

Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus ir teikiamas kontroliuojančiosios institucijos prašymu. Jis turi būti rengiamas atsižvelgiant į planuojamą gauti derlių, azoto reikmę planuojamam derliui gauti, priešsėlį, dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, azoto kiekį, esantį mėšle ir (ar) srutose. Tręšimo plane turi būti:

• kontrolinio žemės sklypo ir lauko numeriai arba laukų kadastriniai numeriai;
• planuojamas panaudoti mėšlo ar srutų ir kitų azoto turinčių trąšų veikliosios medžiagos kiekis atsižvelgiant į dirvožemio monitoringo arba tręšiamo lauko dirvožemio tyrimų, ne senesnių kaip 5 metų, duomenis, reikalingus tręšimo planui sudaryti;
• tręšiamo lauko plotas hektarais;
• planuojamo tręšti augalo pavadinimas.

Jei žemės ūkio veiklos subjektas turi žemės ūkio naudmenų bei laiko gyvūnus (sutartinių gyvulių skaičius imamas einamųjų metų kovo 20 d.), tačiau einamaisiais metais žemės ūkio naudmenų netręšia mėšlu ir srutomis, patikros metu turi pateikti įrodymus, kad tręšimas nebuvo atliekamas. Tinkamais įrodymais laikomi:

• mėšlo ar srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;
• laukinių gyvūnų ar kitų ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose ar voljeruose ištisus metus, laikymas;
• mėšlo kompostavimas;
• mėšlo kaupimas mėšlidėse, tvartuose bei tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto;
• ūkinių gyvūnų ganymas lauke pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Gyvūnų gerovė“ veiklas „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“, „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.

Reikalavimas šaltuoju metų laiku neskleisti laukuose mėšlo ir (ar) srutų yra vienas iš paramos sąlygų reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems SP intervencinėse priemonėse: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų neatitikimai, paramos sumos sumažinimas taikomos vadovaujantis Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodika.

Dažniausiai nustatomi neatitikimai

Dažniausiai nustatomi neatitikimai draudžiamuoju laikotarpiu yra susiję su laiku neįvestais duomenimis apie panaudotą mėšlą ar srutas ir netinkamu tirštojo mėšlo rietuvių ir mėšlidžių įrengimu, todėl NMA, siekdama padėti išvengti neatitikimų reikalavimams, primena pagrindinius reikalavimus.

Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ir srutas10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus iki gruodžio 10 d. turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir srutas į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.

Tręšiantys mėšlu ir srutomis iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas iki gruodžio 10 d. gali pateikti pasirinktinai – informacinėje sistemoje arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Aprašo 2 priedas). Šis žurnalas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje.

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, taip pat šioje vietoje turi būti įrengtas skysčiams nelaidus ir sandarus sluoksnis, apsaugantis nuo pratekėjimo, ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose ir kompostuojant su ūkyje susidarančiomis augalinėmis priemaišomis kompostavimo rietuvėse laukuose, privaloma įrengti rietuves laikantis nurodytų reikalavimų:

1. Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad rietuvių neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų.
2. Vieta rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
3. Įrengiant rietuves, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, medžio pjuvenų, durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
4. Rietuvės turi būti uždengiamos vandeniui nelaidžiomis lanksčiosiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
5. Rietuvės turi būti įrengtos taip, kad srutos iš jų netekėtų į aplinką, į atmosferą būtų išmetama mažiau amoniako ir mažiau sklistų kvapai.
6. Rietuvės laukuose gali būti laikomos ne ilgiau kaip 24 mėnesius.

Atkreipiame dėmesį, jog, jeigu planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites, 3 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.

Apie mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus galite sužinoti ir Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje, kurią galite rasti čia.

NMA informacija