Panevėžio skaudulys – apleisti pastatai: jų daugėja, o savininkai lieka nebaudžiami

Nors savivaldybė turi tam tikrų priemonių priversti savininkus rūpintis savo turtu, praktika rodo, kad jos ne visada yra pakankamai veiksmingos. Tuo metu miesto centre ir kitose vietose stovintys apleisti statiniai vis labiau bado akis ir kelia klausimų dėl jų ateities.

Gaisrai primena apie pavojų

Apleisti pastatai kelia ne tik vizualinę, bet ir saugumo problemą. Visai neseniai, kovo 8 dieną, viename tokių pastatų, esančiame Vasario 16-osios gatvėje, kilo gaisras. Tai jau ne pirmas kartas, kai šiame objekte tenka darbuotis ugniagesiams.

Tokie incidentai rodo, kad neprižiūrimi statiniai tampa pavojingi – jie gali būti lengvai pasiekiami pašaliniams asmenims, o dėl prastos būklės juose kyla įvairių nelaimių rizika.

Apleistų statinių skaičius auga

Panevėžio miesto savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Darius Linkonas teigia, kad apleistų ir neprižiūrimų statinių problema mieste tik gilėja.

„Šiuo metu yra surinkta informacija apie 16 savininkų, kuriems priklauso iš viso 24 apleisti ar neprižiūrimi statiniai, iš jų 2 – nebaigtos statybos objektai. Taip pat yra 3 statiniai, kuriems pradėtos bešeimininkio turto pripažinimo procedūros“, – pasakojo D. Linkonas.

Pasak jo, dauguma tokių statinių savininkų yra nustatyti, jiems teikiami privalomieji nurodymai dėl pastatų priežiūros. Tačiau dalis objektų vis dar neturi aiškių savininkų arba jie nėra nustatyti, todėl jų tvarkymas tampa dar sudėtingesnis.

Mokesčiai – viena iš priemonių

Siekiant paskatinti savininkus rūpintis savo turtu, taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis. Pagal galiojančius teisės aktus, apleistam ar neprižiūrimam turtui gali būti taikomas nuo 1 iki 5 proc. tarifas nuo turto mokestinės vertės.

„Konkretų tarifą nustato savivaldybės taryba, sudarydama ir tvirtindama tokių statinių sąrašą. 2025 metais netinkamai prižiūrimų statinių sąraše buvo 10 statinių, priklausančių 2 savininkams. Per metus vienas iš savininkų pašalino pažeidimus ir susitvarkė statinius, todėl metų pabaigoje padidintas nekilnojamojo turto mokestis buvo taikytas tik vienam savininkui“, – aiškino D. Linkonas.

Anot jo, surinktos lėšos per Valstybinę mokesčių inspekciją pervedamos savivaldybei ir naudojamos jos funkcijoms vykdyti. Mokestį administruoja VMI, kuri taip pat vykdo jo išieškojimą, jei jis nesumokamas laiku.

Bešeimininkio turto procedūros – ilgos ir sudėtingos

Panevėžio rajone taip pat susiduriama su panašiomis problemomis, tačiau sprendimų priėmimas čia neretai užtrunka dar ilgiau.

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Žiaunienė pasakojo, kad bešeimininkio turto nustatymo procedūros yra sudėtingos ir apima kelis etapus.

„2025 metais buvo pradėtos bešeimininkio turto nustatymo procedūros dėl 4 Panevėžio rajono teritorijoje esančių statinių. Artimiausiu metu savivaldybė planuoja kreiptis į teismą dėl šių objektų pripažinimo bešeimininkiais“, – teigė ji.

Pasak specialistės, procedūros metu atliekami patikrinimai, viešai skelbiama informacija apie galimus savininkus ir vykdomos kitos teisės aktuose numatytos procedūros, todėl visas procesas gali užtrukti iki dvejų metų. Turtas perimamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

Tolimesnis panaudojimas – pagal būklę

Įsiteisėjus sprendimams dėl bešeimininkio turto, vertinama statinių techninė būklė ir sprendžiama, kaip jie galėtų būti panaudoti.

„Atsižvelgiant į statinio būklę ir galimybes, turtas gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir naudojamas savivaldybės reikmėms arba sprendžiama dėl kitokio jo tvarkymo“, – aiškino E. Žiaunienė.

Šiuo metu rajono savivaldybė vykdo procedūras dėl kelių statinių ir vieno hidrotechninio objekto pripažinimo bešeimininkiais.

Saugumo užtikrinimas – laikinas sprendimas

Kol vyksta teisiniai procesai, minimalius saugos reikalavimus apleistuose pastatuose užtikrina seniūnijos.

Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus pažymi, kad praktikoje kyla nemažai iššūkių.

„Dažnai susiduriama su atvejais, kai teritorijos aptvėrimai ar pastatų angų užsandarinimai yra išardomi. Be to, ne visi apleisti pastatai yra bešeimininkiai – dalis jų turi savininkus, kurie nesirūpina savo turtu“, – sakė jis.

Tokiais atvejais savininkai yra perspėjami, jiems taikomi didesni nekilnojamojo turto mokesčiai, tačiau tai ne visada duoda greitą rezultatą.

Rajone situacija kiek geresnė

Panevėžio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Šarūnė Karalevičienė teigė, kad rajone apleistų statinių nėra daug.

„Panevėžio rajone yra gal du apleisti ir neprižiūrimi statiniai, todėl tas mokestis nebus didelis. Nuo nekilnojamojo turto vertės mokestis yra 5 proc.“, – sakė ji.

Šis mokestis patvirtintas 2025 metų spalio 30 dieną, kartu nustatant ir terminus, per kuriuos jis turi būti sumokėtas.

Apleistų pastatų problema Panevėžyje išlieka aktuali – nors savivaldybės taiko įvairias priemones, jų poveikis kol kas ribotas, o realūs pokyčiai dažnai užtrunka. Tuo metu gyventojai kasdien mato tuos pačius apleistus pastatus, kurie ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir kelia klausimų dėl saugumo bei atsakomybės.

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP.lt

Živilės Večiorkutės, Rimvydo Ančerevičiaus ir ELTA nuotr.