Pasikalbėkite su augalo šaknimis

Augalo sveikatos veidrodis

Pavasarį ir vasaros pradžioje ūkininkai daug dėmesio skiria tam, ką mato lauke: augalų spalvai, tankumui, ligoms ar kenkėjams. Tačiau pasėlio išvaizda ne visada atspindi tikrąją situaciją. Augalas gali atrodyti vešlus, tačiau jo šaknų sistema jau signalizuoja apie būsimus iššūkius. Kartais problema slypi ne fungicido veikliojoje medžiagoje ar normoje, ne veislėje ir net ne kaimyno technologijoje. Tereikia išsikasti vieną augalą ir supranti, kad šaknys viską žinojo jau seniai. Todėl norint suvokti, kokį derlių iš tiesų žada augalai, verta skirti laiko „pokalbiui“ su augalo šaknimis.

Dažnai augintojai pasėlius vertina vizualiai, neretai jų būklę apžvelgdami net neišlipę iš automobilio. Šaknys yra lyg augalo dienoraštis, dėl to ne veltui agronomai sako, kad šaknys nemeluoja. Jos kaupia informaciją apie visus augalo patirtus stresus, dirvos suslėgimą, drėgmės trūkumą ar perteklių, maisto medžiagų prieinamumą, temperatūros svyravimus, dirvožemio biologinį aktyvumą. Jei augalas galėtų kalbėti, šaknys papasakotų daugiau nei lapai. Patyrę agronomai sako, kad šaknys yra augalo sveikatos veidrodis. Sveikos šaknys užtikrina vandens ir maisto medžiagų įsisavinimą, augalo atsparumą sausrai bei ligoms. Gerai išsivysčiusios šaknys būna baltos arba šviesios spalvos, turi daug aktyvių šaknelių ir giliai įsiskverbia į dirvą. Neatsitiktinai šaknų prasiskverbimo gylis laikomas svarbiu rodikliu. Giliai įsišakniję augalai geriau apsirūpina vandeniu, efektyviau pasisavina maisto medžiagas, lengviau ištveria sausras. Augalai su giliai prasiskverbiančiomis šaknimis turi didesnį derliaus potencialą. Jei šaknys koncentruojasi tik viršutiniame 10–15 cm dirvos sluoksnyje, augalai tampa labai priklausomi nuo trumpalaikių kritulių. Šaknys greičiau nei lapai parodo problemas, dažnai pirmieji nepalankių sąlygų požymiai atsiranda būtent šaknų sistemoje. Dažnas ūkininkas tiesiog pamiršta, kad automobilyje turi „budėti išmanusis“ kastuvas, nes lauke iškastas augalas gali parodyti susisukusias šaknis dėl suslėgto dirvos sluoksnio, rudus ar pažeistus audinius dėl deguonies trūkumo, silpną šaknų išsišakojimą dėl maisto medžiagų stokos, augimo sustojimą dėl sausros ir t. t. Vizualiai žaliuojantis pasėlis kartais jau būna praradęs dalį derliaus potencialo, nors to dar nesimato virš dirvos.

Šaknų ir pašaknio puviniai

Beveik kiekvienoje šalyje tenka susidurti su javų pasėliuose viena labiausiai paplitusių ir ekonomiškai reikšmingų ligų grupių – šaknų ir pašaknio puviniais. Juos sukelia įvairūs dirvožemyje gyvenantys grybai, dažniausiai Fusarium, Bipolaris, Rhizoctonia ir kt. Augintojai dažniausiai į tai neatkreipia dėmesio, o įmonių atstovai neparodo, nes prieš šias ligas beveik nėra veiksmingų priemonių. Daugelis pasakys – beicai saugo.

Taip, bet jų efektyvumas ir apsaugos laikas ribotas. Reikėtų pagalvoti, kas skatina puvinių vystymąsi: dažnas javų grįžimas į tą patį lauką, nesvarbu, kad daromos 3–4 metų pertraukos, patogenai išlieka gyvybingi ilgiau, o jei dar paliekamos pabiros kaip vienas iš augalų posėliui, dirva su kaupu prisipildo patogenų.

Augalų liekanų gausa dirvos paviršiuje ar netinkamai užartos liekanos taip pat tampa užkrato šaltiniu. Daugybę metų kartojame, kad reikia naudoti preparatus, skatinančius augalinių liekanų irimą, jog neliktų maisto patogenams, tačiau dalis augintojų tikisi šį etapą „prašokti“. Šių ligų plitimą inicijuoja drėgni ir šalti pavasariai, augalų stresas dėl maisto medžiagų trūkumo ar dirvos suslėgimo. Užsikrėtusių augalų šaknys ir stiebų apačios ruduoja, nyksta aktyvios šaknelės. Dėl to augalai prasčiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, lėčiau vystosi, formuoja mažesnį produktyvių stiebų skaičių. Sausringais metais ligos poveikis tampa ypač ryškus, nes pažeistos šaknys nebegali aprūpinti augalo vandeniu.

Dažnai laukuose matyti netolygūs pasėliai, anksti gelstantys lapai ar nevienodas augalų aukštis – visa tai yra po žeme vykstančių procesų pasekmė. Nukenčia ne tik migliniai javai. Rapsų pasėliuose vis didesnį susirūpinimą kelia verticiliozė, kurią sukelia grybas Verticillium longisporum. Ši liga pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė daugelyje Europos šalių. Verticiliozės ypatumas tas, kad ilgą laiką augalas gali atrodyti visiškai sveikas, augintojas investuoja, nepastebėdamas pirmųjų požymių. Ryškesni simptomai pasireiškia tik artėjant brandai, tačiau tuo metu jau būna per vėlu ką nors keisti, o ir veiksmingų priemonių šiai problemai spręsti nėra daug. Pagrindiniai požymiai – priešlaikinis augalų brendimas, stiebų pilkėjimas, juodos mikroskleročių juostelės stiebo paviršiuje, sumažėjęs ankštarų skaičius, reikšmingai mažesnis sėklų derlingumas. Liga pažeidžia augalų vandens indus, todėl sutrinka vandens ir maisto medžiagų judėjimas. Nors šaknų puvimo simptomai ne visada būna ryškūs, būtent per šaknų sistemą patogenas patenka į augalą ir išplinta visame stiebe. Didžiausia rizika – trumpa sėjomaina ir dažnas rapsų auginimas tame pačiame lauke. O jei dar įsigudrinama po rapsų pasėti kaip tarpinius augalus garstyčias su ridikais ir leisti jiems žydėti, tai verticiliozės sukėlėjai tikrai padėkos ir grįš su trenksmu.

Būti lauke ir priimti sprendimus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 9 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.