Pastato paskirties žinojimas gali padėti išvengti nesusipratimų

Pastato paskirtis priklauso nuo to, kokiai paskirčiai naudojamas visas pastato bendrasis plotas arba didžiausia jo dalis. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nurodyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

• gyvenamuosius pastatus;
• negyvenamuosius pastatus.

Jei pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka:

1) atsižvelgiant į didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą, nustatoma pastato paskirties grupė;

2) pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą nustatomas paskirties grupės pogrupis.

Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.

Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose privalo būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir nuo kitų patalpų atskirtas (atjungimo sklendėmis, apskaitos prietaisais ir pan.) inžinerines sistemas. Be to, gyvenamosios paskirties pastatų sklypai turi būti pritaikyti gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei privažiavimams.

Negyvenamosios paskirties patalpoms reikalavimai gali būti žemesni, pavyzdžiui, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra.

Nors negyvenamos paskirties pastate gali būti gyvenamųjų patalpų, o gyvenamosios paskirties – negyvenamųjų patalpų, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios paskirties patalpas planuojama įsigyti: ar tai butas, ar poilsio paskirties, ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos. Informaciją galima rasti Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau dar reikėtų pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD.

Atkreipiame dėmesį, kad pastatytų statinių naudojimo priežiūra priskirta savivaldybės administracijoms, todėl po statybos užbaigimo jos atsakingos, kad statiniai būtų naudojami pagal paskirtį. Savivaldybių administracijos įgalioti atstovai turi teisę taikyti atsakomybę dėl neteisėto statinio naudojimo, t. y. už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį gali skirti baudą. Paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojamas ne pagal paskirtį (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1 500 eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 3 000 eurų.

Taigi, rinkdamiesi gyvenamąjį būstą būkite atsakingi ir atidūs, o kilus klausimų ar neaiškumų, kreipkitės į Statybos inspekciją.

Statybos inspekcijos informacija