Paukščių mėšlas – maistinga ir greitai veikianti trąša

Per metus susidaro tūkstančiai tonų

Paukštynų grupės direktorius Saulius Žilionis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šių paukštynų, esančių įvairiuose šalies regionuose, veikla – naminių paukščių auginimas mėsai. Bet tenka parduoti ir dar vieną šalutinį produktą, kuris, nori ar nenori, atsiranda paukštynuose, – paukščių mėšlą. Jo per metus susidaro po 16 tūkst. tonų.

„Vištos auginamos ant durpių kraiko, o tai irgi yra geras dalykas, – teigė S. Žilionis. – Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės noriai perka šį durpių ir mėšlo produktą, nors, antra vertus, laikyti jį paukštynuose dėl sanitarinių reikalavimų yra draudžiama. Kai užauginti paukščiai išvežami į skerdyklą, fermos išmėžiamos, patalpos plaunamos, išdezinfekuojamos. Per metus būna 6–7 jų auginimo ciklai.“

Pasak S. Žilionio, višta auga vidutiniškai 40 parų. Po to būna poros savaičių pertrauka, kol išvalomos patalpos. Tada perkami vienadieniai viščiukai ir vėl prasideda jų auginimas.

S. Žilionis redakcijai pasakojo, kad gyvi viščiukai išvežami vienos Lenkijos skerdyklos transportu. Ten jie tampa įvairiais vištienos gaminiais, prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu supakuojami, ant etiketės nurodoma, kad „Užauginta Lietuvoje“, „Perdirbta Lenkijoje“ ir dalis tokių produktų vėl grįžta į mūsų šalį.

Atsivežti nieko nekainuoja

Šiaulių rajono ūkininkas, buvęs savivaldybės meras Antanas Bezaras džiaugiasi, kad jo ūkio bazė yra vos ne UAB „Jondara“ Micaičių paukštyno kieme, todėl mėšlo atsivežti nieko nekainuoja. A. Bezaras ŪP sakė, kad paukščių mėšlą anksti pavasarį išbarstęs ant pievų pjovė du labai gerus žolės derlius. „Bėrėme ir žieminiams kviečiams, prieš pat sėją. Labai jautėsi geresnis rezultatas – gražiai augo ir derlius buvo geresnis. Dar džiaugiuosi, kai sutampa ir mėšlo iš paukštyno išvežimas, ir man tinkamas metas, kai reikia jį skleisti ant laukų. Tada lengvesnis ir patogesnis darbas“, – teigė ūkininkas.

Reikėjo pakeisti

Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“, paukščių mėšlą perkančios iš UAB „Krikštonių paukštynas“, agronomas Aloyzas Jonikaitis redakcijai aiškino, kad maždaug prieš trejus metus ėmė brangti mineralinės trąšos, todėl jas reikėjo pakeisti kitais dalykais. Tada įsitikino, jog artimiausias produktas, kurį rinkoje dar galima įsigyti, yra paukščių mėšlas.

„Jis puikiausiai gali pakeisti mineralines trąšas, yra efektyvus, greitai pradeda veikti, su augalams lengvai prieinamomis medžiagomis, labai gausios sudėties, – vardijo visas gerąsias savybes A. Jonikaitis. – Turiu „Krikštonių paukštyno“ mėšlo tyrimo analizę. Labiausiai aktualu tai, kad joje matosi sausosios medžiagos, t. y. pH, azotas, fosforas ir kalis. Šio paukštyno vienoje tonoje mėšlo yra 19 kg azoto, 9 kg fosforo ir 12 kg kalio. Pagal vadinamuosius protokolus sudarome ir tręšimo žemėlapius – kokių trąšų, kiek ir kur labiausiai jų trūksta.“

Dar A. Jonikaitis pastebėjo, kad kiekvieno paukščių auginimo ciklo metu mėšle būna šiek tiek skirtingi veikliųjų medžiagų kiekiai. Tai nulemia lesalai, lauko temperatūra ir kiti veiksniai. Kai būna vėsu, šalta, paukščiai daugiau sulesa, daugiau naudingų medžiagų patenka į mėšlą. O jeigu sausa, karšta, tada jų būna mažesnis kiekis.

A. Jonikaičio teigimu, mėšlo naudingumas priklauso ir nuo to, kas paukščiams kreikiama – pjuvenos ar durpės. Kai pH yra 8,4,
labai gerai – nerūgština dirvožemio, o tai labai aktualu. Labai svarbi ir organinių trąšų (mėšlo) mikroflora, kai šalia pagrindinių yra ir daugybė kitų elementų – sie­ros, mangano ir pan. Jie yra kaip sudėtinė šios trąšos dalis.

Įdomus požiūris

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas, Gyvūnų mitybos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Stankevičius teigė, kad, palyginti su karvių kraiko mėšlu, paukščių mėšlas yra vertingesnė organinė trąša.

„Tai daug maisto medžiagų turinti ir greitai veikianti trąša. Pastaruoju metu yra atsiradęs įdomus požiūris į mėšlą, daug svarstymų ministerijoje, kada galima, o kada ne jį vežti, kaupti, skleisti... Aš sakyčiau, kad kaip tik organinės trąšos, neišskiriant, ar tai paukščių mėšlas, ar karvių, ar kiaulių, yra vertingos ne tik maistine verte – azoto, fosforo, kalio kiekiu, bet naudingos ir ta prasme, kad tai ir humuso šaltinis dirvožemiui. Mėšlas suteikia tam tikro purumo ir drėgmė gali pakilti gerokai aukščiau susidariusiais kapiliarais. Kai dirvožemis būna puresnis, žinoma, ir maisto medžiagos yra geriau įsisavinamos. Tai, kokios yra vertingiausios paukščių išmatos, priklauso ir nuo paukščių rūšies. Teigiama, kad geriausias yra vištų mėšlas“, – ŪP aiškino R. Stankevičius, pastebėdamas, kad tokia trąša turi poveikį ne tik derliaus gausumui, bet ir jo kokybei. Pasak jo, paukščių mėšlas labai gerai veikia ne tik pasėlių, bet ir pašarinių žolių derlių.

Paukščių mėšlo galima teirautis šiais kontaktais:

Ūkininkės Audronės Jagminienės paukštynas (Vydenių k., Vydenių sen., Varėnos r.),
gamybos vadovas Marius Reklevičius, tel. +370 649 43 666.

UAB „Jondara“ Melekonių paukštynas (Melekonių k., Vydenių sen., Varėnos r.),
gamybos vadovas Marius Reklevičius, tel. +370 649 43 666.

UAB „Jondara“ Micaičių paukštynas (Micaičių k., Kuršėnų sen., Šiaulių r.),
gamybos vadovas Arūnas Silkartas, tel. +370 616 56 533.

UAB „Agvika“ Antagaluonės paukštynas (Antagaluonės k., Inturkės sen., Molėtų r.),
gamybos vadovas Laurynas Baronas, tel. +370 630 01 205.

UAB „Agvika“ Skruzdelių paukštynas (Skruzdelių k., Čiobiškio sen., Širvintų r.),
gamybos vadovas Vidmantas Petryla, tel. +370 686 67 556.

UAB „Krikštonių paukštynas“ (Krikštonių k., Noragėlių sen., Lazdijų r.),
gamybos vadovas Romualdas Sinkevičius, tel. +370 618 79 930.

Parduodamas mėšlas kraunamas į ūkininkų transportą ir sveriamas automobilinėmis
svarstyklėmis, esančiomis paukštynuose.

Mėšlo kaina – 25 Eur už toną + PVM.

Titulinėje nuotr. – Paukščių mėšlas į ūkininkų transporto priemonę kraunamas UAB „Jondara“ Micaičių paukštyne.

Užs. Nr. 315/7