Pelkinių fiasko

Po ŪP žurnalistinio tyrimo straipsnių serijos eksministro Kęstučio Navicko ir jo buvusio šefo Žilvino Morkvėno proteguota pelkininkystė patyrė fiasko. Pagal pelkininkystės priemonę, kurią paskelbė Nacionalinė mokėjimo agentūra, nebuvo pateikta nė viena paraiška! O prie pelkių labai meiliai glaudėsi ir minėtų personų buveinė VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF), sukdamas pelkinei nendrinukei savo lizdus, t. y. projektus.

Po šešių ŪP publikacijų „pelkiniai“ parašė tris pretenzijas redakcijai, kreipėsi su skundu į Visuomenės informavimo etikos komisiją, tačiau nieko nepešė. Tad BAF, šiemet vėl gavęs papildomų pinigų, Žurnalistų etikos inspektoriui surašė skundą, kuriame tikino, kad ŪP paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, ir reikalavo juos viešai paneigti. Publikuojame inspektoriaus sprendimą. Tikrai verta paskaityti – tiek žemdirbiams, tiek ir prokurorams.

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS (2024 09 30)

Dėl publikacijose „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-05), „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-05), „Milijonai įsisavinti (II). Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi mirtingieji?“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-05), „Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi (II)?“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-09), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ (2023-12-07), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-07) paskelbtos informacijos.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) nagrinėjamas Všį ,,Baltijos aplinkos forumas“ (toliau – Pareiškėja) skundas (registracijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje Nr. SK-78, 2024) dėl publikacijose „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-05) (toliau – Publikacija 1), „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-05) (toliau – Publikacija 2), „Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-09) (toliau – Publikacija 3), „Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-09) (toliau – Publikacija 4), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-07) (toliau – Publikacija 5), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-07) (toliau – Publikacija 6) paskelbtos informacijos (toliau – Skundas).

Skunde nurodoma, kad po Publikacijų paskelbimo Pareiškėja kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) su trimis pretenzijomis, nurodant, kad Publikacijose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl paprašyta pagrįsti skelbiamus teiginius arba viešai juos paneigti, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsisakė tai padaryti. Skunde nurodoma, kad Publikacijose pateikiami tikrovės neatitinkantys ir Pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminantys teiginiai:

1.    „Prieš tai buvęs ministras padarė viską, kad nebūtų galimybės projektą stabdyti“ (toliau – Teiginys 1);

2.    „Mes atlikome auditus, buvo perduota teisėsaugai, nes kai kur, pavyzdžiui, Žuvinto rezervato prieigose, įgyvendinant projektą buvo aptiktas dvigubas finansavimas, tad nemažą dalį pinigų turėjo grąžinti“ (toliau – Teiginys 2);

3.    „Buvo nustatyta pažeidimų, bet sustabdyti projekto nepavyko dėl vienintelės priežasties – nemaža dalis lėšų jau buvo įsisavinta, išlaidos padarytos, sustabdžius būtų tekę grąžinti pinigus, projekto rengėjai būtų per teismus juos išsiieškoję. <...> Kiek galėjome, projektą išskaidrinome, kad nebūtų pilkų zonų, kurias nustatė teisėsauga“ (toliau – Teiginys 3);

4.      „Panašu, kad jie telkiasi apie BAF. Mums tada kilo klausimų, kai gilinomės, paaiškėjo, kad jie tas žemes išsinuomoję ar net ketino pirkti iš projekto lėšų“ (toliau – Teiginys 4);

5.      ,,Meldinės nendrinukės projektas (LIFE 2009 m., Tyrų pelkė Šilutės r.) (perkama technika ir 100 ha)“ (toliau – Teiginys 5);

6.      „Pradedamas vykdyti 2 LIFE projektas. Projektą rengia Kęstutis Navickas 2015 m.“ (toliau – Teiginys 6);

7.      „BEF kartu su Goldengrass (GGF) neteisėtai išnuomotose pelkių plotuose vykdo LIFE projektą“ (toliau – Teiginys 7).

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjos Skunde nurodytų argumentų. Paaiškinimus žurnalistų etikos inspektoriui pateikė UAB ,,Ūkininko patarėjas“ atstovas advokatas Algimantas Šindeikis.

Paaiškinimuose nurodoma, kad skundžiami teiginiai yra trečiųjų asmenų nuomonė. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nėra schemos, kurioje yra skundžiami teiginiai, autorius. Schemą rengė viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) šaltinis, remdamasis turima ir trečiųjų asmenų pateikta informacija. Viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) šaltinis yra žinomas, tačiau jis nepageidauja atskleisti savo tapatybės dėl galimo susidorojimo su juo. Schemoje apibendrintai pateikiama informacija, kuri jau buvo nurodyta kitų viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kalbintų asmenų, todėl pretenzijos turėtų būti reiškiamos tokią informaciją paskleidusiems asmenims. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neprivalo paneigti teiginių, kuriuos paskleidė tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja nepagrįstai pretenzijas reiškia viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui).

Paaiškinimuose pažymima, kad Publikacijose nėra nurodoma, jog žemės sklypai, kuriuose vykdoma veikla, buvo neteisėtai išnuomoti, kadangi informaciją apie nuomą pateikė K. Mažeika. Iš politiko K. Mažeikos nurodytos informacijos galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad galimai įsigyti į „Natura 2000“ patenkantys didžiuliai žemės plotai, žemės ūkio technika bei tiesiami keliai.

Taip pat nurodoma, kad Teiginys 5 yra nuomonė, kuria išreiškiama galimybė, tačiau nepateikiamas kategoriškas tvirtinimas. Be to, Publikaciją 5 iliustruojančioje schemoje nėra nurodyta, kad Pareiškėja iš projekto viešojo finansavimo lėšų pirko techniką ir 100 ha žemės sklypą, kadangi įgijimas galimas ne tik perkant, tačiau ir nuomojantis žemės sklypą. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Publikacijoje 5 niekur nėra nurodyta ir tai, kad projektą parengė K. Navickas. Tokia informacija paskelbta tik schemoje, nurodant, kad LIFE 2015 m. projektą rengė K. Navickas. Be to, Publikacijose yra paaiškinama, kad Valdas Balčiūnas, kuris anksčiau buvo UAB „Goldengrass“ direktorius ir yra VšĮ „Pievų paukščiai“ direktorius, o Žymantas Morkvėnas Pareiškėjos įstaigos direktorius. Šie asmenys vienu metu, kartu su žemės ūkio ministru K. Navicku yra dirbę Pareiškėjos įstaigoje. Publikacijoje Pareiškėjos santykiai su UAB „Goldengrass“ ir yra grindžiami tuo, kad V. Balčiūnas yra buvęs tiek Pareiškėjos įstaigos darbuotoju, tiek UAB „Goldengrass“ direktoriumi.

Paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pakartotinai kreipėsi į Pareiškėją ir prašė paaiškinti, kodėl prireikė papildomo finansavimo, ar atsirado netikėtų išlaidų, kokios veiklos bus vykdomos pagal pratęstą projektą ir kiek jam bus išleista lėšų, tačiau Pareiškėja atsisakė pateikti tokią informaciją. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimu, Pareiškėjos atsisakymas yra neteisėtas, nes viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę gauti visą informaciją apie Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.

Išnagrinėjęs Pareiškėjos Skundą, atlikęs tyrimą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinęs Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir jos dalykinei reputacijai kenkiančios informacijos.

Dėl redakcinės atsakomybės netaikymo

VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) netaikoma redakcinė atsakomybė ir jis neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjos skundžiami Teiginys 1, Teiginys 2, Teiginys 3 ir Teiginys 4 yra Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Mažeikos (toliau – Seimo nario) komentaras, todėl galėtų būti taikoma ši redakcinės atsakomybės išimtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad VIĮ 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Iš sisteminės VIĮ analizės seka, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Neabejotina, kad visuomenės informavimo priemonių vaidmuo informuojant visuomenę suponuoja žiniasklaidos pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeis trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsiaiškinti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai bei nepiktnaudžiavo saviraiškos laisve (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas (EŽTT 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Jersild prieš Daniją, Nr. 15890/89).

Įvertinus Teiginio 1 „Prieš tai buvęs ministras padarė viską, kad nebūtų galimybės projektą stabdyti“, Teiginio 2 „Mes atlikome auditus, buvo perduota teisėsaugai, nes kai kur, pavyzdžiui, Žuvinto rezervato prieigose, įgyvendinant projektą buvo aptiktas dvigubas finansavimas, tad nemažą dalį pinigų turėjo grąžinti“, Teiginio 3 „Buvo nustatyta pažeidimų, bet sustabdyti projekto nepavyko dėl vienintelės priežasties – nemaža dalis lėšų jau buvo įsisavinta, išlaidos padarytos, sustabdžius būtų tekę grąžinti piginus, projekto rengėjai būtų per teismus juos išsiieškoję. <...> Kiek galėjome, projektą išskaidrinome, kad nebūtų pilkų zonų, kurias nustatė teisėsauga“ ir Teiginio 4 „Panašu, kad jie telkiasi apie BAF. Mums tada kilo klausimų, kai gilinomės, paaiškėjo, kad jie tas žemes išsinuomoję ar net ketino pirkti iš projekto lėšų“ konstrukciją, akivaizdu, jog šiais Teiginiais skelbiama įvardinto šaltinio pozicija. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog visi Teiginiai išskirti kabutėmis, be to, po Teiginiais nurodoma ,,ŪP aiškino Seimo narys“. Taip pat, po Teiginiais skelbiamas Seimo nario atvaizdas, po kuriuo nurodoma ,,Seimo narys Kęstutis Mažeika: ,,Kiek galėjome, projektą išskaidrinome, kad nebūtų pilkų zonų, kurias nustatė teisėsauga“. Taigi, po skelbiamu Seimo nario atvaizdu pateikiama ir dalis jo išsakyto Teiginio 3, papildomai dar kartą pažymint, jog tai būtent Seimo nario komentaras. Iš to seka, kad Teiginiu 1, Teiginiu 2, Teiginiu 3 ir Teiginiu 4 pristatomas Seimo nario asmeninis situacijos suvokimas ir jos įvertinimas. Įvertinus Teiginių visumą nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), cituodamas Seimo narį, neformavo savarankiškų išvadų, o perteikė Seimo nario subjektyvų situacijos suvokimą.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti pagrindinį informacijos skleidimo tikslą, kadangi tokiu būdu nustatoma, ar viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmai buvo sąžiningi, ar saviraiškos ir informacijos laisve buvo piktnaudžiaujama.

Įvertinus Publikacijos 1 ir Publikacijos 2 kontekstą, darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas konkrečiu atveju buvo sukelti diskusiją viešojo intereso klausimu, t. y. informuoti visuomenę apie projektą „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“ (LIFE MagniDucatusAcrola) nr. LIFE15 NAT/LT/001024 (toliau – Projektas), kuris yra Europos Sąjungos LIFE programa, finansuojama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Projekto partnerių. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju Publikacijoje 1 ir Publikacijoje 2 skelbiama viešojo intereso informacija apie valstybinių lėšų panaudojimą Projekto įgyvendinimui. Seimo nario išsakytų Teiginių tikslas pateikti savo žinomą informaciją bei vertinimą, susijusį su Projekto finansavimu. Remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl visuomenės informavimo
priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (LAT 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) rėmėsi Seimo nario, kaip buvusio aplinkos apsaugos ministro, t. y. Lietuvos Respublikos vadovo pareigas eiti paskirto, o ne privataus asmens, pateiktu situacijos vertinimu. Tai viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) sudarė pagrindą pasitikėti Teiginiuose esančios informacijos patikimumu. Būtent tai leidžia daryti išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo objektyvų pagrindą paskelbti jam pateiktą Seimo nario situacijos vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė Seimo nario situacijos vertinimą visa apimtimi, Teiginiuose aptariami viešąjį interesą tenkinantys klausimai, skaitytojas buvo aiškiai informuotas, kad pateikiamas Seimo nario situacijos vertinimas, darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas Teiginį 1, Teiginį 2, Teiginį 3, Teiginį 4, Pareiškėjos atžvilgiu elgėsi sąžiningai bei nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Iš to seka, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) įvykdė abi privalomas redakcinės atsakomybės netaikymo sąlygas, todėl Teiginio 1, Teiginio 2, Teiginio 3, Teiginio 4 atžvilgiu taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis.

Dėl dalykinės reputacijos pažeidimo

Remiantis LAT praktika, teisė į dalykinę reputaciją suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Nagrinėjamu atveju teisiniam situacijos vertinimui svarbu nustatyti Pareiškėjos statusą. Pažymėtina, jog Pareiškėja yra viešoji įstaiga, vykdanti veiklą aplinkos apsaugos srityje. Pareiškėja yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą, agrarinę aplinkosaugą, kaimo plėtrą, gamtinį turizmą, darnų vystymąsi, pavojingų cheminių medžiagų valdymą, socialinę įmonių atsakomybę. Taigi, įvertinus Pareiškėjos teisinę formą (viešoji įstaiga), teikiamų paslaugų visuotinį reikšmingumą, laikytina, jog Pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo.

LAT jurisprudencijoje akcentuojama, kad viešieji juridiniai asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-97/2011). Iš to seka, kad viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus, turi būti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos, įvertinant kiekvieno piliečio teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigūno veiklą, iškelti jų darbo trūkumus. Tačiau teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, o viešajam asmeniui taip pat yra prieinama neturtinių teisių gynyba nuo nesąžiningo jų sumenkinimo, paskelbiant difamacinius teiginius.

VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje suformuluotas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (1 punktas), o minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimai žurnalistams teikti teisingas, tikslias, nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (1 punktas).

Juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas, visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Kiekvienu atveju sprendžiant dėl dalykinės reputacijos pažeidimo būtina nustatyti, ar skelbiama nuomonė, ar žinia. Žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 83 dalis). Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis). Išsakant nuomonę asmens garbė ir orumas / dalykinė reputacija gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Pažymėtina, kad įvertinus visas Publikacijas, kuriose esantys Teiginiai skundžiami, nustatyta, kad Publikacijos 1, Publikacijos 2, Publikacijos 3, Publikacijos 4, Publikacijos 5, Publikacijos 6 tikslas informuoti visuomenę apie Projektą bei su juo susijusių Europos Sąjungos ir valstybinių lėšų skirstymą. Klausimai, susiję su valstybinių bei Europos Sąjungos lėšų skirstymu ir tokių lėšų panaudojimu neabejotinai patenka į viešąjį interesą. Publikacijose keliamos abejonės dėl Projekto įgyvendinimui skiriamų lėšų galimo neteisėto panaudojimo ir paskirstymo, t. y. aptariami galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kas turi neginčijamą reikšmę visuomenės interesui. Taigi, atsižvelgiant į Publikacijų kontekstą, nekyla abejonių, jog Publikacijose aptariami viešojo intereso klausimai.

Atsižvelgiant į tai, kad žiniai ir nuomonei taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, visų pirma būtina nustatyti, ar Teiginiais skelbiama žinia, ar nuomonė.

Vertinant Teiginį 5 – „Meldinės nendrinukės projektas (LIFE 2009 m., Tyrų pelkė Šilutės r.) (perkama technika ir 100 ha)“, nustatyta, kad jame esanti informacija pateikiama konstatuojamąja forma, t. y. paskelbiamas faktas, jog perkama technika ir žemės sklypas.  Remiantis teismų praktika, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės svarbu įvertinti ir tai, kaip informacija bus suprantama skaitytojo, t. y. ar pateikta informacija gali priversti skaitytoją suprasti, jog pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama nuomonė (LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartis Nr. e3K-3-38-701/2020). Nagrinėjamu atveju Teiginys 5 kategoriškas, nekeliamos jokios abejonės, paskelbtai informacijai gali būti pritaikytas tiesos kriterijus, todėl vertinama, kad šiame teiginyje skelbiama žinia. Nors viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimu Teiginys 5 turėtų būti laikytinas nuomone, kadangi nei vienoje iš Publikacijų nėra kategoriškai teigiama, jog žemės plotai buvo įsigyti iš Projekto lėšų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Teiginys 5 yra kategoriškas, juo nekeliami klausimai ar abejonės, konstatuojama, jog Teiginys 5 atitinka žiniai, o ne nuomonei keliamus reikalavimus.

Vertinant, ar Teiginys 5 yra apie Pareiškėją, reikšminga, ar Pareiškėja iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios yra apie jos asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie Pareiškėją. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Teiginys 5 „Meldinės nendrinukės projektas (LIFE 2009 m., Tyrų pelkė Šilutės r.) (perkama technika ir 100 ha)“ yra nurodytas Schemoje, kurioje pateikiama Europos Sąjungos ir valstybinių lėšų įsisavinimo sistema. Teiginyje 5 Pareiškėja nėra konkrečiai įvardinama, tačiau Schemoje pateikiamos sąsajos tarp visų Schemoje esančių teiginių. Prieš Teiginį 5 yra teiginys „BFF (Baltijos aplinkos forumas) Kęstutis Navickas Žymantas Morkvėnas“. Tarp pastarojo teiginio ir Teiginio 5 nurodoma sąsaja „Vykdo projektą“. Schema pateikiama po Publikacija 5 ir Publikacija 6. Vertinant Schemą kaip visumą kartu su Publikacija 5 ir Publikacija 6 akivaizdu, kad Teiginys 5 yra apie Pareiškėją. Publikacijos 5 ir Publikacijos 6 skyriuje ,,Suinteresuoti asmenys“ nurodoma „Viešai prieinamoje informacijoje skelbiama, kad minėtų asmenų rankose – didžiuliai ūkiai. Jie yra būtent tose vietose, kur vyrauja šlapynės, durpynai, „Natura 2000“ plotai. Šiuose plotuose VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) 2009 m., pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) ir valstybės pinigais, už 2,2 mln. Eur pradėjo saugoti meldinę nendrinukę („Tvaraus ūkininkavimo skatinimas užtikrinant agrarinio kraštovaizdžio globaliai nykstančių paukščių rūšių populiacijų ir jų buveinių apsaugą“ LIFE09 NAT/LT/000233). Vienas iš partnerių – V. Balčiūno įmonė UAB „Goldengrass“. Už gautas paramos lėšas galimai buvo įsigyti į „Natura 2000“ patenkantys didžiuliai žemės plotai, žemės ūkio technika, tiesiami keliai. Projekto laikotarpis 2010–2015 m.)“. Kitame Publikacijos 5 ir Publikacijos 6 skyriuje ,,Buvo negana“ nurodoma: „K. Navicko bendražygiai įgyvendino aplinkosauginius projektus toliau – 2015 m. pradėjo įgyvendinti tęstinį nendrinukės projektą „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ (LIFE Magni Ducatus Acrola LIFE15 NAT/LT/001024). Šio projekto vertė – 4,1 mln. Eur. <...> Už šias lėšas perkama žemės ūkio technika, statomas biomasės perdirbimo cechas prekinio produkto gamybai. Tarp projekto partnerių V. Balčiūno ir su juo susijusių įmonių nėra, tačiau jo kontaktai nurodomi visur, kas susiję su biomasės perdirbimo cechu „Nine voices“. Projekto laikotarpiu, 2016–2023 m., minėta įmonė, anot vietinių gyventojų, beveik nedirba ar dirba tik kokią savaitę per metus. Gali būti, kad pasinaudojus ES ir valstybės pinigais tenkinami privataus asmens ir jo įmonių interesai. K. Navickas kaip tik tuo metu tapo aplinkos ministru“. Išanalizavus Publikacijos 5 ir Publikacijos 6 turinį akivaizdu, kad minėtose Publikacijose Teiginys 5 plėtojamas detaliau nurodant, kokie žemės sklypai bei technika yra perkami ir kas juos įsigyja. Iš to seka, kad Teiginiu 5 skelbiama apie su Projekto įgyvendinimu susijusius juridinius asmenis, be kita ko, ir Pareiškėją. Taigi, įvertinus Publikacijos 5 ir Publikacijos 6, kurioms iliustruoti skirta Schema, visumą, darytina išvada, jog Teiginys 5 yra apie Pareiškėją.

Vertinant, ar Teiginiu 5 pažeidžiama Pareiškėjos dalykinė reputacija, pažymėtina, jog Teiginio 5 konstrukcija nėra neigiamo pobūdžio. Teiginyje 5 neišreiškiamas joks kaltinimas, Teiginiu 5 nepateikiami vertinimai, o nurodoma informacija, susijusi su projektu. Teiginys 5 plėtojamas Publikacijos nurodant „<...> VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) 2009 m., pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) ir valstybės pinigais, už 2,2 mln. Eur pradėjo saugoti meldinę nendrinukę („Tvaraus ūkininkavimo skatinimas užtikrinant agrarinio kraštovaizdžio globaliai nykstančių paukščių rūšių populiacijų ir jų buveinių apsaugą“ LIFE09 NAT/LT/000233). <...> Už gautas paramos lėšas galimai buvo įsigyti į „Natura 2000“ patenkantys didžiuliai žemės plotai, žemės ūkio technika, tiesiami keliai. Projekto laikotarpis 2010 –2015 m.)“. Atkreiptinas dėmesys, kad Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 išplėtojant Teiginį 5 nurodoma, jog už gautas paramos lėšas galimai buvo įsigyti žemės plotai bei technika. Pažymėtina, kad lietuvių kalboje žodis „galimai“ reiškia, jog kažkas gali būti, t. y. nurodo tam tikrą prielaidą. Iš to seka, kad Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 Teiginys 5 paaiškinamas informuojant skaitytoją, jog žemės plotų ir technikos įsigijimas buvo tariamas, o ne realiai įvykęs. Taigi, nei Teiginyje 5, nei Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 išplėtojant minėtą Teiginį 5 neaptariama jokia konkreti nusikalstama veika ir Pareiškėja nekaltinama jos padarymu. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos vykdyto minėto pirmojo projekto LIFE09 NAT/LT/000233 2017 m. rugsėjo 10 d. galutinėje ataskaitoje apie projekto veiklą laikotarpiu 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d. nurodoma, jog vienas iš pagrindinių rezultatų, pasiektų įgyvendinus projektą – buveinių atkūrimas, apimantis 1400 ha plotą esamose ir potencialiose veisimosi vietose bei įsigyti žemės sklypai, užimantys 348 ha meldinės nendrinukės svarbios buveinės. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžianti gali būti pripažįstama tik tokia informacija, kuri yra neatitinkanti tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog informacija apie pirmąjį Pareiškėjos vykdytą meldinės nendrinukės projektą, kurio metu buvo perkama technika ir žemės plotai, atitiko tikrovę, nebuvo išgalvota, nėra pagrindo konstatuoti Pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimą. Be to, pažymėtina, kad informacija apie Teiginyje 5 minimą Pareiškėjos vykdytą projektą tenkina viešąjį interesą. Tai reiškia, kad projektas reikšmingas viešajam interesui, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę paskelbti informaciją apie Pareiškėjos vykdytą pirmąjį projektą, o visuomenė turėjo teisėtą interesą tokią informaciją sužinoti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog tuo atveju, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikia informaciją viešojo intereso klausimu, negalima iš jo reikalauti absoliutaus tikslumo, ypač, jei pateikiama informacija neperžengiant saviraiškos laisvės ribų ir yra neutralaus pobūdžio. Reikšminga ir tai, kad remiantis teismų praktika, žurnalistų teisė skleisti informaciją apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą, todėl dalykinės reputacijos suabsoliutinimas ir laikymas jos pažeidimu esant menkiausiam informacijos netikslumui, reikštų nepagrįstą žiniasklaidos laisvės suvaržymą. Vertinant Teiginį 5 aptartų aplinkybių visumoje, Teiginys 5 neturi žeminančio, niekinančio ar kokio kitokio neigiamo pobūdžio, todėl laikytinas neutraliu Pareiškėjos dalykinės reputacijos atžvilgiu. Iš to seka, kad Teiginys 5 turi faktinį pagrindą, yra neutralus Pareiškėjos atžvilgiu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog juo siekta sumenkinti, įžeisti Pareiškėją, todėl nepažeidžia Pareiškėjos dalykinės reputacijos.          

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimuose nurodoma, kad Schemą parengė jo šaltinis (toliau – Šaltinis), kuris, bijodamas susidorojimo, nenori būti atskleistas. Būtent neredaguota Šaltinio Schema buvo paskelbta iliustruojat Publikaciją 5 ir Publikaciją 6. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Schemą Šaltinis parengė remiantis viešai prieinamų šaltinių ankščiau skelbta informacija. Taip pat nurodoma, kad Publikacijoje 1 ir Publikacijoje 2 pateikiama Seimo nario citata „Jie projekto lėšomis įsigijo ne tik granuliavimo įrangą, bet ir traktorių, presavimo, šienavimo įrangą, skirtą specialiai pelkėms, su dvigubais ratais, pastiprinimu ir pagerinimais“, o Publikacijoje 3 ir Publikacijoje 4 Seimo nario citata „Mums tada kilo klausimų, kai gilinomės, paaiškėjo, kad jie buvo tas žemes išsinuomoję ar net ketino pirkti iš projekto lėšų“. Šios citatos, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimu, patvirtina Schemoje esančią išvadą, kad buvo įsigyti į Projektą patenkantys didžiuliai žemės plotai, žemės ūkio technika bei tiesiami keliai. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė, jog Schemą parengė jam žinomas Šaltinis, tačiau nei Pareiškėja, nei skaitytojas neturi galimybės identifikuoti Schemą parengusio asmens. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės ir įvertinti tokio asmens patikimumo, siekiant įsitikinti, ar yra pagrindas pasitikėti Schemoje esančia informacija.

Pažymėtina ir tai, kad profesinė viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) etika reikalauja skelbti tik patikrintą informaciją, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, tikslumą bei pagrįstumą. Nors, remiantis VIĮ 8 straipsniu, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) gali naudotis informacijos šaltinio paslapties institutu, tačiau nusprendęs neatskleisti informacijos šaltinio, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo prisiimti atsakomybę už skelbiamą tokio šaltinio informaciją. Iš to seka, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), nusprendęs skelbti jo Šaltinio rengtą informaciją bei siekdamas užtikrinti informacijos šaltinio paslaptį, privalėjo patikrinti Schemoje esančią informaciją ir įsitikinti, jog ji nepažeidžia įstatyminių nuostatų. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) Schemoje esančios informacijos paskelbimas turi faktinį pagrindą, darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai.

Vertinant Teiginį 6 – „Pradedamas vykdyti 2 LIFE projektas. Projektą rengia K. Navickas 2015 m.“ (tolau – Teiginys 6), nustatyta, kad jis yra kategoriškas, konstatuojamojo pobūdžio, jam gali būti pritaikytas tiesos kriterijus, todėl vertinama, jog šiuo teiginiu skelbiama žinia. Tačiau pažymėtina, kad Teiginyje 6 Pareiškėja nėra minima, taip pat nėra pateikiama jokių duomenų, iš kurių Teiginys 6 būtų tiesiogiai siejamas su Pareiškėja. Be to, Teiginyje 6 esanti informacija yra neutralaus konstatuojamojo pobūdžio, todėl nenustačius fakto, kad Teiginyje 6 esanti informacija yra apie Pareiškėją, nėra būtinos juridinių faktų sudėties.

Vertinant Teiginį 7 „BEF kartu su Goldengrass (GGF) neteisėtai išnuomotose pelkių plotuose vykdo LIFE projektą“, nustatyta, kad skleidžiama konstatuojamojo pobūdžio informacija. Teiginyje 7 esanti informacija pateikiama kaip konkretūs įvykiai, susiję su Projektu. Teiginyje 7 nėra formuluočių, kurios leistų daryti išvadą, kad skelbiama nuomonė, o ne žinia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Teiginyje 7 esanti informacija priskirtina žinios kategorijai. Be to, Teiginyje 7 Pareiškėja įvardinama konkrečiai, todėl Teiginys 7 yra apie Pareiškėją.

Skundžiamas Teiginys 7 yra pateiktas Schemoje, kurią parengė Šaltinis. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimuose nurodoma „<...> jeigu Pareiškėjos nuomone jos nurodomi teiginiai neatitinka tikrovės, tokios pretenzijos turėtų būti reiškiamos tokią informaciją paskleidusiems asmenims“. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neatskleidė Šaltinio tapatybės bei į tai, kad nėra galimybės Šaltinį identifikuoti, todėl ir spręsti apie jo patikimumą, atsakomybė dėl Šaltinio rengtoje Schemoje esančios informacijos tenka būtent viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Remiantis teismų praktika, visuomenė turi teisę gauti informaciją, tačiau jos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1684/2013). Iš to seka išvada, kad pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka būtent viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui).

Pažymėtina, kad konstatuojamojo pobūdžio informacija pagal savo pobūdį ir prasmę turi būti pagrįsta faktiniais duomenimis. Schemoje esantis Teiginys 7 plėtojamas Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 nurodant „Laikraščio „Šilutės naujienos“ 2011 m. straipsnyje „Teismas atvertė rusniškius nuskriaudusio matininko bylą“ buvo rašyta apie UAB „Geosala“ vadovą, matininką Aidą Guntarskį, kuris įtariamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi rengiant Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir padaręs didelės žalos valstybei bei šešiems ūkininkams. Minėtus žemės sklypus, atėmus juos iš vietinių ūkininkų, išsinuomojo V. Balčiūno valdoma įmonė UAB „GGF“ (dabartinė UAB „Goldengrass“). Šioje veikloje perleidžiant žemę įmonei dalyvavo ir bylose kaip liudininkas minimas Petras Lengvinas, tuo metu ėjęs Rusnės seniūnijos žemėtvarkininko pareigas. P. Lengvinas po karjeros seniūnijoje buvo įdarbintas VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ meldinės nendrinukės apsaugos projekto veiklų koordinatoriumi Nemuno deltoje. Jis čia dirba iki šiol. Galimai šie žemės plotai buvo išpirkti ES LIFE projekto lėšomis“. Daugiau Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 jokia informacija, susijusi su minėtų žemės sklypų nuoma, nepateikiama. Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 pateikiama informacija, jog rengiant Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo neteisėtai iš vietos ūkininkų paimti žemės sklypai, kurie vėliau išnuomoti. Tai reiškia, kad teigiama, jog žemės sklypai buvo neteisėtai išnuomoti dėl to, jog jie paimti iš vietos ūkininkų pažeidžiant administracines procedūras. Taigi, Teiginiu 7 atkreipiamas dėmesys į galimai neteisėtai padalintus žemės plotus, kurie vėliau galimai neteisėtai išnuomoti, t. y. keliama diskusija dėl teisinio reguliavimo spragų ar netikslumų, susijusių su žemės sklypų nuoma ir kritika skiriama nuomos procesui, kuriame galėjo būti padarytos klaidos arba pažeistos tam tikros teisinės nuostatos. Iš to seka, kad Teiginys 7 nėra Pareiškėjos kaltinimas sąmoningu neteisėtu elgesiu. Taigi, Teiginys 7, kuriame nurodoma, kad Projektas vykdomas „neteisėtai išnuomotose pelkių plotuose“ yra apibendrinta informacija, susijusi su administracinių procedūrų įgyvendinimu, o ne Pareiškėjos kaltinimu nusikalstama veikla ar sąmoningais neteisėtais veiksmais.

Nors Teiginyje 7 Pareiškėja minima kartu su Bendrove, tačiau iš Publikacijos 5 ir Publikacijos 6 turinio seka, kad Teiginiu 7 siekiama informuoti, jog žemės plotus neteisėtai išsinuomojo būtent Bendrovė, o ne Pareiškėja – „Minėtus žemės sklypus, atėmus juos iš vietinių ūkininkų, išsinuomojo V. Balčiūno valdoma įmonė UAB „GGF“ (dabartinė UAB „Goldengrass“)“. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjos nesieja komerciniai santykiai su Bendrove, todėl nurodant, kad Pareiškėja kartu su Bendrove neteisėtai išnuomotose pelkių plotuose vykdo Projektą, kenkiama Pareiškėjos dalykinei reputacijai. Pažymėtina, kad Pareiškėjos sąsaja su Bendrove pagrindžiama Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 aiškinant Teiginį 7. Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 nurodoma, kad V. Balčiūnas, kuris anksčiau buvo UAB „Goldengrass“ direktorius ir yra VšĮ „Pievų paukščiai“ direktorius bei Žymantas Morkvėnas, kuris yra Pareiškėjos įstaigos direktorius, vienu metu kartu su buvusiu žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, dirbo Pareiškėjos įstaigoje. Iš to seka, kad, nors Pareiškėjai Publikacijoje esanti sąsaja su Bendrove gali būti nemaloni, tačiau nėra pagrindas riboti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) saviraiškos laisvę, kadangi šis Pareiškėjos ir Bendrovės ryšys grindžiamas V. Balčiūno eitomis pareigomis  UAB „Goldengrass“ ir Všį ,,Baltijos aplinkos forumas“. Pažymėtina ir tai, kad klausimai, susiję su aplinkos apsauga bei Projekto, kurio įgyvendinimui panaudojamos valstybinės bei Europos Sąjungos lėšos neabejotinai tenkina viešąjį interesą. Publikacijoje išreiškiamas susirūpinimas dėl pelkių, kurios gali būti išnuomotos pažeidžiant tam tikras teisines nuostatas. Tai reiškia, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje 5 ir Publikacijoje 6 aptarė viešąjį interesą tenkinančius klausimus. Pažymėtina, kad Pareiškėja dėl savo veiklos pobūdžio, kuris reikalauja griežtos finansinės ir teisinės priežiūros, būdama viešuoju asmeniu privalo būti atvira kritikai ir patikrinimui. Be to, iš teismų praktikos seka, kad įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės (EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimas S. ir M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01). Iš to seka, kad net ir agresyvi ar atakuojanti kritika turi būti toleruojama, kadangi viešasis asmuo pats pateikia save nuodugniam, akylam visuomenės stebėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos suabsoliutinimas reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, todėl apie viešąjį asmenį gali būti skleidžiama ne tik jam palanki, tačiau ir provokuojanti informacija. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog Teiginyje 7 nurodomas Pareiškėjos ryšys su Bendrove pažeidžia Pareiškėjos dalykinę reputaciją.

Be to, iš pamatinio žiniasklaidos vaidmens visuomenėje bei poreikio užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą seka, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę vertinti ir kritikuoti viešąjį asmenį bei jo veiksmus. Remiantis teismų praktika, juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančiomis paprastai laikomos tokios paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, iš kurių turinio suprantama, jog įmonė pažeidė teisės aktų, bendrųjų gyvenimo taisyklių reikalavimus, visuomenės moralės principus (LAT senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus informacijos tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (LAT 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamose Publikacijose pateiktos skirtingų šaltinių pozicijos, be kita ko, ir Pareiškėjos direktoriaus Ž. Morkvėno pozicija „Jei aš gerai suprantu, RRF pinigai, kalbant ne vien apie pelkes, bet ir iš viso, yra neprieinami Lietuvai dėl neįvykdytų mokesčių reformų, todėl neaišku, kada pinigai bus prieinami ir ar iš viso bus prieinami. Tai čia viskas šakėmis ant vandens rašyta. Čia – pirmas dalykas. Antras dalykas – mes nei gilinomės, nei domėjomės ir nekuriame planų kažkur dalyvauti“, – tvirtino redakcijos pašnekovas. Jis akcentavo, kad BAF neturi jokių plotų, jokių žemių, kuriose vykdo arba kuriose galėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla. Todėl, anot Ž. Morkvėno, ūkininkai yra dezinformuoti arba sąmoningai bando sudaryti apie jo įstaigą blogą nuomonę. „Aš pats esu ūkininkas, deklaruoju žemes, jos siekia vos 20 ha ploto ir nėra tinkamos įsisavinti RRF. Tie ūkininkai, kurie domisi mano veikla, neabejoju, kad valdo dešimt kartų daugiau žemių“. Taigi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai, Teiginį 7 paskelbė remiantis surinkta faktine informacija ir taip pat sudarė galimybę Pareiškėjai paaiškinti savo poziciją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Teiginį 7, elgėsi nesąžiningai. Iš aptartų aplinkybių visumos seka, kad Teiginiu 7 pateikiama informacija, jog Pareiškėjai, kaip Projekto vykdytojai, buvo neteisėtai išnuomoti žemės sklypai, tačiau tai nesuponuoja Skunde nurodomos išvados, jog Teiginiu 7 kenkiama Pareiškėjos dalykinei reputacijai, kadangi ji kaltinama neteisėtai išsinuomojusi žemės sklypus, kuriuose vykdomas Projektas. Atsižvelgiant į tai, kad Teiginyje 7 paskelbta informacija yra neutralaus, ne žeminančio pobūdžio, nėra pagrindo išvadai, jog informacija paskelbta peržengiant teisės skleisti informaciją ribas, todėl nenustatytas Pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimas.

Iš to, kas aptarta, seka, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamos Publikacijos parengtos viešojo intereso tema, siekiant informuoti visuomenę aplinkosaugos bei valstybinių ir ES lėšų panaudojimo klausimais, o ne pakenkti Pareiškėjos dalykinei reputacijai, Teiginiu 5 ir Teiginiu 7 Pareiškėja nėra kaltinama neteisėtų veiksmų atlikimu. Įvertinus tai, kad Teiginyje 5 ir Teiginyje 7 pateikiama faktinėmis aplinkybėmis grįsta informacija, nenustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė saviraiškos laisvės ribas, elgėsi nesąžiningai bei pažeidė Pareiškėjos dalykinę reputaciją. Taigi, VIĮ nuostatų pažeidimas nekonstatuotinas.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 6 punktu žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1.      Pripažinti Všį ,,Baltijos aplinkos forumas“ skundą dėl publikacijose „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-05), „Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-05), „Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-09), „Milijonai įsisavinti. Išmokų meldinės nendrinukės „apsaugai“ nusipelno ne visi? (II)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-09), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ („Ūkininko patarėjas“, 2023-12-07), „Pelkėse verda tikra pekla (II)“ (www.ukininkopatarejas.lt, 2023-12-07) paskelbtos informacijos nepagrįstu.

2.      Išsiųsti sprendimą Všį ,,Baltijos aplinkos forumas“ atstovui advokatui Arnui Bareikai ir UAB ,,Ūkininko patarėjas“ atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų gavimo (paskelbimo) dienos.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina RAMANAUSKAITĖ

„Ūkininko patarėjo“ ir šalies žemdirbių interesus gina advokatas dr. Algimantas ŠINDEIKIS

ŪP informacija, Algimanto SNARSKIO piešiniai

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.