Perkate jautieną? Viena detalė ant pakuotės gali pasakyti daugiau, nei manote

„Pirkėjai ieško kokybiškos ir šviežios mėsos, todėl plečiame ir atnaujiname asortimentą, kad jis atitiktų skirtingų pirkėjų poreikius. Tarp pasirinkimų – ir lietuviška ekologiška jautiena: sprandinė bei kumpis, kurių šiuo metu galima rasti penkiose „Iki“ parduotuvėse. Svarbu pažymėti, kad visa mūsų parduodama jautiena – tiek sveriama, tiek fasuota – yra lietuviška, o apskritai lietuviška mėsa sudaro net 95 proc. šviežios mėsos asortimento. Jautienai taikome ir įvairias akcijas bei specialius pasiūlymus, kad mėgstamus kepsnius, troškinius ar kitus patiekalus pirkėjai galėtų pasigaminti pigiau“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Kuo iš tiesų skiriasi ekologiška jautiena?

Pasak „Iki“ mėsos technologo Vitoldo Fedaravičiaus, pagrindiniai skirtumai atsiranda gerokai anksčiau, nei jautiena pasiekia parduotuvės lentyną. Ekologiškos jautienos ženklinimas patvirtina, kad galvijai buvo auginami laikantis ekologinei gamybai nustatytų reikalavimų.

Tokiuose ūkiuose gyvuliai šeriami ekologiškais pašarais, o jų laikymui taikomi nustatyti gerovės, vidaus ir lauko erdvės reikalavimai. Kai sąlygos leidžia, galvijams turi būti sudaroma galimybė būti lauke ar ganytis. Taip pat draudžiama naudoti augimą skatinančias medžiagas, o veterinarinių vaistų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas.

„Ekologiškai auginamų galvijų mityboje svarbią vietą užima žolė ir kiti natūralūs pašarai, o tai gali atsispindėti ir pačioje mėsoje. Tokia jautiena gali turėti daugiau naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių, taip pat vitamino E ir kitų natūraliai mėsoje esančių vertingų medžiagų. Be to, galvijų mityba turi įtakos ne tik mėsos sudėčiai, bet ir jos skoniui, todėl ekologiška jautiena gali pasižymėti ryškesniu skoniu“, – pasakoja V. Fedaravičius.

Ekologišką produktą parduotuvėje padeda atpažinti žalias ES ekologinės gamybos logotipas – iš žvaigždučių suformuotas lapas. Jis naudojamas sertifikuotiems produktams, atitinkantiems ES ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Greta jo nurodomas kontrolės įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų užauginimo vieta. Tokį ženklinimą galima rasti ir ant „Iki“ parduodamos lietuviškos ekologiškos jautienos sprandinės bei kumpio pakuočių.

Lietuviška kilmė ir brandinimas – svarbūs jautienos kokybei

Nepriklausomai nuo to, kokią jautieną pirkėjas renkasi, svarbi išlieka jos kilmė ir šviežumas. Visa „Iki“ parduodama jautiena yra lietuviška, o į parduotuves ji pristatoma net šešis kartus per savaitę.

„Lietuvoje užaugintų galvijų mėsos kelias iki mūsų parduotuvių yra trumpesnis, o dažnas pristatymas leidžia nuolat papildyti asortimentą šviežia jautiena. Sveriamos mėsos vitrinose ją išpjaustome vietoje, laikydamiesi aukštų kokybės standartų“, – pasakoja V. Fedaravičius.

Jautienos savybėms svarbus ir brandinimas. Jo metu mėsoje natūraliai vyksta procesai, keičiantys jos tekstūrą, skonį ir aromatą. Sveriamos mėsos skyriuose „Iki“ siūloma jautiena yra ne mažiau kaip 5 dienas brandinta buliaus mėsa.

„Brandinimas jautienai suteikia ryškesnį skonį ir malonų aromatą, mėsa tampa minkštesnė, geresnės tekstūros. Be to, brandintą jautieną galima greičiau paruošti, todėl tai patogus pasirinkimas norint skanaus rezultato ir virtuvėje neužtrukti“, – sako mėsos technologas.

Liesesnė ar marmuringesnė: ką verta žinoti prieš gaminant?

Renkantis jautieną galima atkreipti dėmesį ir į riebalų kiekį. Mažesnis jų kiekis savaime nereiškia aukštesnės mėsos kokybės – liesesnė ir daugiau marmuringumo turinti jautiena pasižymi skirtingomis savybėmis. Pasak „Iki“ kulinarijos šefės Jolitos Tamoševičienės, todėl pirmiausia verta pagalvoti apie ruošiamą patiekalą ir norimą rezultatą.

„Daugiau marmuringumo turinti jautiena kepant išlieka sultingesnė, minkštesnė, jos skonis sodresnis, todėl ji ypač tinka didkepsniams. Prie tokios mėsos nebūtina rinktis sunkių priedų – jos skonį gerai papildo keptos ar grilintos daržovės, žalios salotos, čimičiuri ar kitas gaivesnis, rūgštelės turintis padažas. Liesesnę jautieną galima derinti su sodresniais padažais, grybais, pomidorais, šakninėmis daržovėmis ar prieskoninėmis žolelėmis – tokie deriniai ypač tinka troškiniams ir kitiems ilgiau ruošiamiems patiekalams“, – sako J. Tamoševičienė.

„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija