Pirksim po žąsį?

Paukščių augintojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais. Neveikia restoranai ir valgyklos, nereikia jų produkcijos nei vaikų darželiams, nei mokykloms. Viena bėda – ne bėda. Lietuvos paukštininkystės sektoriui smogė ir nesąžininga konkurencija.

Kone atsiklaupę paukštininkai prašė valstybės pagalbos, tik beveik nieko nepešė. Atsidūrę aklavietėje,  jie jau prabilo apie paukštynų uždarymą, sutarčių su ūkininkais nutraukimą. Situacija  apverktina. Tačiau, užuot ėmęsi kokių nors radikalesnių veiksmų gelbėti bankroto link slystančią paukštininkystę, politikai, ieškodami sprendimo, prisiminė Antano Smetonos laikus.

Nacistinei Vokietija nutraukus importą iš Lietuvos, reikėjo skubiai kam nors parduoti šimtus tūkstančių žąsų. Vyriausybė įsakė visiems tarnautojams, priklausomai nuo jų kategorijos, įsigyti po 4 ar 5 litų vertės žąsį. Pirmos kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną žąsį, antros – dvi ir taip toliau. Neetatiniai darbuotojai ir pensininkai  turėjo pirkti po žąsį už kiekvieną pusšimtį litų savo algos, taigi 150 litų uždirbantis buvo priverstas nusipirkti bent tris žąsis. Vėliau daugelis jų atsivalgė ir prasidėjo įvairūs gudravimai.

Sena ir daugelio primiršta istorija. Bet Seimo Kaimo reikalų komitetas, atrodo, jos nėra pamiršęs.  „Valstybės tarnautojai, Seimo nariai galėtų pirkti  lietuvišką produkciją arba gauti dalį atlyginimo paukščiais“, – mestelėjo idėją buvęs žemės ūkio ministras, dabar šio komiteto narys „valstietis“ Giedrius Surplys. O kodėl gi ne – šiaip ar taip Lietuvoje yra apie 50–60 tūkst. valdininkų ir jei kiekvienam dalį atlyginimo išmokėtų bent 3–4 vištomis ar žąsimis, jau būtų šis tas. O jeigu, kaip prieškariu, tai priklaustų ir nuo atlyginimo, žiū, kiek susidarytų. Vien Lietuvos banko valdybos pirmininkui tektų namo gabentis apie pusantro šimto vištų ar žąsų.

Komiteto vadovas, buvęs „valstietis“ ir Seimo pirmininkas, dabar liberalas Viktoras Pranckietis šiek tiek atsargesnis, apie valdininkus nekalba, bet taip pat mano, kad šalies paukštininkai neturėtų būti palaikomi tik valdžios subsidijomis – prie to turėtų prisidėti ir gyventojai, vartodami lietuvišką produkciją. Ką gi vartosime, jei jau valdžia neturi rimtesnių idėjų, kaip padėti paukštininkams išsilaikyti. Tik, kaip anuomet, gali atsibosti. O kaip tada?

Stasys JOKŪBAITIS

2021-03-20