Planuojama nacionalinė pagalba pieno sektoriui – įrankis pieno gamintojams kiršinti?

Parlamentiniame komitete Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) poziciją pristatė bei ją gynė viceministras Paulius Astrauskas. Pagal ŽŪM interneto svetainėje skelbiamą vadovybės darbotvarkę, ministras Kęstutis Navickas turėjo dalyvauti posėdyje. Tačiau taip reikalingo jo komentaro parlamentinėje diskusijoje niekas neišgirdo.

Vakar buvo paskutinė projekto derinimo diena. Pasak viceministro P. Astrausko, yra pateiktos 9 pastabos, iš jų 4 susijusios su valstybės institucijomis, tiek pat – ūkininkus atstovaujančių organizacijų, taip pat vieno privataus asmens. Šiandien ministerijoje būsiąs atliktas pateiktų pastabų vertinimas, vyksiąs susitikimas su pastabų teikėjais.

Kodėl 35 ct?

Šiandienos diskusijoje bene svarbiausias klausimas buvo: kodėl yra pasirinktos 35 ct supirkimo kainos lubos. Kodėl pasirinkta būtent ši žalio pieno kilogramo supirkimo kainos (mokėtos vasario–kovo mėn.) riba.

Taip pat neaišku, kodėl atskaitos tašku pasirinkta natūralaus žalio pieno supirkimo kaina, nors visuose kituose teisės aktuose, Pieno įstatyme yra kalbama apie bazinių rodiklių pieną.

Nustatyta mokėtos kainos riba reiškia, kad teisės į valstybės pagalbą neturės daugiausiai į modernizavimą investavusieji, tarp jų ne tik pažangūs didesni ūkiai bei įmonės.

Liekantiems už borto P. Astrauskas siūlė nepamiršti, kad yra ir kitos anksčiau pasiūlytos pagalbos priemonės, kuriomis esą gali pasinaudoti didesni ūkiai bei įmonės, veikiančios kaip verslo struktūros. Valstybės pagalba orientuota į mažesnius ūkius, kuriems nėra prieinami kiti finansiniai įrankiai.

Liekantieji už borto

Jaučiasi nuskriausti ekologinės gamybos ūkiai, kurių dalis taip pat negalės pretenduoti į valstybės pagalbą. Siūlymas atsižvelgti į „ekologų“ ypatumus (sąnaudos didelės, o primilžiai iš karvės mažesni) ir todėl šiai gamintojų grupei numatyti šiek tiek didesnę pagalbą ŽŪM pritarimo nesulaukė. Pasak žemės ūkio viceministro, už ekologinį pieną vasario mėnesį buvo mokama nuo 28–30 ct iki 45–50 ct. Vienas kitas papildomas centas ūkių padėties iš esmės nepagerintų.

Nusivylę pieno gamintojų kooperatyvai. Anot viceministro, galima suprasti „šiek tiek apmaudų momentą“, kad kooperatyvai prisiėmė didesnę išlaidų naštą, mokėjo didesnę supirkimo kainą savo nariams. Bet tai juk yra sveikintinas momentas, tokia kooperatyvo paskirtis.

Su tokia interpretacija nenorėjo sutikti pieno gamintojų kooperatyvams atstovaujantis Tomas Raudonius. O patį projektą jis apibūdino trumpai ir aiškiai: „Labai neprofesionalus projektas, nesusipratimas“.

Kooperatinės įmonės „Pienas LT“ valdybos pirmininko įsitikinimu, pasiūlyta schema, supirkimo kainos lubos kiršina žemdirbių visuomenę.

Meilė pagal bato dydį?

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių (LVPŪ) atstovė Regina Bernatonienė.

Pasak jos, dabar sektorius supriešinamas. „Visi esame mokesčių mokėtojai, reikia intensyvinti lėšų paieškas“, – įsitikinusi ūkininkė, neabejodama, kad pagalba šiandien reikalinga tiek mažam, tiek ir dideliam ūkiui.

„Nesutinkam su tokiu skirstymu, neaiški metodika“, – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

ŽŪM siūlomą lėšų paskirstymo principą ji palygino su grūdų rinka: kaip būtų, jeigu ministerija nuspręstų paremti grūdininkus, kurie pardavė nekondicinius kviečius? Lygiai taip esą dabar yra ir su pieno gamintojais: iš asocijuotų Telšių pieno gamintojų ŽŪM numatytus kriterijus atitiks tik vienas ūkininkas. „Tai ką remiam?“ – klausė ji.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis stebėjosi dėl žemės ūkio politikos prieštaravimo: dabar ministerija siekia paremti mažuosius gamintojus, tačiau gamintojų skirstymas susietajai paramai gauti byloja visiškai ką kita! LPGA lyderis politikams siūlė nuvažiuoti į ūkius, pasitraukiančius iš pieno gamybos. J. Vilionis šiandien gali nurodyti 70 tokių naujausių adresų... Tačiau  ūkių žlugimo metas, deja, nesibaigia. J. Vilionis prognozuoja, kad pieno supirkimo kainos nekils iki rudens.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovai politikams priminė tai, ko ŽŪM atsisakė ir kas šiandien labai praverstų.

Anot asociacijos prezidento Eimanto Pranausko, dabar pasiūlyti 8 mln. Eur tėra trečdalis to, kas buvo paimta iš pieno gamintojų – tai netekta 24 mln. Eur papildomos nacionalinės paramos.

Visi supranta, kad nesutarimų esmė yra lėšų trūkumas. Tačiau, E. Pranausko žodžiais, nustatyti 35 ct ribą yra tas pat, kas mylėti ar nemylėti pagal bato dydį. Pieno gamybos savikaina nevienoda, gamintojų nuostoliai nėra susiję su ribine kaina, nustatyta iš lubų, nepateikus jokios metodikos.

„Nustokit meluoti. De minimis neteisinga schema“, – ministerijai pastabą adresavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jis priminė, kad metai tik prasideda. Dabar pasinaudojusieji valstybės pagalba praras galimybę ją gauti ateityje, stichinės nelaimės atveju.

LŽŪBA generalinis direktorius apgailestavo, kad ŽŪM negirdi to, ką kalba žemdirbių atstovai – tačiau turėtų išgirsti šalies Prezidento žodžius: kad valstybė į pieno ūkius investavo šimtus milijonų, ir ūkių negali prarasti. Tačiau štai vien šią dieną J. Sviderskiui teko kalbėti su trijų ūkių atstovais, kurie yra nutarę parduoti pienines karves...

„Baugu dėl ateities, formuojama ydinga praktika, niekur nevedanti“, – diskusijoje dalyvavo ir Žemdirbių organizacinio štabo atstovas Audrius Vanagas. ŽŪM jis linkėjo atkreipti dėmesį į didžiosios dalies žemdirbių organizacijų, o ne vieno atstovo nuomonę.

Kitokia, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS), pozicija parlamentiniam komitetui taip pat buvo pareikšta. ŽŪM nuostatą paremti vien mažuosius gamintojus gynė LŠŪS atstovas Vytautas Buivydas.

Tiesa, jo pasisakymui KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo ganėtinai kritiškas: pasiūlė nemitinguoti ir nesidangstyti šimto tūkstančių ūkininkų vardu, nes jo atstovaujama sąjunga popierinė – tiek narių neturi.

Išvados vietoje

Nereikšminga valstybės pagalba (de minimis) tampa pleištu, supriešina pieno gamintojus. 

Tai matydamas nebeiškentė, žodžio paprašė ūkininkas Andriejus Stančikas, buvęs KRK pirmininkas. Jis prisiminė, kad 2008 m., pieno sektoriui sudėtingais kriziniais metais, Lietuvai ES taip pat suteikė pagalbą, ji taip pat buvo nedidelė, tada dar litais. Valstybės pagalba buvo paskirstyta visiems pieno gamintojams. Pagalba buvo menka. „Nežinau, ar tai buvo gerai“, – sakė A. Stančikas. Tačiau supriešinimo tarp pieno gamintojų grupių tada nebuvo.

Žemės ūkio viceministro P. Astrausko pateikta Pieno gamybos savikainos (2020–2023 m.) pamėnesiui (Eur/t) diagrama. 2022 m. pieno savikaina – įmonių duomenys. Šaltinis: Žemės ūkio duomenų centras, žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių gamybinių-finansinių rodiklių statistinės ataskaitos. 2023 m pieno savikaina – ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus skaičiavimai.

Asociatyvi 123rf nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.