Pokemoninei dešrelių vizijai – vis naujos kliūtys

Sistemos, kuri skatintų pirkti ūkininkų produkciją, nėra, o kalbų apie tai gausu –Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) domėjosi, kokią inovaciją yra sumanęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Kaip ketinama diegti e. kuponus ir ką jie duos? Ministras juos mėgsta lyginti su pokemonais.

Visuotinos tvarkos teks palūkėti

Apie e. kuponus, arba vaučerius, kalbama taip seniai ir tiek daug, kad ta tema jau pradeda atsibosti ir būti apipinta anekdotais. Gal ir per anksti Vyriausybė tą idėją išleido iš pasitarimų kambarių. Ji nuo liežuvių nusprūdo dar visai žalia, visapusiškai neapsvarstyta su rimtais ekonomistais, sociologais, finansų srities specialistais. Norint pralinksminti nepriklausomus ekspertus, reikia pasiteirauti jų nuomonės apie tikėtiną vaučerių naudą.

Tai dar vienas premjero komandos planas chuliganas, ir žemės ūkio ministras G. Surplys apie jį kalba su įkvėpimu. Būsianti inovatyvi nuolaidų sistema, kuri apims ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančias šeimas. Teisę į nuolaidą suteikiantys e. kuponai bus ne popieriniai, o elektroniniai – tam tikras kodas, minėtam ratui gyventojų siunčiamas telefonu. Tai esą skatins šiuos žmones lankytis mažose parduotuvėse, o suteiktos nuolaidos pardavėjui ar ūkininkui paskui bus kompensuotos.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras parengs duomenų bazę, iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos surinks informaciją apie tokias šeimas. Sukurs vaučerių administravimo sistemą, tam, kaip apskaičiuota, prireiks apie 20 tūkst. Eur.

Vis dėlto planuojama nuolaidų sistema būsianti įvesta ne šiais, o ateinančiais metais.

Kylančios kliūtys optimizmo negesina

Šiuo metu didžiausia kliūtis yra Europos Komisija (EK). Paaiškėjo, kad su ja reikia suderinti ketinimą viešuosius finansus panaudoti tam tikrai gamintojų (parduotuvių) grupei remti. Notifikavimo procesas užtruks apie keturis mėnesius. Gavus EK pritarimą (jei taip bus), nuolaidų sistemą reikės įteisinti. Reikalingus teisės aktų pakeitimus Seimui priėmus rudens sesijoje, visuotina tvarka įsigaliotų ateinančiais metais.

Aiškėja dalykų, dėl kurių nuolaidos visuotinumas neatrodo labai patrauklus ir potencialiems sistemos dalyviams. Norint patikrinti (nuskaityti) pirkėjo nuolaidos kodą, pateikiamą išmaniajame telefone ar atspausdintą, bus reikalingas internetas. Mažosios parduotuvės turėtų pasirūpinti jį įsidiegti. Senieji kasos aparatai planuojamai tvarkai taip pat netiks. Reikės modernių, kurie kainuoja iki 2 tūkst. Eur.

Manote, kad kaimo parduotuvei investuoti į nuolaidų sistemą neapsimokės? Žinoma, juk ji modeliuojama ne kaimui, o miestui, ten ir telkiasi dauguma pirkėjų. Žemės ūkio ministras G. Surplys nemano, kad kaime gyvenančios šeimos dėl to būtų nuskriaustos – juk galės nuolaida pasinaudoti ir mieste, čia esą šiaip ar taip lankosi.

Iniciatyvos imasi nelaukdami EK

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) imasi iniciatyvos nelaukdama EK sprendimo – imasi bandomųjų projektų, panaudodama Kaimo plėtros programos (KPP) lėšas.

Nutarta pasitelkti iki tol, pasak ministro, nepopuliarią paramos priemonę – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Ji supaprastinta ir turėtų tarnauti tam pačiam tikslui, kaip ir vaučeriai.

Vienas paraiškų teikimo etapas jau prasidėjo, kitas numatomas liepą.

Sulig kiekviena įgyvendinamų projektų banga, kaip skaičiuoja ŽŪM, turėtų atsirasti apie šimtą smulkių pardavimo taškų. Pirkėjai į juos būtų viliojami pokemonais.

Kas tie pokemonai?

Penkiasdešimtmečių kartai neteko sirgti pokemonų manija, jiems tai yra tolima ir nelabai suprantama. Todėl reikėtų paaiškinti, kas čia turima omenyje.

Pokemonai (kišeniniai monstrai), 1995 m. sukurti japonų dailininko Satošio Tajirio, pirmiausia buvo kompiuterinio žaidimo personažai. Paskui apie tuos pabaisiukus sukurta animacinių filmų, serialų, komiksų, juos įkūnijančių žaislų... Maždaug prieš trejus metus virtualios realybės mėgėjai visame pasaulyje ėjo iš proto dėl žaidimo „Pokemon Go“. Įbedę nosis į išmaniųjų įrenginių ekranus, klaidžiojo gatvėmis medžiodami pokemonus.

Dabar tokia mada jau atslūgusi, bet kišeniniai monstrai yra pavyzdys, kad panašūs dalykai gali pasitarnauti rinkodaros tikslais kaip pirkėjų (su vaikais) motyvacinė priemonė: įsigijus prekių už tam tikrą sumą, galima gauti simbolinių dovanėlių – pokemonų.

Meškerės vartotojams

Prekybos centrų naudojamą rinkodarinę gudrybę norima pasitelkti siekiant prekybos tinklų dekoncentracijos. Tikslai atrodo gražūs.

Konkurenciją prekybos tinklams ketinama kurti stiprinant trumpąją maisto tiekimo grandinę. Kartu tai yra vietinės produkcijos, sveikos mitybos kultūros populiarinimas, galimybė ūkininkams daugiau užsidirbti ir apsipirkimo mažose parduotuvėse mados ugdymas.

Pasak žemės ūkio ministro, pagalvota ne tik apie parduotuvėlių kūrimą, bet ir apie pirkėjų skatinimą jose lankytis. Tam paramos priemonės dalyviams suteikta teisė 10 proc. projekto išlaidų skirti pokemonais – pirkėjui kaip priedą dovanoti dešrą ar kitų produktų.

„Duodame pinigų ir pirkėjui prisivilioti. Taip norime pažiūrėti, ar trumposios grandinės pritraukia pakankamą srautą žmonių“, – sako G. Surplys.

Meškeres vartotojams gaudyti galima bus užmesti nuo liepos mėnesio. Kiek kibs pirkėjų ant šio jauko, prognozuoti sudėtinga.

Pasak žemės ūkio ministro, tai du pirmieji bandomieji etapai. Įsitikinus, kad yra pirkėjų srautas, programa būsianti patvirtinta ir taps nuolatine, Lietuvoje bus kuriamas įprotis eiti į mažas parduotuves.

Daug bruzdesio dėl abejotino rezultato

KRK nariai gūžčioja pečiais: tiek daug bruzdesio dėl abejotino efekto, išradinėjamos ir sudėtingos schemos, kuriamos administravimo sistemos – naujai išradinėjamas dviratis.

Pakeisti miesto gyventojų įpročius su pokemonine dešra ar kopūstu – vizija įdomi, bet sunkokai realizuojama, verta Ostapo Benderio Naujųjų Vasiukų vizijos iš „Dvylikos kėdžių“.

Turėtų būti ypač stiprus šeimos noras vieną kartą per mėnesį gauti kažką dovanų, nes degalai ieškant tų parduotuvėlių atsieitų brangiau už tas dovanas. Pasiturinčioms šeimoms laikas brangesnis už tokią perspektyvą, o nepasiturinčioms – pernelyg sudėtinga procedūra (tačiau tai ir nėra socialinis projektas, kaip akcentuoja G. Surplys).

Su pokemonine dešra tikimasi išplėtoti didiesiems prekybos centrams alternatyvų tinklą. Prekybininkai savo ruožtu baksnoja pirštu į Civilinį kodeksą: jis draudžia pirkėjams dovanoti maisto produktus. Reklaminiai priedai yra leidžiami, tačiau tai negali būti maistas. Klausimų kiltų ir už maisto saugą atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pagunda apsukruoliams

ŽŪM pražiūrėjo ir dar vieną dalyką – dalis milijonų iš Kaimo plėtros programos galiausiai gali pasitarnauti visai ne ūkininkams, o apsukriems verteivoms.

Paramai trumposioms tiekimo grandinėms ir parduotuvėlių tinklui kurti numatyta išties didelė suma – 29 mln. Eur. Visgi išskaidytos lėšos stebuklą vargu ar sukurs: projektams įgyvendinti skiriama 120 tūkst. Eur. Už tokią sumą mieste įmanoma nebent pamatus parduotuvei įsigyti.

Paramos gavėjo veikla bus laikoma gyvybinga, jeigu parduotuvėlė veiks trejus metus, per metus aptarnaus ne mažiau nei tūkstantį klientų. Tai reiškia, viso labo 3–4 pirkėjus (!) per dieną, atmetus nedarbo dienas.

Todėl ir kalbama, kad dalis europinių lėšų gali nukeliauti visai ne į ūkininkų kišenes. Po trejų metų parduotuvėlės gali tapti grožio salonais ar kitokiomis pelningomis paslaugų teikimo vietomis.