Virš praėjusią savaitę prasidėjusios Seimo pavasario sesijos, kuri truks iki pat vidurvasario, slenka juodi audrų debesys. Neoficialiai jau senokai prasidėjusi Seimo rinkimų kampanija dabar trankosi žaibais, opozicijos vis garsiau išrėkiama kritika drebina valdančiąją koaliciją. Kaip viskas klostysis toliau, galima tik spėlioti. Tačiau valdantieji, nepaisydami juos užgriuvusių tikrų ir tariamų skandalų, pasiryžę gausiais darbais užbaigti ne tik pavasario, bet ir įveikti nemažą dalį rudens sesijos.
Užsimota nuveikti daug Parlamentarų, atrodo, visai neglumina tai, kad jų kadencijai liko tik šiek tiek daugiau kaip pusmetis. Spalio 9-ąją jau vyks naujo Seimo rinkimai, o šio pavasario sesijoje numatyta apsvarstyti daugiau kaip 700, neskaitant su jais susijusiųjų, teisės aktų projektų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 195, Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 22, Seimo nariai arba frakcijos – daugiau kaip pusę visų ketinamų pateikti įstatymų projektų – 385. Iš viso planuojama surengti 50 plenarinių posėdžių. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano, politologo profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, toks gausus teisinių aktų „kepimas“ nėra geras reiškinys, nes jis veikia valstybės stabilumą. „Pernelyg didelis ir atskirų parlamentarų pasiūlymų srautas. Senosios demokratijos šalyse naujus įstatymus arba jų pakeitimus dažniausiai inicijuoja Vyriausybė, o ne pavieniai parlamento nariai. Tai leidžia išvengti nereikalingo politikavimo, kuris paprastai ypač suaktyvėja prieš rinkimus, geriau įsigilinti į siūlomus projektus, visapusiškiau juos apsvarstyti. Pas mus kažkodėl viskas atvirkščiai“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu stebėjosi politologas.
Užgriebs ir rudens sesijos Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, per keturis pavasario sesijos mėnesius parlamentarams teks apsvarstyti mažiausiai po 175 aktualius projektus per mėnesį, arba vidutiniškai po 14 kiekviename plenariniame posėdyje. Daugelis jų susiję su verslu, darbo santykiais, verslo aplinka, socialine reforma. Be to, sesijoje bus išklausytas šalies vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas ir Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Tačiau jau dabar matant, kokios batalijos vyksta su bent mažiausio kabliuko kompromituoti valdančiąją daugumą siekiančia opozicija ir paaštrėjus konfrontacijai su Prezidente, kol kas labai neaišku, kiek tų projektų iš tiesų taps įstatymais ir kitokiais teisiniais aktais. Pavasario sesija truks iki liepos. Faktiškai tai bus paskutinė dabartinio Seimo eilinė sesija. Spalį išrinktas naujas parlamentas būsimą rudens sesiją perskels į dvi dalis – ją pradės dar prieš išsiskirstydamas dabartinis Seimas, o baigs jau naujos kadencijos parlamentarai. Kiek čia bus naujų veidų, nuspręs rinkėjai. Tačiau beveik pusė buvusių parlamentarų po rinkimų vėl sugrįžta į Seimo rūmus dar vienai kadencijai.
Aistras kaitina socialinis modelis Vienas pagrindinių parlamentarų darbų pavasario sesijoje – nevienareikšmiškai vertinamas naujojo socialinio modelio įstatymų projektų svarstymas. Jis apima 7 pagrindinius ir 27 su jais susijusius teisės aktų projektus didinti užimtumą, tobulinti darbo santykių reglamentavimą ir stiprinti socialinio draudimo tvarumą. Situaciją komplikuoja tai, kad dėl šių klausimų nėra sutarimo ne tik su Prezidentūra, profesinėmis sąjungomis, bet ir koalicijos viduje, kur labiausiai purkštauja „darbiečiai“. Verslo pasaulio spaudžiamas premjeras Algirdas Butkevičius vis ragino Seimą kuo greičiau pradėti svarstyti naujojo socialinio modelio įstatymų projektus. O Prezidentė D. Grybauskaitė priešingai – neskubėti. Pasak šalies vadovės, šiuo metu kur kas labiau yra pribrendęs pensijų indeksavimo ir kėlimo klausimas, o dėl darbo santykių modernizavimo turi būti daugiau diskutuojama. Jie negali būti naudingi tik verslui, o turi atspindėti ir apsaugoti žmones darbo rinkoje, todėl, Prezidentės nuomone, būtina neskubėti daryti neapgalvotų sprendimų. Tad naujojo socialinio modelio projektas gali įstrigti ilgam ir dar plačiau atverti duris nesutarimams.
Nuo šalies gynybos iki korupcijos Galbūt daugiau sutarimo pavasario sesijoje galima tikėtis svarstant itin svarbius šalies gynybos ir saugumo stiprinimo klausimus. Projektais siūloma stiprinti Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą – didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo efektyvumą, užtikrinti efektyvų įslaptintos informacijos apsaugos mechanizmą, užsibrėžti, kad iki 2020 m. gynybos finansavimas pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Seimo pavasario darbų programoje yra projektų, kuriuose siūloma mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti kontrolės efektyvumą, stiprinti įmonių finansinę drausmę, didinti finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybę išvengti mokestinių prievolių, užtikrinti atsiskaitymų saugumą; siekiama mažinti kontrabandos mastą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
Žarstomasi nerealiais siūlymais Sesijoje taip pat numatoma svarstyti pasiūlymus, susijusius su stabiliu ekonomikos augimu, skaidriu ir efektyviu viešuoju valdymu, energiniu efektyvumu ir energinio saugumo didinimu, švietimo, mokslo ir kultūros, sveikatinimo politikos įgyvendinimu, šalies gynybos ir saugumo stiprinimu, teise ir teisėtvarka, vaikų teisių apsauga. Energinis efektyvumas ir energinis saugumas ir toliau lieka vienas iš valstybės prioritetų. Sesijai teikiamuose šios srities projektuose numatoma nustatyti pagrindinius energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumo reikalavimus, taip pat pašalinti kliūtis, trukdančias efektyviai tiekti ir vartoti energiją. Tačiau dar neprasidėjus sesijai opozicijos atstovai pradėjo žarstytis nerealiais siūlymais valdančiajai daugumai, kad būtų uždaryta Baltarusijoje jau kone įpusėta statyti Astravo atominė elektrinė, nors patys būdami valdžioje šioje srityje iš esmės nieko nepadarė. Todėl ramaus šių klausimų svarstymo tikėtis sunku.
Reklama be užsakymo numerio Paskutinės sesijos darbų užmojai tikrai nemaži – daugelis ketinamų svarstyti projektų yra svarbūs valstybei ir jos gyventojams. Tačiau opozicijai atrodo, kad jos keliami klausimai – surengti apkaltą juodosios buhalterijos byloje nuteistam Vytautui Gapšiui, pradėti parlamentinį tyrimą dėl ore pakibusio, bet teisėsaugos taip ir neatsakyto klausimo – iš kur tie „darbiečių“ byloje minimi milijonai (prokurorams nepavyko, opozicijai atseit pavyks), melavo ar nemelavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kiti panašūs skandalai ir skandalėliai yra patys svarbiausi valstybėje, jog jiems aptarti bandė šaukti netgi neeilinę sesiją. Konservatoriai ir liberalai jau inicijavo ir interpeliaciją aplinkos ministrui, jei šis pats neatsistatydins. Be šių klausimų, konservatoriams pasirodė nepaprastai svarbu skubiai neeilinėje sesijoje apsvarstyti klausimą, ar nustatyti baudas restoranų, kavinių, naktinių klubų valdytojams, jei jų vadovaujamose įstaigose vartojami narkotikai. Anot Seime dirbančios ekonomistės Gitanos Markovičienės, kai teise inicijuoti neeilinę sesiją naudojamasi tik politinėms sąskaitoms suvesti bei politinei reklamai be užsakymo numerio, jau darosi nebegražu. Dabar, prasidėjus eilinei sesijai, šiuos klausimus į darbotvarkę tikriausiai bus stengiamasi įbrukti kuo greičiausiai, nes artėjant Seimo rinkimams reikia kažkaip į save atkreipti dėmesį, kuo bjauresniais purvais apdrabstyti oponentus ir apkartinti paskutinius jų mėnesius valdžioje. Iš dalies jiems tai jau ir pavyko. Didžiausias dėmesys nukrypo ne užsibrėžtiems darbams įvykdyti, o murkdymuisi tikruose ir tariamuose skandaluose.
Trūkus kantrybei, pasakė tiesą Nesunku prognozuoti, kad kuo labiau artės rinkimai, tuo garsiau šauks valdžios postų išsiilgusi opozicija, kuriai labai atvirai simpatizuoja Prezidentė, ne kartą viešai tikinusi tautą, kad iš šios Vyriausybės jau nėra ko laukti. Vienoje televizijos laidoje premjeras pasakė tai, kas plika akimi buvo matyti seniai: „Vos pradėjus dirbti, prasidėjo blogos informacijos skleidimas apie šią Vyriausybę netgi už Lietuvos ribų. Pirmas didžiulis smūgis man buvo, kai tapęs premjeru nuvykau pirmojo vizito į Latviją. Kaimyninės valstybės prezidentas man iškart sakė gavęs informacijos iš mūsų Prezidentūros, kad Vyriausybė yra korumpuota“, – kalbėjo premjeras. Pasak A. Butkevičiaus, ta pati situacija pasikartojo ir kelionės į Estiją metu, o klausimų dėl korupcijos sulaukė ir viešėdamas Vokietijoje iš kanclerės Angelos Merkel. „Manau, pagrindinė priežastis, dėl kurios ši Vyriausybė Prezidentei netiko ir nuo pat pradžių buvo pradėta vadinti korumpuota, visiškai neįgalia, buvo tai, kad mes nepasidavėme spaudimui sudaryti valdančiąją koaliciją su konservatoriais. Bet koalicijos nepavyko išardyti ir jau nebepavyks. Nemanau, kad to tikisi ar siekia ir pati Prezidentė, nors jos sąjungininkė opozicija jau vis dažniau kalba, kad dabartiniams valdantiesiems reikia išsiskirstyti“, – sakė A. Butkevičius. Ne per seniausiai Lietuvos socialdemokratų partija išplatino itin griežtą pareiškimą, kuriame D. Grybauskaitė kaltinama nuolatiniu Vyriausybės puolimu, manipuliavimu teisėsauga.
Pakiš ar nepakiš koją konfliktas? Šalies vadovė D. Grybauskaitė atsisakė komentuoti premjero teiginius, kad ji iš anksto žinojo apie teisėsaugos ketinimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kurortų zonų panaikinimo bei būsimą pokalbių stenogramų paviešinimą. Iki šiol Prezidentės veiksmų nekomentuodavo ir premjeras. Bet šį kartą jis neištvėrė. Politologai ir politikai nevienareikšmiškai įvertino A. Butkevičiaus mestą pirštinę Prezidentūrai. „Aš situaciją vertinu kaip konflikto didėjimą, ir dabar tas premjero pareiškimas konfrontaciją neabejotinai didina. Tai didėjanti įtampa tarp socialdemokratų ir Prezidentės bei svaidymasis kaltinimais. Mano manymu, reikia eiti ne konfrontacijos ir skaldymosi keliu, o baigti normaliai dirbti likusius daugiau nei pusę metų ir padaryti, ką galime“, – sakė koalicinės Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis. Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad premjeras ilgą laiką nieko nesakė, kentėjo, bet vieną kartą tiesiog trūko jo kantrybė. „Jei taip yra iš tikrųjų, tai nėra gerai. Nepaisant to, kokioje mes esame partijoje, kokiai prijaučiame, ar mylime, ar nemylime, užsienyje mes savo šalies tikrai negalime dergti“, – sakė G. Kirkilas.
Trūko geranoriško dialogo Socialdemokratų konfliktas su Prezidente, kai kurių politologų manymu, gali apsunkinti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbą. Tačiau po šio įvykio šalies vadovė, atrodo, šiek tiek nuleido garą. Gal suprato, kad likus pusmečiui kompromituoti ir versti Vyriausybę būtų rizikingas ir destabilizuojantis situaciją valstybėje žingsnis. Be jokių trukdžių, nedelsdama ji patvirtino socialdemokratų sveikatos apsaugos ministru deleguotą Jurą Poželą. Be to, prasidėjusiai Seimo pavasario sesijai D. Grybauskaitė atsiuntė sveikinimą, palinkėjo neeikvoti brangaus laiko tarpusavio konfliktams, kurie nėra susiję su esminiais parlamentarų principais, ištikimybe vertybėms ir įsipareigojimais žmonėms. Pakvietė visus likusius kadencijos mėnesius ir savaites išnaudoti kuo produktyviau, pasiremti skaidriu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir geranorišku dialogu. Jei jis būtų vykęs nuo pat kadencijos pradžios, tikriausiai daug kas būtų buvę kitaip, nors artėjantys rinkimai visuomet ir visur pažeria ir purvo, ir nepasitikėjimo vieni kitais. Svarbu, kad čia neįklimptume ilgam.
Lauras BIELINIS Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas
Pagausėjusių skandalų, prasidedant Seimo pavasario sesijai, pagrindinė priežastis – artėjantys rinkimai. Politinės partijos, atskiri politikai vis dažniau bando vieni kitus tokiu būdu atakuoti, sumenkinti rinkėjų akyse, atkreipti į save dėmesį. Panašių skandalų iki spalio 9-osios, manau, matysime dar daug. Iki šiol politinėje arenoje, visuomenės nuomonių apklausose dominuoja socialdemokratai ir nesirengia pralaimėti. Jų varžovams tai kelia nerimą, nes daugelio jų padėtis apylygė ir šiuo metu sunku būtų nubrėžti ribą, kuri labai aiškiai atskirtų vienas partijas nuo kitų, todėl ir stengiamasi pasižymėti keliant įvairius skandalus, svaidantis būtais ir nebūtais kaltinimais. Premjero A. Butkevičiaus ir Lietuvos socialdemokratų pareiškimas dėl Prezidentės veiksmų tam tikrą įtampą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros tikriausiai sukels, bet ji neturės lemiamos reikšmės. Mano nuomone, premjeras pasielgė teisingai. Jis pademonstravo labai aiškius principus: ten, kur viską išsiaiškinti galima tik padėjus ant stalo faktus, jokių propagandinių, viešajame lauke demonstruojamų gestų neturėtų būti. Signalą – laikytis būtent tokios pozicijos – jis pasiuntė ir Prezidentei. Kita vertus, šalies vadovė pastaruoju metu lyg ir atlėgo, nes supranta, kad rimtų priežasčių keisti Vyriausybę ar imtis labai radikalių priemonių rasti sudėtinga. Žarstyti priekaištus galima daug kam, bet aš manau, kad tai ne Prezidentės darbas.
Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas
Algimanto SNARSKIO piešinys