Poreikis standartizuoti žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybę

Stiprėjantis žemės ūkio konsultantų vaidmuo ir didėjantis dėmesys nepriklausomų konsultantų į(si)traukimui galimai sukurs konsultavimo paslaugų ir konsultantų konkurenciją rinkoje, o tai savaime kels reikalavimus ne tik konsultavimo paslaugų įvairovei, kainai, bet ir kokybei. Būtent kokybiškos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios konsultavimo paslaugos yra laikomos sėkmės veiksniais padedančias pasiekti BŽŪP strateginius siekius.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-72 „Dėl nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2023 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 3D-655 redakcija), Lietuvoje buvo sudarytas nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašas ir Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų tvarkos aprašas, kuris apibrėžia konsultantų įsipareigojimus, konsultantų pašalinimo sąlygas, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo tvarką, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones ir (ar) nacionalinę paramą iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administruojamų programų, jei toks reikalavimas yra nustatytas.

Lietuvoje žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybės vertinimas yra patikėtas Litfood.lt. Konsultanto paslaugos kokybę numatyta vertinti pildant grįžtamojo ryšio anketą. Tačiau skirtingos sąvokų interpretacijos, lūkesčiai dėl konsultavimo turinio ir konsultantų gebėjimų yra pakankamai subjektyvūs vertinamieji vienetai, todėl yra būtina susitarti dėl tam tikrų kriterijų ir konsultavimo paslaugų standarto.

Praktikoje neretai taikomi įvairių agentūrų siūlomi konsultavimą apibūdinantys standartai, tačiau jie nėra susiję su BŽŪP ir kitų strateginių siekių įgyvendinimu. Todėl siekiant išvengti subjektyvumo vertinant žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybę ir atsižvelgiant į šalies BŽŪP kontekstą bei strateginius siekius, tikslinga parengti žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybės standartą. Naudojant šį standartą, būtų galima į(si)vertinti konsultantų teikiamų paslaugų kokybę, tai skatintų konkurenciją ir pažangą sektoriuje. Standartas turėtų būti po tam tikro laiko atnaujinamas ir padėtų palaikyti aukštą konsultavimo paslaugų kokybės lygį ir ženkliai prisidėti prie BŽŪP įgyvendinimo efektyvumo.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komanda atliko tyrimą bendradarbiaujant su žemės ūkio konsultantais ir konsultavimo paslaugų gavėjais/ūkininkais. Tikslas buvo ištirti konsultavimo paslaugų kokybę apibūdinančius požymius. Tyrimas atskleidė su žemės ūkio konsultavimo paslaugų įvairove ir kokybe susijusias spragas. Standartas apibrėžia žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybinius parametrus ir nusako reikiamas kompetencijas paslaugų kokybei užtikrinti, taip pat nusako reikalavimus aukštą konsultavimo paslaugų sistemą palaikančiai aplinkai.

Standarto praktinis taikymas skirtas LR Žemės ūkio ministerijai, konsultavimo paslaugas teikiančioms, akreditavimą vykdančioms institucijoms, taip pat ūkininkų ir konsultantų mokymo programas ir modulius rengiančioms bei įgyvendinančioms institucijoms.

Siūloma Žemės ūkio konsultavimo paslaugų standarto (toliau – Standarto) struktūra yra pagrįsta šio tyrimo rezultatais, taip pat atitinka bendruosius standartams keliamus struktūrinius reikalavimus. Standartas gali būti išreiškiamas standartizacijos dokumento forma, kuri nustato normas, taisykles ir reikalavimus, keliamus procesams, sistemoms, metodams, sąvokoms, simboliams arba kitiems objektams, taip pat tipiniu produktu, atitinkančiu tam tikrus kokybės reikalavimus (kriterijus). Šio atveju, Žemės ūkio ministerijai yra pasiūlyta standarto struktūra ir reikalavimai žemės ūkio konsultavimo paslaugų standartui parengti.

Tyrimas parengtas pagal 2022 m. spalio 28 d. Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2022 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto vykdymo sutartį Nr. MT-22-11, pasirašytą tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Vytauto Didžiojo Universiteto.

Partnerio turinys