Pritarė naujoms lengvatoms ūkininkams

Mažesnė administracinė našta

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, vienas svarbiausių SP pokyčių – siekis mažinti administracinę naštą. Nuo šiol pareiškėjams (ir administruojančioms institucijoms) intervencinėse priemonėse ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ ir ,,Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sudaryta galimybė įsigyti tam tikrą žemės ūkio techniką ir įrangą bei energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą – fiksuotuosius vieneto įkainius. Tai reiškia, kad teikiant paramos paraišką ūkininkams, planuojantiems įsigyti tokias investicijas, nebereikia pateikti 3 komercinių pasiūlymų, o įgyvendinant projektus – vykdyti pirkimų. ŽŪM atstovai pažymi, kad įkainių taikymas pagreitins paraiškos vertinimą bei atsiskaitymą, o artimiausiu metu planuojama praplėsti žemės ūkio technikos ir įrangos, kuriai taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai, sąrašą.

Dar viena svarbi naujovė – pareiškėjams, deklaruojantiems iki 10 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto, panaikinta ir nebus atliekama paramos sąlygų (valdymo reikalavimų bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų) kontrolė. Taip pat tokiems ūkiams nebus taikomos ir sankcijos už paramos sąlygų nesilaikymą.

Palengvinti reikalavimai

Siekiant sudaryti palankesnes ir lankstesnes sąlygas ūkininkams, nuo 2025 m. palengvinti ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. ŽŪM išvardina šias svarbiausias lengvatas:

• Sušvelninti GAAB 4 standarto reikalavimai dėl apsauginių juostų prie melioracijos griovių. Nuo 2025 m. 3 m apsaugos juostos paliekamos prie melioracijos griovių, kuriuose vidutinio vandeningumo metais vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn., prie likusių – 1 m.
• Pagal GAAB 5 ir GAAB 6 standartus sutrumpintas minimalus žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminas – šis laikotarpis nustatomas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. (anksčiau buvo nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d.).
• Sumažinti reikalavimai augalų kaitai pagal GAAB 7 standartą – nuo 65 proc. iki 35 proc. sumažintas deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius.
• Pakeistas ir GAAB 8 standartas – panaikintas reikalavimas skirti dalį ariamos žemės negamybiniams plotams. Nuo 2025 m. negamybiniams plotams nereikia privalomai skirti 4 proc. ariamos žemės.
• Panaikinta kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir lig šiol taikytas gamybinių ir negamybinių veiklų susiejimas. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje ekologinėje sistemoje  nebeprivalo dalį ariamosios žemės skirti negamybinėms veikloms. Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ privalo pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.
• Palengvintos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos.

Tikslas išlieka tas pats 

Pasak ŽŪM atstovų, SP nuolat tobulinamas ir keičiamas, atsižvelgiant į žemės ūkio situaciją šalyje, naujus iššūkius, ūkininkų ir kitų paramos gavėjų poreikius, tačiau ir toliau planuojama nuosekliai siekti SP užsibrėžtų tikslų. Pagrindinis SP tikslas išlieka – tvari Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtra, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių pajamas, inovacijas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Tiesa, nors rėmimo kryptys išlieka tos pačios, yra suplanuotos kelios naujos iniciatyvos:

• SP papildytas nauja intervencine priemone  ,,Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, pagal kurį bus galima tvarkyti melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus, naikinant invazinius augalus (Sosnovskio, Mantegacio barščius ir kt.) ir kartu prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
• Intervencinei priemonei ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirtas papildomas nacionalinis finansavimas –  40 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Šie pinigai leis ne tik paskatinti inovacijas, technologinę pažangą, ūkių modernizavimą, energetinį efektyvumą, atsparumą, bet ir užtikrinti, kad  parama pasiektų dar didesnį ūkininkų skaičių, kas turės teigiamą poveikį tvariam Lietuvos žemės ir maisto ūkio produktyvumo augimui.
• Siekiant Lietuvoje geresnio apsirūpinimo daržovėmis ir atsižvelgiant į didelius energetinius, darbo jėgos sąnaudų svyravimus uždaro grunto daržovių (šildomų šiltnamių) sektoriuje, iki 50 proc. padidintas galimas išmokos dydžio nuokrypis (prieš tai buvo iki 30 proc.).
• Intervencinėje priemonėje „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“ padidinta planuojama vieneto suma  nuo dabar esamos 5 600 Eur iki 14 000 Eur 2025–2027 metų laikotarpiui.
• Praplėstas galimų trumpųjų tiekimo grandinių projekto partnerių ratas įtraukiant viešuosius juridinius asmenis (kaimo bendruomenes, asociacijas) turinčius didesnę patirtį, administracinių gebėjimų, įvairių kompetencijų įgyvendinant projektus ir galinčius padėti ūkininkams realizuojant produktus vietinėje rinkoje. Taip pat nustatytas 60 proc. paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimo išlaidoms visoms trumpų tiekimo grandinių schemoms.

Smulkiems bei pradedantiems ūkininkams

ŽŪM pažymi, kad paramos sąlygų lengvinimas, didesnis lankstumas ūkininkams priimant sprendimus padės didinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o kartu leis lengviau pasiekti aplinkos ir klimato tikslus. Dėl palengvintų sąlygų padidės ūkininkų veiklos gyvybingumas, bus mažiau ribojami žemės panaudojimo būdai, prarasta mažiau pajamų. Lengvinti paramos sąlygas svarbu ir tam, kad parama pasiektų kuo platesnį ūkininkų ratą, kas turės teigiamą poveikį tvariam Lietuvos žemės ir maisto ūkio produktyvumo augimui.

Ministerijos atstovai pabrėžia, kad lengvesnės paramos gavimo sąlygos ypač svarbios smulkiesiems bei pradedantiesiems ūkininkams, kurie dažnai susiduria su didesniais finansavimo sunkumais, neturi pakankamai paraiškų rengimo bei projektų įgyvendinimo patirties. Be to, supaprastintos procedūros ir mažesnė biurokratinė našta leidžia ūkininkams efektyviau naudoti paramos lėšas investicijoms į modernizavimą, technologijų diegimą ir kitas priemones, didinančias jų ūkių konkurencingumą. Sutaupytas laikas ūkininkams padeda daugiau susikoncentruoti į pagrindinę veiklą – ūkininkavimą bei pasiekti geresnių ekonominių rezultatų. Taigi lengvesnės paramos gavimo sąlygos padeda sukurti palankesnę aplinką ūkininkams, skatina jų plėtrą ir prisideda prie viso žemės ūkio sektoriaus stiprinimo.

Su visais Strateginio plano keitimais, patvirtintais EK, galima susipažinti čia.

Nr. 313/7