Pusnynuos ne tik nykštukai – milžinai miegoti gali

Baisiai graži žiema...

Šiuos žodžius reikėtų rašyti žemaitiškai, nes būtent žemaičiai taip sako. Apie baisiai gražią žiemą jau žino nemaža Lietuvos dalis, nes apie ją dainuoja žemaitukus ir skalikus auginančio plungiškio ūkininko Vidmanto Gendvilo duktė Austėja. Taigi, tokia baisiai graži žiema ne juokais užgriuvo Žemaitiją. Kartais atrodydavo, kad dangus ėmė ir prakiuro. Todėl nesunku įsivaizduoti, kas keliuose ir gatvėse dėjosi. Ir, žinoma, socialiniuose tinkluose. Savivaldybės puslapį užgriuvo tokie komentarai, kad tik laikykitės! Be galybės kelininkams skirtų įžeidimų ir patyčių, žmonės buvo raginami rinktis į būrį, rikiuotis į koloną ir tokiu būdu parodyti, ką jie mano apie tokią kelių priežiūrą. Matyt, tuomet ir administracijos direktoriaus nervai neatlaikė, nors jis geriau už kitus žino, kad Plungės rajonas užima 1 105 kv. km, kurie visi pasislėpė po didžiulėmis pusnimis. Žinoma, ne visą šį plotą reikia valyti, bet juk vien Plungės mieste yra apie 140 gatvių, o kur dar miestelių, kaimų gatvės ir keliai. Tačiau, kai imi ir palygini, pavyzdžiui, su Medingėnuose gyvenančių žmonių bėdomis, nevalyti keliai atrodo tik pusė bėdos. Bet juk ne paslaptis, kad kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno...

Taigi savaitę ir vieną dieną Rietavo savivaldybės Medingėnų gyvenvietė kentėjo be vandens. Taip, be vandens lašo. O būtent ši seniūnija iš kitų skiriasi tuo, kad čia žmonės daugiausia užsiima ūkininkavimu. Ir ne vienas jų laiko pilnus tvartus gyvulių. O čia lyg tyčia, kai žiema nagus rodo, prakiuro labai seno gręžinio vamzdžiai, kuriuos tuoj pat užnešė žvyru. Pataisyti buvo neįmanoma, tad teko galvoti apie naują gręžinį. UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ specialistai puolė ieškoti, kas tą gręžinį įrengtų. Ir ką jūs manote? Žiemą niekas tuo neužsiima. Nors ir niekuo dėti, bet didžiausią spaudimą turėjo atlaikyti seniūnas Tomas Sragauskas ir kiti seniūnijos darbuotojai. Jie – arčiausiai žmonių, jiems pirmiausia ir skundžiamasi.

Tą savaitę geriamo vandens į Medingėnus atveždavo komunalininkai, žmonės jo nusipirkdavo ir parduotuvėse. Bet ką daryti su gyvuliais? Nenuostabu, kad gyvenvietėje esantis tvenkinys kaipmat išseko. Tuomet vieni važiavo į netoliese esantį Gedikėnų tvenkinį, kiti dar kur nors vandens šaltinių ieškojo. Tarsi to būtų maža, dar ir kelius užsnigo... Tik tuomet, kai iš naujo gręžinio ėmė vanduo tekėti, žmonės lengviau atsikvėpė. Atėjo metas ir keliais rimčiau pasirūpinti. Ypač tais, kuriuos ne tik sniego patalai užklojo, bet dar ir nuo sniego apsunkusios medžių šakos uždengė. „Nepatikėsite, bet šiandien tikrai nustebau tiek daug sniegą stumdančios technikos keliuose išvydęs. Išvažiavo daug ūkininkų, būtų sunku ką ir išskirti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė seniūnas T. Sragauskas. Medingėniškiai tikrai draugiški – gyvuliams girdyti vienas kitam vandenį vežti padėjo, o dabar visi supuolė kelių valyti.

„Ir su pyrago rieke nepriviliosi...“

Taip pasakė vieno Plungės daugiabučio gyventoja, stebėdama, kaip keturi vyrai iš po sniego kalno bando išstumti automobilį. „Vietoj to, kad išsivalytų kiemą ir be vargo išvažiuotų, jie geriau iki bambos po sniegą braidys, bet kastuvo į rankas nepaims, – šalia stovėjusiai draugei aiškino moteriškė. – Jaunimas dabar toks, kad tik jam visko duok ir dar ant padėklo atnešk. Be kompiuterių, telefonų ir ausinių nieko daugiau nei mato, nei nori matyti. Tokių tinginių nė su pyrago rieke prie darbo nepriviliosi. Kaime žmonės visai kitokie. Paprašysi – padės, o kartais ir neprašyti į pagalbą ateina.“

Dėl tingaus jaunimo galima ginčytis, bet kad kaimuose žmonių santykiai šiltesni, kad jie mieliau vienas kitam padeda – tikra tiesa. Telšių rajono Eigirdžių miestelyje gyvenantis jaunas ūkininkas Remigijus Japkinas jau antra žiema, kai keturračiu visus miestelio šaligatvius nuvalo, parkelį, kuriame bendruomenė eglutę puošia ir iki Šiaulių–Palangos plento vedantį taką prižiūri, nes ten – autobusų stotelė. „Matau, kad žmonėms sunku vaikščioti, ir nuvalau. Kodėl nepadėjus, juk ne kosmosą kainuoja. O man nesunku, juk ir pats, ir mano šeima čia vaikšto“, – redakcijai kalbėjo ūkininkas.

Apie R. Japkiną papasakojo Eigirdžių bendruomenės pirmininkė Aušra Macienė. Ir ne tik apie jį. „Turime tokį Petrą Piktužį, – sakė ji. – Žmogus senokai pensijoje, bet jau keleri metai, kai kiekvieną rytą prie parduotuvių sniegą nuvalo, takus nušluoja, kad žmonėms būtų patogiau vaikščioti. Kai reikia, ir mano vyras Darius su keturračiu į talką ateina. Va ir šiandien valo tą parko vietą, kur kalėdines dekoracijas statysime. Negalime skųstis ir Sigitu Vitkumi, kuris pagal sutartį kelius prižiūri. Rytą, prieš 7 val., jau viskas nuvalyta, tad kas į darbą, kas į mokyklą be vargo išvažiuoja.“

Telšių rajono Degaičių seniūnas Leonidas Jegorovas ŪP sakė, kad Telšių savivaldybė yra sudariusi sutartis su ne vienu rajono ūkininku, kurie ir valo kelius bei miestelių gatves, tad kartais sunku ir suprasti, ar čia savanoris ūkininkas su savo technika sukinėjasi, ar tas, kuris sutartį pasirašęs. „Klausiat, ar žmonės skundžiasi dėl sunkiai išvažiuojamų kelių? – pasiteiravo seniūnas. – Visko būna: ir skundžiasi, ir pyksta, nes neįvertina oro sąlygų. Pasitaiko atvejų, kad prašo net jų kiemus išvalyti. O kiti iškart su pažįstamais ūkininkais susitaria, ir problema – išspręsta.“

Geriausia – turėti savo

Apie žiemos kelius ir su jais susijusias problemas Plungės rajono Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas galvojo vos tapęs seniūnu. Ilgai nelaukdamas, jis parengė projektą ir netrukus seniūnija nusipirko traktorių „Valtra“. Kai ŪP seniūno pasiteiravo, ar spėja visus seniūnijos kelius nuvalyti, M. Stančikas sakė, kad stengiasi spėti, bet kai tokia žiauri žiema, nelengva. Tada į pagalbą jis pasikviečia savo brolį Marijų, prikimba ūkininkas Alvydas Daukintis, kiti Žlibinų ir Kantaučių ūkininkai. Kad po ranka turėti savo traktorių verta, įsitikinęs ir Rietavo savivaldybės Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas. Kaip tik šiomis dienomis teko skubėti į Rešketėnus ir iš pusnies traukt greitosios pagalbos automobilį, kuris lėkė pas ligonę.

Netrukus traktoriaus turėtų sulaukti ir Plungės rajono Šateikių seniūnija. Tačiau šia naujiena pasidalijo ne seniūnė Simona Arytė-Lauciuvienė. Priešingai, seniūnė atsisakė įvardyti ūkininkus, kurie padeda valyti kelius. Kalbant su ja, buvo galima pamanyti, kad ŪP teiraujasi šių žmonių banko sąskaitų. Gal šateikiškiai ūkininkai gaili degalų ir nė mažiausio keliuko nenuvalo, o gal į šią kėdę nesenai atsisėdusi seniūnė be valdžios žinios bijo žodelį ištarti?.. Priešingai nei šateikiškė, kuri nepanoro pagirti savo žmonių, Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė saviškiams ūkininkams nepabūgo papriekaištauti: „Norėčiau iš ūkininkų sulaukti daugiau paramos. Štai vieną dieną dėl užpustytų kelių geltonasis autobusiukas nepasiekė gimnazijos. O juk galėjo kas nors į pagalbą ateiti. Nors gerų žmonių turime. Ūkininkas Domas Masiliauskas nuvalo Aleksių–Šonių kelio dalį, Livantas Matuzas prižiūri Sruojos gatvelę, kiti pasirūpina Makščių gatve...“

Kai tokios pusnys, kad net milžinai jose gali miegoti, ant kelininkų galvų pilami priekaištai, patyčios ir net keiksmai sniego tikrai neištirpins. Gal geriau čiupti kastuvus ir savo daugiabučių bei privačių namų kiemus išsivalyti? Ir šalia esančių šaligatvių nepamiršti. Taip paplušėjus ir pyktis išgaruoja.

ŪP korespondentė Roma MĖČIENĖ

Autorės, Ligitos JAPKINIENĖS, Tomo SRAGAUSKO ir Martyno STANČIKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.