Rengiamas naujas ES teisės aktas dėl miškų stebėsenos ir integruoto ilgalaikio miškų planavimo

Seminaro tikslas buvo prisidėti prie keitimosi idėjomis, žiniomis ir patirtimi, atsižvelgiant į būsimą pasiūlymą dėl ES teisės akto dėl miškų stebėsenos ir integruoto ilgalaikio miškų planavimo, kaip nurodyta 2021 m. priimtoje ES miškų strategijoje. Susitikimas buvo surengtas kaip 2022 m. rugsėjo mėn. Kutna Horoje vykusio seminaro, vykusio Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai, tęsinys, siekiant remtis šio susitikimo rezultatais. Seminare daugiausia dėmesio buvo skirta trims sritims: (a) miškų informacijos vartotojams, naudojimo sritims ir informacijos apie mišką pateikimo būdams, (b) ES miškų informacinės sistemos komponentams ir valdymui bei (c) atitinkamiems monitoringo metodams.

Vartotojai, naudojimo sritys, rodikliai ir informacijos pateikimo būdai

Pirmoje seminaro dalyje buvo aptariami aktualūs vartotojai, naudojimo sritys, rodikliai ir informacijos pateikimo būdai. Po pagrindinių pranešimų aštuonios grupės diskutavo šiomis temomis keturiose teminėse srityse: biologinė įvairovė, klimato kaita, miškų sveikumas ir bioekonomika. Kiekviena grupė sutelkė dėmesį į vieną iš teminių sričių. Ekspertų grupė aptarė darbo grupės rezultatus.

Bendra išvada buvo tokia, kad daugelis miškų informacijos naudotojų ir naudojimo sričių ES lygiu jau yra nurodytos galiojančiuose arba netrukus bus priimtuose teisės aktuose, tokiuose kaip Buveinių direktyva, LULUCF reglamentai ir Gamtos atkūrimo įstatymas. Siekiant užtikrinti galiojančių ir būsimų teisės aktų darną, nustačius pagrindinį rodiklių rinkinį būtų galima pagerinti išpildymą ir padėti ES sprendimus priimantiems asmenims teisėkūros procesuose. Kuriant šį rodiklių rinkinį, reikia atlikti tolesnę analizę, kad būtų galima nustatyti atitinkamas naudojimo sritis ir rodiklius. Šis darbas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į didelį darbą, kurį šioje srityje jau atliko „Forest Europe“, FAO/FRA, ENFIN, ICP Forests, Eurostatas, EEE, CBD ir UNFCCC. Pageidautina, kad pagrindinis ES rodiklių rinkinys būtų rengiamas taikant jau naudojamas apibrėžtis, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir koordinaciją su esamomis programomis ir procesais. Dalyviai taip pat pasiūlė, kad visų rodiklių nereikėtų nustatyti nuo pat pradžių, bet laikui bėgant atitinkamų rodiklių sąrašas galėtų būti išplėstas.

Dalyvių nuomone, informacija turėtų būti pritaikyta konkretiems vartotojams ir naudojimo sritims. Pagrindinis ES lygmens informacijos apie miškus dėmesys būtų skiriamas ES lygio politikos formavimui aptarnauti, tačiau tikėtina, kad daug naudos gaus ir kiti vartotojai. Taip pat gali prireikti kai kurių su biologine įvairove, klimato kaita, miškų sveikumu ir bioekonomika susijusių rodiklių. Jie turėtų apibūdinti miškų biofizines ypatybes, taip pat socialinius ir ekonominius parametrus bei miško produktų naudojimo plotų poveikį ir pan. Rasti tinkamus biologinės įvairovės rodiklius yra sudėtinga, bet svarbu. Dalyviai teigė, kad didesnis dėmesys rūšims, be buveinių ir struktūrų, būtų svarbus kelias į priekį. Vis dažniau reikalaujama trikdžių indikatorių.

Kalbant apie atitinkamą erdvinę skiriamąją gebą, nuomonės skyrėsi. Kai kurie dalyviai reikalavo didelės erdvinės skiriamosios gebos, kiti teigė, kad norint informuoti ES politiką pakaktų nacionalinės arba (apytikslės) subnacionalinės informacijos. Kai kurie dalyviai pabrėžė, kad duomenų šaltinio ir jo pagrindu paskelbtos informacijos erdvinės skiriamosios gebos laipsnis gali skirtis. Kiti pabrėžė, kad erdvinis mastelis/dažnis priklauso nuo norimos informacijos poreikių. Be to, buvo pasiūlyta, kad nustatant atrinktus rodiklius būtų atsižvelgiama į skirtumus tarp skirtingų ES dalių. Tai reiškia, kad kai kurie svarbūs rodikliai gali būti svarbūs tik kai kuriose ES dalyse.

Pateikiant informaciją buvo pasiūlyta, kad visi formalūs būklės ir pokyčių vertinimai būtų grindžiami statistiškai griežtais metodais paremtais įverčiais. Žemėlapiai yra svarbus priedas, suteikiantis intuityvesnį sąlygų supratimą, pagrindinį kraštovaizdžio analizės įvestį ir informaciją, palaikančią vietos ir regionų planavimą. Tačiau kai kurie dalyviai teigė, kad duomenys turėtų būti naudojami ne tik būsenai, tendencijoms ir rodiklių žemėlapiams rodyti. Norint įvertinti įvairių tvaraus miškų naudojimo ir konservavimo pasirinkimų pasekmes, reikėtų atlikti integruotas analizes, siekiant informuoti sprendimus priimančius asmenis prieš priimant teisės aktus ir politiką.

Ekonominis efektyvumas yra svarbus, nes turėtų būti pusiausvyra tarp naujų duomenų rinkimo sąnaudų ir jų naudojimo naudos. Be to, buvo pabrėžta nuoseklios informacijos tarp valstybių narių ir ES lygmenų svarba, siekiant išvengti painiavos ar nepasitikėjimo.

Miškų informacinės sistemos ES komponentai ir valdymas

Antroje seminaro dalyje buvo aptarti galimi ES miškų informacinės sistemos komponentai ir valdymas. Po pirminių pagrindinių pranešimų sekė ekspertų grupė ir darbo grupės diskusijos.

Viena iš išvadų buvo ta, kad kuriant ES miškų informacinę sistemą reikėtų laikytis laipsniško požiūrio. Didžiuliai duomenų ir informacijos ištekliai iš vykdomų nacionalinių ir daugiašalių stebėjimo programų turėtų būti potencialios ES sistemos pagrindas. Sistemos kūrimas iš esmės iš apačios į viršų ir valstybių narių ataskaitos užtikrintų nuoseklią informaciją įvairiais lygmenimis. Tačiau norint sukurti principą „iš apačios į viršų“, reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant suderinti informaciją tarp šalių, remiantis esamų programų ir tinklų metodais ir patirtimi. Ilgainiui gali būti svarstoma standartizuoti pagrindines nacionalinių inventorizacijų dalis.

Reikėtų sukurti centrinį informacinės sistemos centrą. Šis centras galėtų būti Europos miškų informacinė sistema (FISE), kurią sukūrė ir šiuo metu plečia Europos aplinkos agentūra. Nacionalinės valstybių miškų inventorizacijos ir kitos programos atsiskaitytų šiai sistemai, kuri kauptų ir rodytų ES lygmens informaciją statistikų ir žemėlapių pavidalu. Idealiu atveju ataskaitų teikimas šiai sistemai būtų derinamas su ataskaitų teikimu Forest Europe ir FAO/FRA. Esami pagrindiniai veikėjai turėtų gauti aiškų įgaliojimą toliau plėtoti, integruoti ir stiprinti esamus duomenų rinkimo srautus. Ilgainiui ši sistema taip pat galėtų palengvinti prieigą prie duomenų moksliniams ir kitiems tyrimams, nors duomenų saugojimas ir kuravimas turėtų likti duomenis renkančių valstybių narių atsakomybėje arba joms turėtų būti užtikrinta tinkama šių procesų kontrolė.

Dėl padidėjusių žemėlapių poreikių, ypač susijusių su trikdžiais ir miškų pažeidimais, kita išsamios ES miškų informacinės sistemos dalis galėtų būti žemėlapių sudarymo, lauko ir nuotoliniu būdu gaunamų duomenų suderinimo centras. Sujungus šiuos duomenų šaltinius taip pat galima padidinti statistinių įverčių tikslumą. Trumpai aptartos įvairios šio centro organizavimo galimybės.

Svarbu sukurti pasitikėjimą galima ES miškų informacine sistema. Atvirumas, skaidrumas ir duomenų prieinamumas tyrimams yra svarbūs komponentai. Griežtos kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūros turėtų būti patvirtintos visose dalyse, įskaitant atskiras inventorizacijas, kurios aptarnaus ES sistemą. Susitikime taip pat buvo svarstoma, ar būtų gera mintis su sistema susieti patariamąją miškų stebėsenos ekspertų grupę, tačiau išvados nebuvo prieita.

Monitoringo metodai

Trečioje seminaro dalyje buvo aptariami atitinkami stebėsenos metodai. Po pagrindinio pranešimo sekė ekspertų grupės komentarai.

Prieita prie išvados, kad daugelį miškų biofizinių savybių galima stebėti tik atliekant lauko inventorizaciją. Tačiau kelių funkcijų atveju lauko inventorių ir nuotoliniu būdu surinktų duomenų derinys leistų tiksliau ir dažniau atlikti statistinius įvertinimus, taip pat sudaryti žemėlapius. Be to, lauke surinkti duomenys atlieka svarbų vaidmenį tikrinant nuotoliniu būdu aptinkamus duomenis.

Be to, pastebėta, kad kai kurie metodai, pagrįsti nuotolinio stebėjimo duomenimis, gali būti taikomi praktikoje jau šiandien, o kitus metodus reikėtų tobulinti. Pirmojo tipo metodai paprastai remiasi metodika, grįsta modeliniu įvertinimu, o antrosios rūšies metodai paprastai remiasi tik modeliu. Nepriklausomai nuo metodikos, buvo pasiūlyta vykdyti vietinį validavimą, pvz. nacionaliniai ekspertai ir (arba) duomenys būtų svarbi bet kokios didelės apimties miškų kartografavimo programos dalis, kaip kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės dalis.

Susitikime taip pat svarstyta, ar būtų tikslinga sukurti centrinę platformą bendram lauko ir nuotolinio stebėjimo duomenų apdorojimui. Centralizuota platformos funkcija taip pat galėtų padaryti bendrą miškų informacijos sistemą veiksmingesnę, nes visoms valstybėms narėms nereikėtų investuoti į ekspertines žinias ar techninę infrastruktūrą, skirtą lauko ir nuotolinio stebėjimo duomenims derinti. Tačiau būtų svarbu, kad esamą techninę infrastruktūrą turinčioms valstybėms narėms būtų leista toliau ja naudotis ir susieti ją su centralizuota sistema.

Kadangi yra manoma, kad šiuo metu arba potencialiai miškų monitoringui naudingiausias nuotolinio stebėjimo duomenų tipas yra lazerinio skenavimo ore duomenys, kai kurie susitikimo dalyviai pasiūlė, kad ES galėtų būti aktualu sukurti pasikartojančio ES miškų lazerinio skenavimo programą.

VMT informacija