Revizija valstybinio turto džiunglėse

Iki pat 2014-ųjų Lietuvoje niekas tiksliai nežinojo, kiek nekilnojamojo turto valdo valstybė. Apie tai, kad jis valdomas neūkiškai, kalbama ir pirštu baksnojama seniai. Valstybės nekilnojamasis turtas labai margas – nuo administracinių pastatų prestižinėse vietose iki tupyklų ir sandėliukų, apleistų patalpų. Aiškėjant, kokia situacija yra iš tiesų, dabar jau net dulkės kyla nuo dokumentų kilnojimo, stalų stumdymo.

Prasideda didysis kraustymasis Ant Seimo Kaimo reikalų komiteto stalo guli šešių įstatymų pataisų paketas. Jis susijęs su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) jau ištransliuotais planais pertvarkyti savo sistemos įmones atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų bei didinant veiklos efektyvumą. Paketą palaiminus, pasikeis virtinės įmonių istorija. Valstybės įmonių sąrašas sutrumpės trim eilutėmis, bet pokyčiai užkabins ir daugiau įstaigų. VĮ Mašinų bandymo stotis bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę ir ateityje privatizuojama. Valstybės funkcijas jau dabar norima atskirti: žemės ir miškų ūkio mašinų atitikties vertinimo ir tipo patvirtinimo bei rinkos priežiūros funkciją pavesti ŽŪM, o augalų apsaugos produktų naudojimo įrangos techninę apžiūrą – Valstybinei augalininkystei tarnybai. VĮ „Pieno tyrimai“ ketinama pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, šimtaprocentine akcijų valdytoją paliekant ŽŪM. Tolimesniame pertvarkos etape – jungimas su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. Sujungus logistikos ir specialistų potencialą, pieno ūkiams paslaugos, kaip teigia pertvarkos iniciatoriai, taptų prieinamesnės ir platesnės. Daugiausia sujudimo bus Vilniuje: ruošiamasi likviduoti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą bei Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą. Jų vietoje ketinama steigti naują viešąją įstaigą – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jai sumanyta perduoti ir NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus atliekamas viešojo administravimo funkcijas.

Atsisakys dalies patalpų Jeigu viskas eitų kaip per sviestą, naujoji Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra pradėtų veikti jau ateinančių metų kovą. Tačiau patyrusių Seimo narių vertinimu, ŽŪM lūkesčiai pernelyg optimistiniai. Mažai tikėtina, kad teisės aktų paketą bus spėta priimti pavasario sesijoje. Reorganizacija yra susijusi ne tik su siekimu efektyviai perskirstyti funkcijas, bet ir su Vyriausybės įsipareigojimu efektyviai valdyti valstybės turtą. Rinkos reguliavimo agentūra prestižinėje Vilniaus vietoje patikėjimo teise valdo per 806 kv. m. patalpas, „Leader“ centras – per 195 kv. m., be to, beveik tiek pat nuomojasi Kaune, Vilniuje dar turi patalpą panaudos pagrindais. Praėjusiais metais viso šio turto išlaikymas atsiėjo 42 tūkst. Eur. Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą planuojama įkurdinti patikėjimo teise ŽŪM valdomose patalpose, o kito šiuo metu naudojamo nekilnojamojo turto, kurio likutinė vertė beveik 690 tūkst. Eur (rinkos vertė bent trečdaliu didesnė), atsisakyti.

Valdytojų miškas ŽŪM praėjusių metų pradžioje valdė iš viso 739 įstaigas (Turto banko duomenimis, 743), nekilnojamojo turto (NT) vertė siekė per 59 mln. eurų. Ši ministerija anaiptol nėra stambiausia valstybinio turto valdytoja. Antai Švietimo ir mokslo ministerijos valdomos patalpos vertinamos per 640 tūks. mln. Eur, Sveikatos apsaugos ministerijos – beveik 295 mln. Eur, Energetikos ministerijos – per 200 mln. Eur. Valstybės nekilnojamojo turto valdymo valstybinio audito duomenimis, mūsų šalyje iš viso yra daugiau kaip 28 tūkst. įvairių NT objektų, kurių bendras plotas viršija 10 mln. kv. m, o valdytojų skaičius siekia 726. Tai daug ar mažai? Vaizdas aiškesnis palyginus: Latvijoje valstybės valdomų NT objektų gerokai mažiau – 8 tūkst., keletą kartų mažiau ir valdytojų – 56. Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė pastebi, kad beveik pusę visų valstybės NT objektų sudaro inžineriniai bei pagalbiniai ūkio statiniai – mažareikšmis, menkavertis turtas.

Nuo poilsio namų iki tupyklų Valstybės NT objektai – ne tik administraciniai pastatai, bet ir aibė probleminio palikimo. Tai įvairūs sandėliukai, malkinės, garažai, gyvenamosios patalpos. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija valdo pagalbinį pastatą su tupykla, kurio priežiūrai kasmet išleidžiami 46 eurai, nebenaudojamą kino salę Palūšėje. Dar ganėtinai nemažai užsilikę poilsio namelių ir vasarnamių (296), pirčių (157). Dešimtadalį pirčių naudoja kariuomenė, socia­linės globos įstaigos ir pataisos namai. Kitus objektus, kuriuos galima apibūdinti kaip rekreacinės paskirties, valdo universitetai, kolegijos ir kitos mokymo įstaigos, miškų urėdijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad dalis menkaverčių NT objektų yra nenaudojami, apleisti.

Traukia skeletus iš spintų Valstybės turtą valdančios įstaigos skatinamos naujomis akimis pažvelgti į situaciją ir traukti skeletus iš spintų. Vyriausybės sprendimu valstybės funkcijoms nereikalingas turtas turi būti perimtas ir parduotas, o administracinės paskirties turtas sutelktas ir administruojamas vieno valdytojo, Turto banko, rankose. Turto bankui iškelta užduotis iki 2020 m. perimti ir centralizuotai valdyti ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybės administracinės paskirties NT. Šiuo metu jis yra perėmęs ir valdo daugiau kaip 200 tūkst. kv. m tokio turto, vien per du šių metų mėnesius perimta 150 tūkst. kv. m. Rengiamasi kitam etapui: žengti į Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų (Muitinės departamento, teritorinių muitinės skyrių, Valstybinės mokesčių inspekcijos, apskričių mokesčių inspekcijos), taip pat Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų rūmus. Naujajam valdytojui pagyrų kol kas niekas nežarsto, dažniau girdėti pastabos. Antai Ūkio ministerija viena iš tų, kurios savo patalpas jau perleido Turto bankui. Buvo atleisti du ministerijos darbuotojai, anksčiau rūpinęsi ūkio reikalais. Tačiau administravimo išlaidų nesumažėjo, priešingai – gerokai padidėjo dėl nustatyto žvėriško įkainio, daugiau nei euras už kvadratinį metrą. Susidaro įspūdinga suma: apie 7,8 tūkst. eurų kas mėnesį! Turto bankas atšauna, kad į mokestį yra įtrauktas ir draudimas, mokestis mažėsiantis augant valdomam ūkiui dėl masto ekonomijos. Skeletus bet kokiu atveju traukti iš spintų apsimoka, nes įstaigos neretai būna ir pamiršusios, kokį turtą valdo. Turto banko akiratyje – tik nedidelė viso valstybės NT dalis: apie penktadalis. „Problema ta, kad neturime ilgalaikių valstybės turto valdymo gairių“, – tarsi pirštu į akį duria Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Ž. Simonaitytė. Kaip elgtis su didžiąja turto mase – kol kas mįslė. Daugumą tokių NT objektų sudaro biudžetinės ligoninės, mokyklos, kultūros įstaigos. Tiesa, Finansų ministerija žada iki 2021 m. parengti ir priimti bendras ilgalaikio valstybės NT valdymo gaires.

Panauda – tai privilegija Artėja sprendimai dėl valstybės NT laikino naudojimo panaudos pagrindais. Valstybės audito duomenimis, tokia teisė suteikta 474 įstaigoms, organizacijoms ir kitiems subjektams, tarp jų 5 partijoms. Valstybės taip remiamų viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų sąrašas palyginti nedidelis. Juo neaiškiau, kaip atrenkami tie sąrašo laimingieji, nes pagal įstatymo formuluotę į panaudą galėtų pretenduoti net 20 tūkst. įvairių nevyriausybinių organizacijų. Privilegija naudojasi tokios įmonės kaip Lietuvos advokatūra, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija. Kita reikalo pusė – neretai tokios įmonės teikia įvairias mokamas paslaugas, taigi rinkoje kitų atžvilgiu įgyja pranašumą, gali pigiau nei kiti pasiūlyti paslaugas, mažesnę kainą viešuosiuose pirkimuose. Audito ataskaitoje minima ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri teikia mokamas paslaugas: organizuoja mokymus, seminarus, konsultuoja, tvarko apskaitą ūkininkams, rengia verslo planus ES paramai gauti ir kt. Privilegija neatlygintinai panaudos pagrindais naudotis anksčiau nuomotomis patalpomis (viešbučiu, svečių namais, administracinėmis patalpomis ir kt.) LŽŪKT buvo suteikta Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu.

Situacija sunkiai valdoma Konkurencijos taryba pripažįsta, kad praktika yra ydinga, situacija sunkiai valdoma. Neišmintinga, kai valstybė savo funkcijoms vykdyti nuomojasi patalpas, o savo turtą atiduoda kitam ar laiko nenaudojamą. Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė pastebi, kad jų galimybės paveikti ydingą praktiką buvo itin kuklios. „Valdytojai projektus, kuriais ketina skirti turtą panaudos pagrindais, privalo derinti su Konkurencijos taryba. Pernai buvo 165 projektai. Ar buvo atvejų, kai mes sakėme: „Ne, turto neperduokite?“ Buvo atvejų, kai siūlėme nesuteikti panaudos, bet kad po mūsų pastabų turtas nebūtų perduotas – tokių atvejų nėra buvę. Tik pasiekėme, kad į sutartį būtų įtrauktas sakinys, jog turtas negali būti naudojamas ūkinei veiklai vykdyti. Ar pasiekėme, kad valstybės turtas būtų efektyviau valdomas? Nežinau, abejoju“, – situaciją komentuoja J. Šovienė. Konkurencijos taryba rekomenduoja ūkio subjektams, taip pat juos vienijančioms organizacijoms, valstybės turtą suteikti tik rinkos sąlygomis, ieškoti skaidresnės paramos alternatyvos.

Iškreiptų veidrodžių karalystė „Analizavome kitų valstybių patirtį ir aptikome, kad panaudos modelis egzistuoja tik Lietuvoje. ES analogų neturime“, – konstatuoja Ž. Simonaitytė. Kolegoms užsienyje mūsų šalies atstovams keblu net paaiškinti patį panaudos terminą. Asociacijoms ir ūkio subjektams, kurie uždirba pajamas, tenka apie 5 proc. viso panaudos pagrindais naudotis atiduoto NT. Finansų ministerija apskaičiavo, kad šį turtą išnuomojus galima būtų uždirbti 7,5 mln. eurų. Likę 95 proc. panaudos gavėjų – ligoninės, mokyklos ir kitos biudžetinės įstaigos. Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad panauda formuoja iškreiptų veidrodžių karalystę. Sveikatos apsaugos sistemoje tampa nebeaišku, kiek iš tikrųjų kainuoja medicinos paslaugos. Viena vertus, biudžetinėms įstaigoms suteikta teisė nemokamai naudotis patalpomis bei įranga, įstaigos yra ir kitaip remiamos valstybės. Pokyčiai įsisenėjusioje sistemoje būtini kaip vanduo. Panaudos, kaip vieno iš valstybės nekilnojamojo turto valdymo būdų, siūloma iki 2021 m. atsisakyti, pereinamuoju laikotarpiu maksimaliai apriboti galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą gauti panaudos pagrindais.

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė