Ruginei duonai linkėtų didesnio atgimimo

Latvių iniciatyva žlugo

Dažnam vyresnės kartos žmogui vardyti tradicinės natūralios ruginės duonos privalumus visai nėra reikalo, nes neretam ši duona vis dar yra kasdienis maistas. Bet jaunesnė karta jau persiorientuoja į kvietinius gaminius, nors mitybos ekspertai tradicinę ruginę duoną, ypač pilno grūdo ir keptą su natūraliu raugu, rekomenduoja kaip itin vertingą produktą.

Kaimynai latviai 2024 m. norėjo įgyvendinti bandomąją ruginės duonos programą mokyklose ir vaikų darželiuose, tam buvo numatę nacionalinį 300 tūkst. Eur vertės finansavimą, tačiau ji buvo atšaukta sulaukus prieštaringų vertinimų ir kritikos dėl biudžeto lėšų panaudojimo ir techninių nesklandumų.

Latvijos Žemės ūkio ministerija skelbė, kad programos tikslas – įtraukti tradicinę latvišką ruginę duoną, kaip regionui svarbų maisto produktą, į kasdienį mokinių mitybos racioną ir prisidėti prie mokyklų maitinimo sistemos, grindžiamos Latvijoje pagamintais žemės ūkio ir maisto produktais, plėtros. Ji motyvuota tuo, kad populiarėjant kitų rūšių duonai ir plečiantis maisto produktų įvairovei mažėja ruginės duonos bei kitų sveikų maisto produktų populiarumas bei žinomumas. Ruginė duona yra maistingas, Latvijai būdingas produktas, todėl svarbu pratinti jaunimą ją valgyti nuo mažens.

Pagal programą ugdymo įstaigose vaikams turėjo būti nemokamai dalijama ruginė duona, tačiau tokia iniciatyva užstrigo, daliai visuomenės grupių pradėjus abejoti dėl lėšų panaudojimo racionalumo ir tikslingumo.

Kur rasti tikros duonos?

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) primininko pavaduotojas Saulius Daniulis kiek skeptiškai vertino galimą ruginės duonos programos mokyklose ir darželiuose rėmimą dėl kelių aspektų. „Pirmiausia, vaikams turbūt neįduosi duonos riekės – jei siūlysi neįmantrios duonos ar kokių nors paprastų bandelių, kažin ar vaikas valgys. Paims, bet greičiausiai išmes. Mitybos įpročius reikia formuoti nuo pat mažens, kad vaikai priprastų tai valgyti“, – svarstė Ukmergės r. ūkininkas.

S. Daniulis užsiminė ir apie duonos sudėtį, kuri pačiam dažnai yra nepriimtina. „Tikros ruginės duonos be pridėtinių dalių reikia labai paieškoti. Pažiūrėjus į sudėtį, darosi graudu – tiek visko prikišta, kad nesinori pirkti. Pats turguje ieškau panevėžiečių keptos natūralios ruginės duonos, ji namuose laikosi 2–3 savaites, nepelija, tik truputį sukietėja. Bet man tokia kietesnė net skanesnė. Viską suvalgai, nieko neišmeti“, – pastebėjo ekologinio ūkio savininkas.

Kitas dalykas – duonos tiekimo grandinėje grūdų augintojui tenka tik trupiniai, tad tai būtų menka paskata ūkininkams, daugiau kepėjams. „Jeigu grūdai pabrangsta nors truputį, iš karto parduotuvėse brangsta duona, ir tai atrodo labai keistai, nes ūkininko dalis galutinėje kainoje tesudaro vos 9 procentus. Sunku būtų patikėti, bet valstybė iš pridėtinės vertės mokesčio gauna du kartus daugiau negu žemdirbys, kuris tuos grūdus augina. Valstybė gauna dvigubai daugiau, pati nieko neįdėdama. Tie 9 procentai už grūdus atskleidžia tikrai graudžią situaciją“, – nusivylimo neslėpė LEŪA primininko pavaduotojas.

 Programą sveikintų

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti natūralios ruginės duonos kepėjai sakė, kad linkėtų ruginei duonai didesnio atgimimo ir džiaugtųsi, jeigu Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose būtų rekomenduojama natūrali ruginė duona. O jei dar atsirastų tokia valstybės ar savivaldybių finansuojama programa, būtų sveikintina ir pagirtina.

Pasvalio rajone, Daujėnuose, veikiančios kepyklos „Saimeta“, kur daug metų kepama tautiniam paveldui priskiriama natūrali ruginė duona, vadovė Vita Stankevičienė redakcijai teigė, kad ruginės duonos programai, jeigu kas tokią siūlytų taikyti vaikų maitinimui ir būtų poreikis, net nedvejodama pritartų bei ją palaikytų. Įmonė ir dabar savo gaminius tiekia vienai Pasvalio mokyklai, tačiau kiekiai yra nedideli, nes ir mokinių ten nėra daug.

„Dabar labai didelis duonos gaminių pasirinkimas, bet kai savo proanūkiui vilniečiui įdedu natūralios juodos duonos, jis vis prašo ir prašo būtent jos. Ir mugėse pastebėjau, kad vaikai noriai ragauja ruginės duonos ir tiesia rankutę dar paimti. O jų tėvai stebisi, kad taip kvepia raikoma natūrali duona“, – pastebėjo 30 metų duoną kepančios įmonės vadovė.

Ji užsiminė, kad „Saimeta“ turi nuolatinį duonos pirkėją – žinomą restoranų tinklą, dalį duonos parduoda mažesniuose prekybos tinkluose, gana stabili ruginės duonos paklausa ir mugėse, tačiau patekti į stambius prekybos centrus nėra taip paprasta. „Pirmiausia dėl to, kad mūsų ruginės duonos galiojimas yra trumpas, nes ji yra natūrali, nededame priedų. Kai tik pradėjome kepti, prekybininkai siūlė dėti priedų, aiškino, kad visi taip daro, bet mums tai netiko“, – tarstelėjo V. Stankevičienė.

Vaikų skanėstas – duona su sviestu

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.