Savi kooperatiniai marškiniai ne visiems arčiau kūno

Neteko 25 t pieno

„Pienas LT“ narės ir buvusios ilgametės žaliavos tiekėjos ŽŪB „Berčiūnai“, per dieną parduodančios 25 t pieno ir daug investuojančios į pažangias technologijas, direktorė Oksana Puronaitė „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad nustojo tiekti pieną kooperatyvui, tačiau nedetalizavo tokio žingsnio priežasčių. Dabar bendrovės pienas keliauja į perdirbimo įmonę „Pieno žvaigždės“.

„Neparduodame pieno kooperatyvui, bet iš jo kol kas nepasitraukėme, esame nariai ir pajininkai. Mes nei susipykome, nei bloguoju išsiskyrėme, nei nutraukėme ryšius, tiesiog šiuo momentu mums taip yra parankiau. Verslas vykdomas ir investicijos atliekamos remiantis ne sentimentais, o skaičiais, ir mokesčius reikia mokėti realiais pinigais“, – komentavo stambaus pieno ūkio direktorė. Ji pridūrė, kad palaiko žemdirbių kooperacijos idėją, neabejoja, kad pieno sektoriuje kooperatyvai yra labai reikalingi ir telkiant žaliavos kiekį, ir perdirbant bei parduodant pieną. „Manau, kad „Pienas LT“ tai sekasi daryti ir, tikiuosi, toliau seksis. Vienareikšmiškai linkime kooperatyvui sėkmės“, – kalbėjo O. Puronaitė.

Netenkino kaina

Liaudies patarlė byloja, kad savi marškiniai yra arčiau kūno, tačiau gyvenimas rodo, jog taip yra ne visada. Arčiausiai kūno žemdirbiams turėtų būti „kooperatiniai marškiniai“, tačiau toli gražu ne visus jie šildo. Iš „Pienas LT“ anksčiau yra pasitraukęs ne vienas stambus pieno gamintojas, pavyzdžiui, tokios ŽŪB kaip „Okainiai“, „Lytagra“, „Pauliukai“.

Kėdainių r. įsikūrusios ŽŪB „Okainiai“ pirmininkas Vilius Samuolis ŪP teigė, kad žaliavos tiekimo kooperatyvui neatnaujino, bet ateityje visko gali būti. „Mažiems gamintojams kooperatyvas gal ir geras, bet dideliems – gal ir nelabai. Pradinė idėja buvo gera, bet vėliau kažkas nuėjo ne taip, todėl ir išėjome. Kaip vadovauji – taip ir turi. Mes išėjome tada, kai buvo kiti vadovai, o apie dabartinius nieko negaliu pasakyti“, – nedaugžodžiavo ŽŪB pirmininkas.

Jis neatmetė galimybės, kad su „Pienas LT“ vėl gali bendradarbiauti, kartu patikslino, kad parduotų tik pieną, bet kooperatyvo veikloje nedalyvautų. „Štai iš Rokiškyje įsikūrusios perdirbimo įmonės buvome bene tris kartus pasitraukę ir grįžome, iš „Marijampolės pieno konservų“ traukėmės du kartus. Parduodame tiems, kurie mums už pieną moka brangiau“, – ekonominį motyvą akcentavo V. Samuolis.

Jonavos r. ŽŪB „Pauliukai“ pirmininkas Andrejus Štombergas neslėpė, kad jų netenkino pieno kaina, todėl ir atsisveikino, bet kartu pastebėjo, jog nereikėtų sureikšminti atskirų ūkių pasitraukimo iš „Pienas LT“. „Mes išėjome, bet ten yra kitų stiprių bendrovių. Nebaisu, kad pasitraukia vienas ar kitas, juk kiekvieno reikalas, kur dalyvauti ir kam parduoti. Norinčiųjų būti kooperatyve yra, tai ir problemų, manau, nėra. Didesnės įmonės, kurios turi daugiau pieno, sprendžia savaip, o mažiukams gal labiau reikia kooperatyvo. Taip ir turi būti“, – komentavo 25 t pieno per dieną parduodančios bendrovės pirmininkas.

Gerbia ūkininkų sprendimus

ŪP klausė kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Petro Viršilos, kodėl pieno gamintojai nutraukia žaliavos tiekimą, juk kooperatinė gamykla turėtų būti arčiausiai žemdirbių ir atspindėti jų lūkesčius? Ar kooperatyvas nebando sulaikyti stambių pieno tiekėjų?

„Kooperatyvas „Pienas LT“ yra dinamiška, auganti organizacija, natūralu, kad tokioje struktūroje vyksta pokyčiai – prie kooperatyvo prisijungia nauji nariai, o kartais vienas kitas priima sprendimą pasitraukti. Tai nėra neįprasta ar sisteminė tendencija. „Pienas LT“ narių skaičius nuosekliai auga, o pavieniai pasitraukimai, nepriklausomai nuo to, ar tai mažas, vidutinis, ar didelis ūkis, neturi įtakos bendrai kooperatyvo plėtrai ir strateginiams tikslams. Mums, be abejo, svarbūs visi nariai, tačiau gerbiame kiekvieno ūkininko apsisprendimą ir liekame įsipareigoję dirbti viso pienininkystės sektoriaus gerovei“, – raštu redakcijai aiškino kooperatyvo valdybos pirmininkas.

Jis pridūrė, kad kooperatyvo plėtros projektas vyksta sklandžiai, nuosekliai vykdoma pieno kiekio auginimo strategija. „Tiek iki ŽŪB „Berčiūnai“ pasitraukimo, tiek po jo per parą surenkame tokį patį ar net didesnį pieno kiekį“, – patikslino P. Viršilas.

Ar nesubyrės įdirbis?

Šiuo metu kooperatyvas vienija 349 narius, daug turi ir darbuotojų – apie 280. Per 2024 m. prie „Pienas LT“ prisijungė daugiau nei 65 nariai, o iš jo pasitraukė 9 nariai, įskaitant ir atvejus, kai veikla nutraukiama dėl ūkininko mirties. Šiais metais į „Pienas LT“ įstojo 23 nauji nariai, pasitraukė 3. Taigi, kooperatyvo narių daugėja, tačiau ir pasitraukia nemažai. Gal tam įtakos turi kainų politika? Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vasario vidutinė žalio pieno, paimamo tiesiogiai iš ūkio, kainų statistika rodo, kad smulkieji pieno gamintojai, tiekiantys mažiausią pieno kiekį – iki 100 kg per dieną ir 100–200 kg per dieną – gavo aukščiausią kainą rinkoje: atitinkamai 464 Eur/t ir 429 Eur/t. Supirkimo kainos šiems gamintojams buvo gerokai didesnės, kai kuriais atvejais net 10–15 proc., nei kitų rinkoje veikiančių pieno supirkėjų.

Stambieji gavo vienas mažesnių kainų: per dieną tiekiantiems 1–2 t mokėta vidutiniškai 433 Eur/t, 10–20 t – 443 Eur/t, daugiau kaip 20 t – beveik 439 Eur/t. O bendras rinkos vidurkis šiose grupėse buvo aukštesnis – kai kuriais atvejais net iki 10 Eur/t daugiau, nei siūlė „Pienas LT“.

Panašios tendencijos išliko ir kovo mėnesį – smulkiems gamintojams mokėtos didesnės kainos, o stambesniems – mažesnės nei grupės vidurkis. Stambieji pieno gamintojai pripažįsta, kad tokia kainų politika jų nemotyvuoja. Gaudami mažiau, jie neturi paskatos likti kooperatyve, kartu kyla pavojus, kad gali subyrėti kooperatinis įdirbis, kuriam teko ir nemažai europinės paramos bei mūsų valstybės biudžeto lėšų.

P. Viršilas tvirtino, kad kooperatyvas nuo pat savo įkūrimo vadovaujasi principu, kad visiems nariams turi būti mokama vienoda pieno supirkimo kaina „prie vartų“, nepriklausomai nuo jų tiekiamo kiekio, tik pagal pieno kategoriją yra priskiriami logistikos kaštai. „Tai – sąmoningas, socialiai teisingas sprendimas, priimtas kooperatyve demokratiniu būdu. Tokia sistema užtikrina solidarumą tarp smulkių ir stambių ūkių bei stiprina bendrystę, kuri yra kooperacijos pagrindas. Be to, kooperatyvo nauda nariams nesibaigia pieno kaina, siūlome platų papildomų paslaugų spektrą – profesionalias konsultacijas, bendrus pirkimus, efektyvesnius logistikos sprendimus, itin sėkmingą galvijų supirkimo projektą, narystę skaidrioje, demokratiškai valdomoje struktūroje. Ši visuma padeda ūkiams ne tik išlikti, bet ir augti“, – ŪP tikino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis akcentavo, kad kooperacijos idėja ir įdirbis išlieka stiprūs, o investicijoms ir jų tvarumui grėsmės nėra – plėtra tęsiama atsakingai ir nuosekliai.

Įvairūs modeliai

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė Aistė Sabaliauskaitė, ŪP paklausta apie „Pienas LT“ narių pokyčius, teigė, kad tai įprastas reiškinys pieno sektoriuje. „Nėra čia nieko ypatingo – tiek pieno gamintojai, tiek kooperatyvai nuolat priima sprendimus, kurie jiems tuo metu atrodo naudingiausi. Supirkėjų kaita – natūrali, nuolatinė ir neišvengiama, ji vyksta visada. Manau, kad tokia dinamika net sveika – ji rodo, kad ūkiai vertina savo galimybes ir ieško geriausių sprendimų“, – komentavo A. Sabaliauskaitė.

Pasak jos, visi ūkiai yra skirtingi, todėl ir bendradarbiavimo modeliai skiriasi, kiekvienas renkasi tai, kas jam labiausiai tinka – jei vienas kelias nepasiteisina, bandomas kitas. „Lietuviško pieno“ administracijos vadovė atkreipė dėmesį, kad didesni pieno gamintojai traukiasi ne tik iš „Pienas LT“, bet ir apskritai iš pieno gamybos. „Manau, kad procesas bus dar spartesnis, nes yra tik maža dalis bendrovių ir ūkių, kurie atsinaujina bei plečiasi. Didesnė dalis yra tokių, kuriems reikėtų investuoti ir modernizuotis, bet jie finansiškai nepajėgūs. Čia didelė problema, kurią lydės skaudžios pasekmės“, – perspėjo A. Sabaliauskaitė. Ji minėjo, kad kooperatyvo „Pienas LT“ idėja – ūkininkų iniciatyva ir puikus projektas, tačiau svarbu nepamiršti, kad be jo Lietuvoje egzistuoja daug kitų stiprių bei inovatyvių kooperacijos formų. „Dažnai pas mus kooperacija suidealizuojama kaip griežtai nuo ūkio iki parduotuvės vykstanti grandinė, o visi kiti modeliai laikomi nepriimtinais. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse matome įvairius sprendimus: vieni kooperatyvai orientuojasi tik į žaliavos tiekimą, kiti – į perdirbimą ar produktų pardavimą, ir visa tai taip pat yra kooperacija“, – teigė ŪP pašnekovė.

Užmuša norą iniciatyvai

Kupiškyje įsikūrusio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė minėjo, kad bendrovei „Pienas LT“ žaliavos netiekia. Kodėl? „Net nežinau, gal nespėjome susidraugauti su nauja vadovybe, nors jau pakankamai praėjo laiko. Manau, kad noras bendradarbiauti atsiranda dėl dviejų priežasčių – kai lengvai bendraujama su partneriais ir kai yra naudingos ekonominės prielaidos. Kadangi neturime užsimezgusios partnerystės, kol kas neatsirado ir sąlyčio taškų pieno pardavimui“, – aiškinio ŪP pašnekovė.

Kita vertus, ji neslėpė, kad tam tikri „Pienas LT“ vadovų pasisakymai dėl smulkiųjų ūkių užmuša norą pirmam rodyti iniciatyvą bendradarbiauti. „Dabar girdžiu maždaug tokią poziciją, kad yra tik „Pienas LT“ nariai ir jau visi kiti, kas lieka. Su didžiausia pagarba šiam kooperatyvui, manau, kad kiekvienas ūkininkas vertas pagarbos ir teisingo požiūrio į jo darbą – nepriklausomai nuo to, kam jis parduoda pieną“, – teigė J. Dovydėnienė.

Anot „Pieno putos“ direktorės, „Pienas LT“ gal ir moka didesnę kainą smulkiems pieno tiekėjams, tačiau kyla klausimas – kodėl tuomet smulkieji ūkiai nesirikiuoja į eilę, kad patektų į kooperatyvą? „Iš viešų pasisakymų tos meilės smulkiesiems nelabai matyti. Jeigu „Pienas LT“ vadovas sako, kad ūkininkas, laikantis 50 karvių, neturi ateities, bet ta ateitis atsiranda, kai jis tampa „Pienas LT“ nariu, tada apie kokią partnerystę galima kalbėti? „Pienas LT“ atsistoja į tą pačią eilę kaip dar vienas supirkėjas, tik klausimas, kuo jis geresnis? Tiesą sakant, daugiau pagarbos savo kooperatyvo ūkininkams jaučiu iš tų senų perdirbimo įmonių nei iš naujosios“, – konstatavo ŪP pašnekovė.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.