Savivaldybės: trumpikės išaugtos, bet kelnių negauna

Savivaldybių savarankiškumas – sena problema, tačiau į šį Seimą dedamos didžiausios viltys, kad idėja pagaliau taps kūnu. Ne visos savivaldybės šioje vizijoje save mato vienodai, kaip ir nevienodai apie tai mąsto dabartiniai Seimo nariai. Ar neatsitiks taip, kad iš skambių ketinimų liks tik trupiniai, numesti savivaldybėms nuraminti, o galios svertai ir toliau bus centrinės valdžios rankose?

Įspraustos į rėmus

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis išskyrė keletą svarbių sričių, kurios, jo nuomone, pagal dabar esamą tvarką varžo savivaldybių iniciatyvas. Viena iš jų – nuosavi pajamų šaltiniai.

„Kuo daugiau savarankiškų funkcijų, tuo savarankiškumas, sprendimų priėmimo laisvė didesnė. Bet mums daug funkcijų yra deleguotos valstybės ir jos finansuojamos dotacijomis. Savarankiškos funkcijos finansuojamos savivaldybėms priskirtais mokesčiais. Nuosavi, savarankiški pajamų šaltiniai – tai daugiau savivaldybėms priskirtų surenkamų mokesčių, kad lėšų užtektų ne tik einamosioms funkcijoms atlikti, bet ir investicijoms finansuoti. Net ir mokinio krepšelis. Dabar jis finansuojamas kaip dotacija, valstybės deleguota funkcija. Jei tai būtų perduota savivaldybių kompetencijai, jos galėtų laisviau spręsti dėl lėšų paskirstymo, būtų akstinas optimizuoti mokyklų tinklą, kad veikla taptų racionalesnė. Dabar neapsimoka jo optimizuoti, nes jei kažką pakeisi ir sutaupysi, tikslines dotacijas vis viena teks grąžinti. Todėl savivaldybės nemato prasmės tinklo keisti. Jei tai būtų perduota kaip savarankiška funkcija, savivaldybės stengtųsi lėšas panaudoti efektyviau, o likusias skirtų ten, kur jų tikrai trūksta. Viską pačios savivaldybės spręstų, būtų tikras savarankiškumas“, – svarstė G. Lingis.

Kita LSA atstovo įvardyta savarankiškumą pančiojanti problema – skolinimosi apribojimai. „Tai sena problema. Dabar padaryta taip, kad skolintis plėtrai, investicijoms savivaldybės negali. Jos gali pasiskolinti tik tiek, kiek atiduos kitais metais, iš esmės – senai skolai refinansuoti, nors valstybės, „Sodros“ biudžetai gali turėti deficitą. Net kai ateina Europos Sjungos pinigai ir savivaldybės turi nemaža dalimi prisidėti, jos neturi iš kur“, – sakė G. Lingis.

Primena korupcijos sistemą

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovo teigimu, savivaldybėms priskiriami mokesčiai tokie menki, kad kalbėti apie kokį nors savarankiškumą nėra prasmės. „Savivaldybėms priskirti tokie mokesčių šaltiniai kaip nekilnojamojo turto, žemės mokestis yra labai nedideli, sudaro vos kelis procentus. Nors pačios savivaldybės gali reguliuoti tarifus, taikyti lengvatas, sprendimų laisvė yra labai nedidelė. Kiti mokesčiai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis (GPM), sudaro didžiąją savivaldybių pajamų dalį, tačiau čia savivaldybės nieko negali lemti, jos yra priklausomos nuo centrinės valdžios sprendimų. Padidina neapmokestinamųjų pajamų lygį – savivaldybių gaunamos pajamos mažėja. Deja, įstatymai negarantuoja, kad šie nuostoliai bus kompensuoti šimtu procentų. Nesant šio šaltinio stabilumo, savivaldybės negali nieko planuoti į ateitį“, – dėstė LSA patarėjas.

Jo nuomone, pinigų paskirstymo sistema tokia, kad ją galima pavadinti net korupcine.

„Investicinės politikos srityje savivaldybės nėra savarankiškos. Jei būtų priskirti didesni šaltiniai ar išplėsta turto mokesčio bazė, ar didesnė GPM dalis liktų savivaldybėse (dabar apie 47 proc. GPM tenka savivaldai, o didžioji dalis – valstybės biudžetui), savivaldybės turėtų kažkokį papildomą šaltinį investicijoms. Dabar visos lėšos investicijoms skirstomos centralizuotai. Jei savivaldybei pavyksta kažką „pramušti“, tada gerai, lėšų gauna, jei ne – lieka tuščiomis rankomis. Sakyčiau, sistema net korupcinė. Galiausiai viskas susiklosto taip, kad savivaldybės įgyvendina ne tuos projektus, kurių labiausiai reikia vietos bendruomenėms, o tuos, prie kurių gali prieiti, rasti finansavimo šaltinį“, – padėtį vertino G. Lingis.

Svetur – kas antras

Savivaldybė savivaldybei nelygi – vienose gana intensyviai vystomos investicijos, pritraukiamas kapitalas, kitose gyvenimas sustojęs tarsi praeitame amžiuje. Agrarinio Skuodo r. meras Petras Pušinskas mano, kad pas juos investicijas stabdo suinteresuotumo stygius.

„Savivaldybių atstovų diskusijose dažnai keliamas klausimas, kad tam tikra dalis mokesčių, gal PVM, pelno ar akcizų, galėtų patekti į savivaldybių biudžetus. Kaip pavyzdį pateiksiu įmonių pelno mokestį – jei jo dalis atitektų savivaldybei, tada ir savivaldybė būtų labiau suinteresuota, kad joje kurtųsi verslas. Pagal dabartinę mokesčių politiką mums svarbu, kad kažkur dirbantis žmogus pas mus gyventų. Žinoma, jei rajone įsikurs įmonė, gyventojų užimtumas bus didesnis, žmonės darbą ras arčiau namų, jiems nereikės kasdien važiuoti 50–80 km. Tai yra pliusas. Deja, realybė tokia, kad 50 proc. mūsų rajono darbuotojų dirbti važiuoja į kitas savivaldybes“, – sakė P. Pušinskas.

Skuodo r. meras įsitikinęs, kad jei įmonių mokesčių dalis atitektų savivaldai, atsirastų galimybių kurti savotiškus pramonės parkus.

„Daug kas akcentuoja, kad mūsų rajone nebus darbo rankų. Jeigu pasiūlys konkurencingą atlyginimą ir sąlygas, tiems gyventojams nebereikės važiuoti į „Vičiūnus“ ar „Sakuoną“. Kaip verslą pritraukti, kaip jam sudaryti sąlygas, jei savivaldybė negali skirti lėšų infrastruktūrai sukurti? Vis dėlto kartais pavyksta šį tą išprašyti iš centrinės valdžios. Pernai Mosėdyje, šalia ten veikiančių įmonių, pradėjome rengti infrastruktūrą – įrengta nuotekų sistema, padaryti kelio, skirto privažiuoti, pagerinimo, šviesolaidinio interneto projektai, keičiama sklypo paskirtis iš žemės ūkio į pramonės ir sandėliavimo. Ieškome investuotojų, kurie galėtų į tą parengtą teritoriją ateiti. Tokia pat idėja numatoma ir Skuode. Jei būtų papildomų lėšų, galėtume ieškoti investuotojų ir kai ką daryti pagal jų poreikius. Šiandien lėšų mums trūksta visose srityse, o jei ir yra kažkoks likutis, manau, reikia įrengti potencialiai galimas vietas, kad verslas ateitų, paruošti infrastruktūrą“, – skaudžią rajono problemą įvardijo meras P. Pušinskas.

Laimė ne piniguose, bet...

Visai kitoje situacijoje yra Klaipėdos rajonas. Tai priemiestinė savivaldybė, joje kuriasi ir uostamiesčio gyventojai, verslas nesibaimina, kad gali pritrūkti darbo jėgos, noriai čia investuoja. „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar didesnis savivaldybių savarankiškumas – tai galimybė joms turėti daugiau pinigų, rajono meras Bronius Markauskas sakė, kad pinigai nėra pagrindinis klausimas.

„Svarbiausia tai, kiek mes turime užduočių, kokius darbus norime padaryti, kad mūsų gyventojai būtų patenkinti. Turime pripažinti, kad visi valstybės piliečiai gyvena savivaldybėse, tad tie piliečiai rūpinimąsi jais pirmiausia pajunta būtent tose teritorijose. Žmonėms svarbiausia infrastruktūra – keliai, švietimas, mokyklos, darželiai. Visus šiuos darbus daro savivaldybės. Jei turėtume daugiau pinigų, gerokai daugiau padarytume ir mūsų gyventojai būtų labiau patenkinti. Turbūt ir centrinei valdžiai dėl to būtų geriau. Vis dėlto savivaldybės turi pirminį kontaktą su žmonėmis ir žino, ko jiems reikia. Man teko pabuvoti ir Seime, ir Vyriausybėje, tad galiu pripažinti, kad savivalda yra arčiausiai žmonių, ji geriausiai jaučia žmonių nuotaikas“, – sakė B. Markauskas.

Nors, mero manymu, ne pinigai yra svarbiausia, vis dėlto kalbėdamas pripažino, kad jie reikalingi.

„Be jokios abejonės. Neseniai buvo organizuojama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konferencija apie savivaldybių didesnį finansinį savarankiškumą ir pateikta nemažai pavyzdžių, kaip kai kurios šalys suteikia joms didesnį finansinį savarankiškumą, kai kuriuos mokesčius – pelno mokesčio dalį – palikdamos savivaldybėms. Jei EBPO kalba apie tokius pavyzdžius, vadinasi, tai yra svarbu. Lietuvoje tik atskiri mokesčiai ir tik tam tikra jų dalis patenka į savivaldybių biudžetus, skolinimosi galimybės labai ribojamos. Mums finansinis savarankiškumas palengvintų naštą. Nepasitikėjimas savivaldybėmis, kad jos viską iššvaistys, yra nepamatuotas“, – patikino Klaipėdos r. meras B. Markauskas.

Dar tik nuomonės

Savo nuomonę savivaldybių savarankiškumo klausimais turi ir kalbinti Seimo nariai. Neabejojama, kad dauguma parlamentarų, kurie rinkti šalies regionuose, pasisakys už šią idėją, nes turi ir rinkėjams parodyti, kaip dėl jų dirba. Jei bus balsuojama Seime, tikėtina, kad vienokios ar kitokios formos savarankiškumui bus pritarta. Dar neaišku, kada tai bus, bet viliamasi, kad per šios kadencijos Seimą susitarti pavyks.

„Mes matome, kad, socialinių išmokų skirstymą perdavus savivaldybėms, jos atsakingiau priima sprendimus. Dabar diskutuojame dėl Nacionalinės žemės tarnybos, žemės sklypų formavimo funkcijų perdavimo. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio dalis patenka į savivaldybes, dalis – į valstybės biudžetą. Galbūt tuos pinigus reikėtų skirti savivaldybėms, tai paskatintų investicijas. Neseniai priimtas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, anksčiau jo nebuvo. Remiantis juo, naujam statytojui (ir investuotojui, ir paprastiems žmonėms) numatytas infrastruktūros mokestis, jis pateks į savivaldybę. Tad savivaldybės gaus papildomų pajamų, to nebuvo iki 2021 m.“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Algis Strelčiūnas.

Paklaustas, ar šalies valdžia pasitiki savivaldybėmis, kad jos, gavusios daugiau pinigų, atsakingai su jais elgsis, A. Strelčiūnas sakė, kad pavojaus esama, todėl kontrolės mechanizmai išliks.

„Visaip gali atsitikti. Jei mes skirsime pinigų, o savivaldybės tų paslaugų neatliks, tam tikra kontrolė turi būti. Kai kurios savivaldybės, taupydamos lėšas, funkcijas nusprendžia centralizuoti. Vilniuje, Socialinės rūpybos skyriuje, centralizavo paslaugas. Buvusius socialinių išmokų padalinius prie seniūnijų panaikino, sutaupė pinigų, paslaugą atlieka, bet už tą paslaugą žmogus, važiuodamas visuomeniniu transportu, sumoka pats. Taip gali atsitikti ir rajonuose. Panaikins seniūnijas, tas funkcijas atlikti paves kitam padaliniui, tačiau žmonėms reikės važiuoti į rajono centrą ir vietoj 5 km teks nukeliauti 20 km“, – pažymėjo A. Strelčiūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius mano, kad didesnis savarankiškumas savivaldybėms turi būti suteiktas.

„Kol kas šio klausimo mūsų komiteto darbotvarkėje nėra, bet manau, kad atsiras. Pastaruoju metu diskusijų daugėja – ir dėl mokestinės reformos, ir dėl skolinimosi politikos, tad ir mūsų komitetas neišvengiamai svarstys šį klausimą“, – sakė Seimo narys.

Paklaustas, kokios papildomos teisės savivaldybėms turėtų būti suteikiamos, A. Butkevičius akcentavo, kad kai kurias savarankiškumo problemas gali išspręsti mokesčių politika.

„Vokietijoje, kurioje teko stažuotis, nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčiai apskaitomi atskiroje pajamų dalyje ir tos lėšos gali būti panaudojamos nekilnojamajam turtui atnaujinti, infrastruktūriniams ir investiciniams projektams. Tos lėšos nėra naudojamos nei socialinėms, nei švietimo, nei kitoms programoms, nei darbo užmokesčiui. Tada atsiranda daug stipresnis bendradarbiavimas su bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis. Bendruomenė gali nuspręsti, kad norėtų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą padidinti kokiu procentiniu punktu, o visas gautas lėšas kitais metais panaudoti poilsio, sporto infrastruktūros plėtrai. Mūsų ūkininkai gyvena tam tikroje gyvenvietėje, sumoka didelius mokesčius ir jie galėtų paprašyti, kad dalis tų lėšų būtų panaudota jų keliukams tvarkyti ar kitai infrastruktūrai, kitiems bendruomenės objektams“, – sakė A. Butkevičius.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

2021-03-07