Visas Sigutėnų kaimas, įsikūręs kairėje Kruojos upės pusėje netoli Pakruojo miesto, 2005 metais susibūrė į bendruomenę. Dabar jai priklauso 111 narių, kurių pagrindinis veiklos principas: ,,Niekas kitas už mus nepadarys“. Iš tiesų, nedidelis Sigutėnų kaimas ir darni bendruomenė daug ką padarė: pastatė bendruomenės namus, įgyvendino 25 projektus, rajone net keturis kartus pelnė gražiausiai aplinką tvarkančios gyvenvietės vardą, saugo krašto papročius, vienija kelias kartas, daug dėmesio skiria jaunimui. Nuo 2007 m. darniai bendruomenei vadovaujanti Pranutė Kvedarienė didžiuojasi – Sigutėnų gyventojai yra vieningi ir aktyvūs, todėl čia gyventi gera.
Tik įkūrę bendruomenę, Sigutėnų darbštuoliai nutarė pasistatyti savo būstinę. Susirinkimams, renginiams, šventėms reikėjo stogo virš galvos. Tuometis Pakruojo r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Svečiulis padovanojo medinę klėtelę, kuri stovėjo kitoje rajono vietoje. Kaimo vyrai išardė senovinę klėtelę, pargabeno rąstus į Sigutėnų kaimą ir iš naujo surentė nedidelę klėtelę, atnaujino stogą ir kitas konstrukcijas. Pirmininkė P. Kvedarienė pasakojo, jog buvo didelis džiaugsmas, kai iškilo pirmieji bendruomenės nameliai. Nedideli – tik 35 kv. metrų, bet pačių įrengti. Susibūrę darbštūs žmonės ėmėsi aktyvios veiklos: pradėjo rengti tradicines šventes, koncertus, susitikimus. Reikėjo didesnės erdvės, todėl netrukus šalia klėtelės savo jėgomis pastatė dvigubai ilgesnį priestatą vasaros veiklai ir įkūrė bendruomenės poilsiavietę: išvalė buvusius šabakštynus, sutvarkė aplinką, pasodino medelių, įveisė gėlynus, vaikams įrengė žaidimų aikštelę. Aktyvi Sigutėnų bendruomenės veikla buvo įvertinta: konkurse ,,Lietuvos kaime gyventi verta“ pelnė pirmąją vietą.
Žino, kaip pritraukti lėšų
Sigutėnų bendruomenė aktyviai įgyvendina projektus. Pirmininkė P. Kvedarienė pasakojo, kad veiklai plėtoti neužtenka vien entuziazmo – reikėjo nemažai lėšų, todėl daug dėmesio ir laiko paskyrė projektams parengti. Materialinei bazei sukurti, renginiams organizuoti lėšų sulaukė iš Europos Sąjungos fondų, dalį projektų finansavo Žemės ūkio ministerija, lėšų buvo skirta iš Pakruojo r. savivaldybės biudžeto. Vienas svarbiausių projektų – ,,Pastato rekonstrukcija pritaikant bendruomenės poreikiams“. Sulaukę finansinės paramos, sigutėniškiai savo rankomis ir savo lėšomis rekonstravo pastatytą priestatą. Dabar jų bendruomenės namai – šilti, modernūs, erdvūs, yra salė šventėms, susitikimams, šarvojimo patalpa. Sėkmingai įgyvendinę projektą ,,Laiptai į dangų“, antrajame pastato aukšte suremontavo palėpę ir įrengė sveikatingumo erdvę sportui: įsigijo treniruoklį, stalo teniso ir biliardo stalus, kitą inventorių. Čia renkasi ne tik kaimo gyventojai, bet ir pas juos atvažiuojantys vaikai ir anūkai. Aktyvūs lankytojai yra jaunieji svarsčių kilnotojai, o moterys renkasi į aerobikos užsiėmimus. Sigutėnuose rudenį rengiamos spartakiados. Žiemą visa bendruomenė susirenka į Rogučių šventes, dalyvauja slidžių žygiuose. Jau tradicine tapusi Žuvienės šventė suburia ne tik žvejus mėgėjus – visi yra vaišinami ant laužo didžiuliame katile išvirta gardžia žuviene.
Neužmiršta tradicijų
Sigutėnų kaimo moterys yra puikios šeimininkės ir kulinarės. Pasak P. Kvedarienės, Pakruojo krašto tradiciniai patiekalai yra išskirtinio skonio, gardi naminė duona, todėl stengiamasi išsaugoti kulinarinį krašto paveldą. Svarbu, kad būtų tęsiamos krašto tradicijos ir papročiai, kol nepateko į užmarštį. Išradingos, veiklios bendruomenės moterys rengia patiekalų degustacijas, dalijasi patirtimi, keičiasi senoviniais ir pačių sukurtais receptais. Kas ragavo, visi giria specifinio skonio Pakruojo krašto koldūnus – virtienius su bulvių košės ir šoninės įdaru. Aktyvios moterys gamina keturių rūšių pagardus iš džiovintų daržovių ir prieskonių (morkų, salierų, porų, saldžiosios paprikos, svogūnų, česnakų, petražolių, krapų ir čiobrelių). Visiems patinka pagardai iš džiovintų moliūgų, cukinijų, obuolių, kriaušių ir slyvų. Bendruomenė dabar sėkmingai įgyvendina projektą ,,Kulinarinio paveldo tradicijos – iš kartos į kartą“.
XXI amžius – naujų ir modernių technologijų amžius, greitas ir veržlus gyvenimo tempas, todėl svarbu, kad jaunimas nepamirštų savo šaknų ir krašto tradicijų“, – kalbėjo pirmininkė P. Kvedarienė. Vienas populiariausių projektų buvo ,,Žiemos švenčių tradicijų ir papročių perdavimas vaikams ir jaunimui“. Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai ir jaunimas mokėsi, kaip pasidaryti Užgavėnių kaukes, visiems patiko rišti verbas, buvo demonstruojama, kaip marginami margučiai, smagi buvo Vaikų Velykėlių šventė. Bendruomenė stengiasi išsaugoti kelių kartų dvasinį ryšį, rūpinasi, kad ateinančioms kartoms išliktų praėjusio šimtmečio pageltusios nuotraukos, šeimų relikvijos.
Veikla užsiima savo noru
Bendruomenės pirmininkė daug gražių žodžių skyrė Sigutėnų žmonėms. Jie nemoka dejuoti, jie nesiskundžia, kad kaime nyku ir neįdomu gyventi. Savanorystė – jų veiklos variklis. Ir į šventes, ir į talkas žmonės ateina savo noru. Jie padarė daug, kad pagerėtų gyvenimo kokybė kaime. Sigutėnų žmonės jaučia atsakomybę už kaimo dabartį ir ateitį. Jie puoselėja ne tik savo sodybas, bet ir viso kaimo grožį, skuba vienas kitam padėti bėdoje, jiems smagu būti kartu, bendrauti, veikti, gražinti aplinką. ,,Dėl tokių žmonių negaliu ir aš nesistengti. Kartais reikiamo dėmesio pritrūkdavo vyrui Romui, vaikams Renatai ir Robertui. Gaila, kad kaime mažai jaunimo – arba dirba užsienyje, arba didmiesčiuose studijuoja“,– rodydama švenčių nuotraukas, apdovanojimus, pačių įrengtą biblioteką ir kitas jaukias patalpas kalbėjo P. Kvedarienė.
Sigutėnų bendruomenės namuose jau sukauptas nemažas veiklos archyvas, saugomi bendruomenės išleisti kalendoriai, daugybė kelionių, švenčių nuotraukų. Gana ilgas apdovanojimų sąrašas: bendruomenė ne kartą tapo įvairių konkursų laureate, buvo pripažinta bendruomeniškiausiai dirbusi, 2016 m. Žemės ūkio ministerijos skelbtame konkurse pelnė bendruomenės – spindulio nominaciją ,,Už pozityvius pokyčius“. Sigutėnai įtraukti į virtualią Lietuvos bendruomenių knygą. Bendruomenė pirmoji Pakruojo r. paskelbta saugios kaimynystės bendruomene, čia saugu gyventi, nes vieni kitiems yra nuoširdūs ir budrūs kaimynai. Į šventes moterys ateina pasipuošusios tautiniais drabužiais, vasarą pasipuošia lininėmis suknelėmis ir galvos apdangalais.
Aldona SIREIKIENĖ
ŪP korespondentė