Šilauogių auginimas reikalauja kantrybės

– Kaip kilo mintis užsiimti ūkine veikla? Gal turėjote pavyzdžių šeimoje?

– Ne, esu pirmosios kartos ūkininkas, bet su šeima mėgstame lauke leisti laiką, važinėjome į kaimą pas senelius, kurie šį tą augina, be to, mums visuomet buvo artimos ekologinės idėjos. Taip kilo mintis patiems užsiimti ūkine veikla. Apie gyvulininkystę nesvarstėme, nes tai reikalautų visiško atsidavimo, o norėjosi turėti daugiau laiko šeimai, vaikams, laisvalaikiui. Uogininkystė dera prie mūsų gyvenimo būdo – toliau dirbame mieste, o ūkininkaujame „nuotoliu“ – nuvažiuojame į ūkį atlikti visų reikalingų darbų ir sugrįžtame namo.

– Kodėl nusprendėte ūkininkauti ekologiškai?

– Visada vertinome ekologiškus produktus ir dėl jų sveikumo, ir dėl sodresnio skonio. Norėjome ir patys auginti kokybiškus, skanius, sveikus produktus. Pradžioje turėjome ir šilauogių, ir smidrų, bet dabar auginame tik hektarą šilauogių. Su smidrais mums nepasisekė – jie vis iššaldavo. Mūsų dirvožemis yra priedurpis, jis neišlaiko šilumos, todėl šioje teritorijoje šalnos būna stipresnės. Ilgainiui atsisakėme minties juos auginti, be to, ūkio tikslas visada buvo ekologiškos šilauogės, tik kol pradėjome imti jų derlių praėjo keletas metų – kai pasodini 2 metų krūmelį, tik 4–5 metais gali pasiskinti uogų savo poreikiams, o jau šeštais metais prasideda tikrasis derlius.

– Iš kur sėmėtės žinių, kaip puoselėti šilauogių krūmus? Ar daug klaidų, pamokų pasitaikė?

– Viena svarbiausių pamokų – kad ne viską, ką rašo spauda, internetas ir rodo TV laidos, reikia priimti už gryną pinigą. Dalis viešai prieinamos informacijos yra netiksli, o dalis tiesiog nepritaikoma dideliam ūkiui. Tad mokėmės viską bandydami patys ir žiūrėdami, kas pasiteisina. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, laistymo sistemos įrengimas, man nebuvo sudėtingas, nes dirbu statybų inžinieriumi. Didžiausiu iššūkiu tapo įvairios ligos, dėl jų ne vieną kartą buvo nusvirusios rankos, bet dabar džiaugiuosi, kad neišklydome iš kelio ir šiandien viskas atrodo lengviau. Tačiau tenka pripažinti, kad ūkininkauti ekologiškai yra sudėtingiau.

– Su kokiais iššūkiais susiduria ekologiškų produktų augintojai?

– Augalai gali sirgti daugybe skirtingų ligų ir kovai su jomis daugiausia yra sukurta cheminių arba mineralinių preparatų, kurių negalima naudoti ekologiniuose ūkiuose. Šilauogėms jų yra visai nedaug. Prieš kelis metus, kuomet kovojome su ligomis, buvo vienintelis sertifikuotas preparatas, kuris paremtas organika, tačiau ne toks veiksmingas ir juo visų ligų – kamieninių, žiedinių, uoginių – tikrai neišgydysi. Mes savo ūkyje susidūrėme su pasikartojančiomis jaunų ūglių ligomis. Vargome kelis metus vis išgenėdami pažeistus ūglius ir purkšdami organiniu preparatu, kol galiausiai krūmeliai išaugo ligą ir pradėjome gauti derlių. Tik po šešių metų nuo veiklos pradžios ūkis pradėjo duoti pelno.

Kadangi esame sertifikuotas ekologinis ūkis, turime pildyti specialius žurnalus, kuriuose žymime, ko ir kiek naudojame. Jei kažką įsigijome, reikia išsaugoti visą pirkimo informaciją. Atvykus tikrinti ūkio veiklos, turime viską pateikti. Taip siekiama užtikrinti, kad ekologinuose ūkiuose tikrai būtų naudojami tik sertifikuoti organiški produktai – tiek priemonės nuo ligų, tiek trąšos. Pastarųjų vis daugiau gali pasiūlyti didieji trąšų platintojai. Pavyzdžiui, mes tręšiame saulėgrąžų pagrindu pagamintomis granulėmis ir grybų pagrindu pagamintomis skystomis trąšomis. Galbūt vartotojams bus naujiena, bet ekologiniuose ūkiuose negali būti purškiama nuo ligų profilaktiškai, tik esant realiam poreikiui, todėl ligos išlieka didžiausiu iššūkiu.

– Ar šilauogės yra lepūs augalai, reikalaujantys daug priežiūros?

– Nelabai lepūs. Didžiausia šilauogių ūkio problema, kad augalus turi auginti rūgščioje terpėje – dirvos paruošimas, tiksliau – durpių privežimas, yra sudėtingiausias dalykas. Taip pat nelengva sulaukti derliaus. Braškes pasodinai, ir jau tais pačiais metais gali nusiskinti vieną kitą uogą, po metų – jau džiaugtis gausiu derliumi. Auginant šilauoges, kelis metus tik palaikai dirvos rūgštingumą, laistai, šienauji, tręši, geni ir lauki. Kai krūmas įsitvirtina ir suauga, priežiūra tampa daug paprastesnė, o ne sezono metu mūsų ūkis visai miega – nuimi derlių, nušienauji, sutvarkai laistymo sistemą ir palieki iki pavasario.

– Ar „Skinu“ yra tik šeimos ūkis, ar samdotės ir darbuotojų?

– Daugiausia prižiūriu aš. Esu atsakingas už laistymą, šienavimą, tręšimą. Kai reikia skinti uogas, prisijungia ir kiti šeimos nariai. Genėjimui taip pat reikia daugiau rankų, nes nugenėti 1 600 krūmelių tikrai užtrunka.

– Kaip jūsų uogos pasiekia klientus? Ar jau turite savą ratą?

– Jau turime. Skintas uogas suberiame į kartonines dėžutes. Nors pakuoti į jas sudėtingiau, laikomės nuostatos, kad ekologiški produktai vartotojus turi pasiekti tvariose pakuotėse. Vežame uogas į turgavietes, daržovių bazes, taip pat klientams į namus, darbovietes. Turime tik mėnesį realizuoti visam uogų derliui, todėl išnaudojame visas galimybes. Daugiausia platinti padeda socialiniai tinklai. Savo paskyrose su klientais dalinamės informacija, kada prasideda uogų derlius, kur ir kada galima įsigyti. Džiaugiamės, kad jau atvyksta į turgų ieškodami būtent mūsų produkcijos.

– Ar lietuviai vertina ekologiškus produktus?

– Manau, kad dar ne visi supranta, kodėl ekologiški produktai pranašesni. Didžioji dalis klientų pirmiausia renkasi produktą pagal skonį. Ekologiškos uogos tikrai yra skanesnės, nes jas auginant nenaudotos cheminės medžiagos, kurios prisotina uogas skysčio ir anksčiau subrandina, todėl neekologiškos būna didesnės, atrodo patraukliau. Ekologiniame ūkyje uogos natūraliai užauga iki savo dydžio ir laiku sunoksta, todėl yra sodresnio skonio, net jei išvaizda ir nebūna tokia graži, kaip neekologiškų. Visgi parduoti jų gerokai brangiau negalime. Jei šalia mūsų turguje stovi žmonės su neekologiškomis šilauogėmis ir už jas prašo 8 Eur, mes tikrai negalime prašyti 16, tik euru ar dviem daugiau. Tad jei į ekologinį ūkininkavimą norima pasukti tik dėl finansinės naudos, tikriausiai neverta, nes niekada neužauginsi tiek derliaus, kiek tręšdamas mineralinėmis trąšomis.

– Kodėl jūs savo veikloje matote prasmę?

– Neslėpsiu, pradėjome norėdami dar vieno pajamų šaltinio, tačiau visus tuos metus iki derliaus į priekį vedė idėjinis mąstymas apie ekologiškus produktus. Kai pats pradėjau taip ūkininkauti, dar aiškiau suvokiu, kiek pastangų, laiko ir kantrybės reikalauja užauginti sveikus ir kokybiškus produktus. Sulaukus derliaus, smagu matyti prie mūsų veiklos prisidedančius vaikus. Auginame 8 ir 10 metų mergaites, kurios skina drauge. Žinoma, karšta, sunku, tingisi, bet taip vaikai pamato, kas yra darbas ir suvokia, kad maistas ant stalo neatsiranda vos panorėjus. Manau, tai labai svarbu bendram pasaulio suvokimui.

– Ar svarstote plėsti savo ūkį? Galbūt kreiptis paramos?

– Visokių minčių yra. Pradėjome nuo pusės hektaro, vėliau pasodinome dar pusę, galbūt kitais metais dar prasiplėsime. Paramos tikriausiai nesikreipsime, nes tada reiktų visiškai atsiduoti ūkinei veiklai ir gerokai išsiplėsti, kad atitiktume visus paraiškoje numatytus reikalavimus. Uogų derliaus realizacija nėra labai paprasta. Gali užauginti ir 10 t uogų, bet kur jas padėti, jei turi tik apie mėnesį? Tad reikia gerai įvertinti savo galimybes. Manome, kad labai rizikinga pasilikti ūkinę veiklą kaip vienintelį pajamų šaltinį – pavyzdžiui, šiais metais dėl šaltos žiemos mūsų derlius siekė vos 10 proc., tad pasikliauti vien ūkiu nesinori. Tad kol šilauogės miega, dirbame savo pagrindiniuose darbuose, kurie vis dar išlieka mūsų pagrindiniu pajamų šaltiniu.

Mariaus Akelio nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja