Šių specialistų rinkoje – vienetai, o reikėtų šimtų

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi, kad šios technologijos jau naudojamos Lietuvos ūkiuose ir pastebi, kad dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ūkiuose kol kas išnaudojama tik maža dalis technologijų suteikiamų galimybių.

Tiksliosios technologijos – žaliam ir tvariam žemės ūkiui

VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis pasakoja, kad žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo sritis keičia naujos, šiuolaikinės technologijos, palengvinančios darbą ir duodančios gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu. „Mūsų komanda daug dirba su precizinėmis žemės dirbimo ir sėjos technologijomis, su vis didesnį populiarumą įgaunančia juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija bei su tiesiogine sėja, kai sėjama tiesiai į ražieną, į neįdirbtą dirvą. Atliekame šiuolaikinius tyrimus, ieškome, kaip galėtume dar labiau sumažinti dirvožemiui, didžiausiam turtui pasaulyje, daromą neigiamą įtaką. Dirvožemis maitina mus visus, turime investuoti į jo išsaugojimą galinčias užtikrinti technologijas. Aktyviai dirbame šioje srityje, į tyrimus įtraukti ir bakalaurai, magistrantai bei doktorantai, norime, kad studentai susipažintų su naujausiomis techninėmis galimybėmis ir prisidėtų prie naujų technologijų kūrimo“, – kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad aktyviai dirbama ir kitose srityse, mokslininkų komanda ieško, kaip patobulinti ar naujose srityse įveiklinti jau sukurtas technologijas.  „Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – jau sukurtos ir pradedamos aktyviai naudoti priemonės, aktyviai dirbame ieškodami naujų jų panaudojimo galimybių, sprendžiame kylančius iššūkius ir kuriame bei tiriame šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas.

Mokslininkas džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su užsienio universitetais. „Kartu dirbame su vienu žymiausių precizinės žemdirbystės srities Gento universiteto (Belgija) mokslininku prof. dr. A. M. Mouazen, kuris įvairiais spektroskopiniais metodais nustatinėja mums svarbius dirvožemio ir augalų savybių pokyčius. Šie tyrimai suteikia ypatingai daug informacijos, kurią galima naudoti sudarant precizinius žemėlapius arba iškart realiu laiku atliekant reikiamus technologinius veiksmus“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis ir atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis galima pasitelkti ir jau anksčiau sukurtų technologijų naudojimui.

Kuria resursus padedančias taupyti technologijas

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms.  „Viena iš jų – precizinis tręšimas kintama norma, kai įvairiais dirvožemio ar augalų skenavimo jutikliais nustatomas įvairių trąšų poreikis, o pagal mokslininkų ir praktikų sukurtus metodus parengiami trūkstamų medžiagų tikslūs tręšimo žemėlapiai. Labai dažnai pasitaiko, kad kai kuriose lauko vietose trąšų visai nereikia berti, o kitose – reikia padidinti normą. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Mūsų doktorantai intensyviai dirba šiuo klausimu. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai kartu su dėstytojais sukūrė specialų stendą lašelių dreifui tirti, jį magistrantai ir doktorantai su mokslininkais pasitelkia ieškodami efektyviausių būdų, kaip užtikrinti kuo tikslesnį trąšų tirpalo lašų patekimą ant konkrečių augalų, kuriems jų reikia“, – apie mokslininkų tyrimų kryptis ir pačių studentų sukuriamas tyrimams reikalingas technologijas kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Kita, nauja tyrimo sritis – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Jeigu nustatomas sutankėjęs dirvožemio sluoksnis, dar kitaip vadinamas „armens padu“, tai gali reikėti žemę dirbti 35–40 cm gyliu, o tais atvejais, kai dirvožemyje sutankėjusių sluoksnių nesimato – gali užtekti įdirbti 15–20 cm ar dar sekliau. Tokiu būdu tausojama technika, taupomos ūkininkų lėšos ir prisidedama prie aplinkos saugojimo. Atskirais atvejais sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, per visus metus gali būti sutaupoma apie 45 % energijos. Tuo pačiu apie 50 % sumažėja ratų slydimas ir galima iki 20 % padidinti gaunamą naudą“, –  apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti resursus kalba mokslininkas.

Daug dėmesio skiriama ir automatinio žemės ūkio technikos vairavimo technologijai. „Ūkininkams ši technologija žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Važiuodami pro laukus turbūt daugelis atkreipia dėmesį į tiesias kaip stygas technologines vėžes, tai tiksliųjų technologijų nuopelnas. Šiuolaikinė technika suteikia daug galimybių ne tik tiksliam darbui, bet ir svarbių duomenų rinkimui. Įdomu, kad tiek ūkininkai, tiek ir technikos pardavėjai bei paslaugų teikėjai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių išmaniaisiais įrenginiais sukauptų duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu išsamios duomenų analizės gali suteikti daug naudingos informacijos, reikalingos optimizuojant technologinius procesus, taupant laiką ir resursus“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad katedroje taip pat atliekami darbuotojų darbo sąlygų gerinimui aktualūs tyrimai. Mokslininkai kartu su studentais vykdo aplinkos vibroakustinius tyrimus, moderniais prietaisais tiria žemės ūkio technikos ir dirbančių įrenginių keliamą triukšmą skirtingame nuotolyje, taip pat skirtingos reikšmės keliuose, fermose ir sandėliuose.

Trūksta su naujausiomis technologijomis gebančių dirbti specialistų

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Visos kitos aukštosios mokyklos rengia pramonės inžinierius, nesusijusius su žemės ūkiu. Fakultetas turi su žemės ūkio mašinų darbo principais, diagnostika, servisu, valdymu susijusią bakalauro studijų programą „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ir į inovacijų kūrėjų ruošimą, tvarumą, automatiką, robotus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas, duomenų mokslą, aplinkosaugą ir dirbtinį intelektą orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“. Šių sričių specialistų labai trūksta, įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad jų yra tik vienetai. Ūkiai intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu papildomai neinvestavo į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Sugedus žemės ūkio technikai dažnai problemos gali būti sprendžiamos nuotoliniu būdu – išmaniosios technologijos jau leidžia pastebėti ir informuoti ūkininkus apie galimus gedimus ateityje, todėl tinkamu laiku atlikti veiksmai ir konsultacijos leidžia užbėgti problemai už akių, taip taupant ūkininkų lėšas brangios technikos remontui. Šiuolaikinė technika turi daug naujų išmanių technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

Prof. dr. E. Šarauskis pasakoja, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai įgyja platų inžinerinį išsilavinimą ir loginį mąstymą, todėl gali rinktis ne tik tiesiogiai su žemės ūkio sektoriumi susijusius darbus. „Mes nuolat atsinaujiname, naudojame šiuolaikinę įrangą, vykdome daug mokslinių tyrimų, į kuriuos siekiame įtraukti ir studentus, kad jie patys pamatytų mokslinę pusę, susipažintų su mokslinių tyrimų specifika“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su savo mecenatais, vykstame pas juos ir studentus supažindiname su naujausia technika ir technologijomis. Džiaugiamės, kad ir patys mecenatai ar jų atstovai atvyksta pas mus, pristato naujausias išmaniąsias technologijas, atsiveža naujausią įrangą, kad su studentais galime atlikti praktinius arba svarbius mokslinius darbus. Turime subalansuotą kolektyvą, kartu dirba ir praktikai, ir teoretikai, įtraukiame daug jaunimo, tai svarbu ir mokslo tyrimų kokybei, ir kokybiškam specialistų ruošimui“, – apie bendradarbiavimą su mecenatais ir jaunosios kartos įtraukimą kalba mokslininkas.

Verslas investuoja į būsimų specialistų rengimą

Kalbėdamas apie įmonių pagalbą ruošiant būsimus specialistus, prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad įmonės ir tiesiogiai investuoja į studentus – dabar šios krypties studentams stipendijas siūlo dešimt ar daugiau įmonių. Įmonės jau pačios investuoja į specialistų rengimą, kad pas juos ateitų su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti žmonių.

Profesorius pasakoja, kad verslas regionuose prisideda ir prie moksleivių pritraukimo – kuria inžinerines klases, kad moksleivius sudomintų inžinerijos studijomis, padėtų pasiruošti stojimui į šias programas. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių vadybininkė dr. Brigita Medveckienė pasakoja, kad projekto, skirto 9–12 klasių moksleivių pasirinktos krypties mąstymo ugdymui ir įgūdžių lavinimui, metu vykdomi penki 4 ak. val. trukmės pasirinktos mokslų krypties užsiėmimai VDU ŽŪA ir Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų krašto verslo įmonėse taip pat profesinio mokymo centruose. Projekto veiklos vyksta mokslo metų eigoje, rugsėjo–birželio mėn. Projekte dalyvavusiems moksleiviams projekto uždarymo renginio VDU Žemės ūkio akademijoje metu įteikiami programos įvykdymo pažymėjimai bei suteikiama galimybė tęsti veiklas kitais metais II lygio programoje.

Moksleivius kviečiančiame VDU ŽŪA vykdomame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. „Šiais metais siūlyta rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. Baigę I lygio programą kviečiami žinias gilinti pasirinktos mokslo krypties klasėje, tęstinėje II lygio programoje, kuri šiais metais džiugino naujovėmis – moksleiviai dalyvavo ne tik vykdomuose užsiėmimuose, bet ir komandose rengė projektinį darbą, kurį pristatė paskutiniojo susitikimo metu“, – pasakoja dr. B. Medveckienė ir atkreipia dėmesį, kad pabaigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio programas, ir pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas VDU, papildomai gali gauti 0,5 balo prie jau turimo konkursinio balo.

VDU ŽŪA informacija