Statusas: besirengiantis darbo rinkai

„Ūkio veiklos ir vietos darbo rinkos mūsų aptarnaujamose teritorijose labai skirtingos. Vienokios Dzūkijoje, kur mažiau pramonės įmonių, mažiau pasirinkimų įsidarbinti, klientų kvalifikacijos žemesnės. Ir kitokia padėtis Kauno regione – čia galime pasiūlyti geresnių paslaugų, darbo paieška greitesnė. Tad ir klientų su besirengiančio darbo rinkai statusu galimybės didesnės nei mažesniuose rajonuose“, – teigė Kauno klientų aptarnavimo departamento (KAD) patarėja Rasa Juknevičienė.

Pasak jos, šie metai parodė, kad pokyčiai vyksta, ir į veiklas teritorijose įsitraukia vis daugiau socialinių partnerių ir savivaldybių, padedančių žmonėms nepatekti į ilgalaikius nedarbo spąstus.

Daugiausia – Dzūkijoje

Dzūkijoje besirengiančių darbo rinkai žmonių gausiausia. Alytaus apskrityje šį statusą turi kas penktas klientas (22,9 proc.). Druskininkų, Alytaus rajonuose jų dalis tarp visų darbo ieškančių perlipa 20 proc., o Lazdijuose siekia net 47,5 proc. – čia beveik pusė klientų dėl įvairių priežasčių negali siekti užimtumo. Geresnė padėtis – Varėnoje (sudaro 17,3 proc.), geriausia – Alytuje (9,4 proc.).

Lazdijuose klientų profilis išliko panašus kaip ir pernai – didžiąją dalį sudaro asmenys, stokojantys socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti. Dauguma – vyresni nei 50 metų asmenys, be profesinės kvalifikacijos, turintys sveikatos problemų.

„Įvertinus asmenų turimas kliūtis, jie skatinami tvarkytis dokumentus dėl artimųjų slaugos ir priežiūros, lankytis pas priklausomybių specialistą, dalyvauti teisininko ar psichologo konsultacijose, – pasakojo Lazdijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, – Platesnis paslaugų spektras siūlomas dalyvaujantiems savivaldybės užimtumo didinimo programoje. Džiugina, kad pastaruoju metu tarp naujai besikreipiančių asmenų didesnei daliai jau yra suteikiamas bedarbio statusas, vadinasi, jiems greičiau galime suteikti užimtumą“.

VŠĮ „Lazdijų socialinių paslaugų centras“, Visuomenės sveikatos biuras, rajono savivaldybės administracija – pagrindiniai rajono socialiniai partneriai, padedantys integruoti šiuos žmones į darbo rinką.

Druskininkuose besirengiantys darbo rinkai sudaro 29,3 proc. Savivaldybės užimtumo didinimo programoje per pusmetį dalyvavo 84 asmenys, trims padėta įsidarbinti nuolatinai, du dirba pagal individualios veiklos pažymą.

„Nors tokių asmenų skaičius ir toliau išlieka nemažas – turime 377, aktyviai bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, situacija keičiasi į gerąją pusę. Didesnei grupei gaunant tikslines paslaugas, jų skaičius pamažu mažėja“, – sakė Druskininkų skyriaus vedėja Danutė Naujalienė.

Druskininkų savivaldybės administracija ir socialiniai partneriai teikia individualią konsultaciją įsiskolinimo klausimais, Visuomenės sveikatos biuras – psichologo paslaugas jaunimui. Druskininkų jaunimo užimtumo centras konsultuoja dėl savanoriškos praktikos atlikimo, VšĮ „Profesijų spektras“ ir VESK Pietų Lietuvos filialas – dėl profesinės reabilitacijos programos. VšĮ „Vilties švyturys“ organizuoja psichologinio aktyvinimo priemonę. Kartų ugdymo centre šie asmenys dalyvauja projekte „Galimybių turi visi“. Specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ siūlo dalyvauti siuvimo veikloje.

Sūduvoje išsiskiria Šakių ir Vilkaviškio rajonai

Marijampolės apskrityje labiausiai išsiskiria Šakių ir Vilkaviškio rajonai, kurie „pakelia“ sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų skaičių. Atitinkamai – beveik kas trečias (28,7 proc. ir 27,6 proc.) oficialiai darbo ieškantis klientas. Apskrityje besirengiantys darbo rinkai sudaro 19,1 proc. visų registruotų asmenų.

Šakių skyriaus vedėjos Aldonos Stasiulienės teigimu, atvejo komandos susitikimuose rajono savivaldybėje pagrindinis klausimas – kaip suteikti kokybiškas paslaugas besirengiantiems asmenims, jas pritaikant kiekvienam asmeniui individualiai. Dabar pagal poreikį kiekvienas gali pasinaudoti socialinio emocinio ugdymo, finansinio raštingumo, motyvacijos, krizių atpažinimo ir valdymo mokymais, individualiomis psichologo, karjeros konsultacijomis, priklausomybių konsultanto paslaugomis.

Rajone dešimt besirengiančio darbo rinkai statusą turinčių žmonių įsidarbino, keturi pradėjo savarankišką veiklą. Individualios atvejo vadybininko konsultacijos, socialinių partnerių bei NVO organizacijų suteiktos paslaugos padėjo apsispręsti 64 klientams dėl tolesnės registracijos Užimtumo tarnyboje.

Šakių socialinių paslaugų centre teikiama integrali pagalba, Visuomenės sveikatos biuro psichologas ir priklausomybės konsultantai kiekvieną savaitę konsultuoja individualiai, VŠĮ „Namai visiems“ siūlo nemokamą maitinimą ir kitas socialines paslaugas. Taip pat rajono neįgaliųjų draugijos, Šeimos centro, Turizmo ir verslo informacijos centro, savivaldybės administracijos juristo specializuotos paslaugos įsiskolinimo ir globos dokumentų ruošimo bei finansinio raštingumo, verslo kūrimo klausimais.

Panaši patirtis ir Vilkaviškyje: „Per metus surasta daugiau socialinių partnerių, suteikta daugiau paslaugų. Tapome labiau empatiški klientams, o jie drąsiau sprendžia savo problemas, gydosi priklausomybes. Kai kurie nutarė persikvalifikuoti, 25 įsidarbino, keli pradėjo savarankišką veiklą, keletas susitvarkė tėvų slaugą. Visgi dar nemažai yra turinčių skolų“, – teigė Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė.

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė susitelkė kaimo gyventojų motyvacijos, vaikų ir artimųjų priežiūros problemoms spręsti. Šeimos priežiūros klausimais padeda Socialinės pagalbos centras ir savivaldybės socialinės paramos skyrius. „Atradome MB „Inspira LIFE“, kuri nemokamai pradėjo teikti finansinio raštingumo mokymus. Rajone praktiškai nėra kas galėtų teikti motyvavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, pavėžėjimo į darbą paslaugas“, – sakė R. Besasparienė.

Kauno regiono rodiklius smukdo Prienų ir Kaišiadorių rajonai

Kauno apskrityje mažiausiai besirengiančio asmens statusą turinčių klientų, palyginti su Alytaus ir Marijampolės – tik 7,3 proc. Kauno regione didžiausią dalį jie sudaro Prienų ir Kaišiadorių rajonuose (20,8 proc. ir 20,6 proc.).

„Turime 361 besirengiantį darbo rinkai. Specializuotos paslaugos padėjo jiems „pakoreguoti“ savo gyvenimus. Atvejo vadybininkės paskatinti kai kurie klientai, turintys sveikatos problemų, susitvarkė neįgalumo nustatymo dokumentus, teisininko konsultacijos išsprendė įsisenėjusius reikalus su antstoliais. Dalis dalyvauja priklausomybių specialisto konsultacijose. Yra įsidarbinusių pagal darbo sutartį ir pradėjusių savarankišką veiklą“, – pasakojo Kaišiadorių skyriaus vedėja Ramutė Sinkevičienė.

Prienų skyriuje daugiausiai registruota stokojančių motyvacijos arba socialinių įgūdžių (75 proc.). Ribotas galimybes nuvykti į darbą turi 24 proc. asmenų. Nuo šių metų liepos užimtumo didinimo programos paslaugas gyventojams pradėjo teikti ir Birštono savivaldybė.

„Tendencijos išliko labai panašios kaip ir pernai. Šiemet aktyviau vykdoma savivaldybės užimtumo didinimo programa, kur išskirta paslaugų sritis, ypač įvairios konsultacijos ir užsiėmimai. Viena buvusi ilgalaikė bedarbė po šių konsultacijų pasiryžo dalyvauti profesiniame mokyme – įgis slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Dabar nemažai asmenų tęsia darbus pagal paslaugų kvitus – dirba pas atskirus ūkininkus ir UAB „Daukšiagirio sodai“, – padėtį pristatė Prienų skyriaus Jūratė Radzevičienė.

Kauno KAD aptarnaujamoje teritorijoje – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse – rugsėjo 1 d. iš viso buvo registruota 43,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.