Sugauta, bet nepanaudota žuvis: kaip spręsti globalią maisto trūkumo problemą?

Projekto dalyviai iš Islandijos, Norvegijos, Kroatijos, Turkijos bei Lietuvos sukūrė programą, kuri visų pirma Viduržemio jūros žvejams, pašarų gamintojams, naminių augintinių šeimininkams, taip pat ir visuomenei gali tapti efektyviu instrumentu prisidedant prie darnaus ekonominio, ekologinio ir socialinio vystymosi.

Žvejų laimikis krantą pasiekia ne visada

Ne visiems yra žinoma, kad milžiniški kiekiai Viduržemio jūroje sugaunamos žuvies šiuo metu išmetama atgal į vandenį, ir tai daro didelę ne tik ekonominę, bet ir ekologinę žalą, kadangi žuvims yrant giliuose vandenyse, bedeguonėje aplinkoje, kaip tarpinis skilimo produktas išsiskiria sieros vandenilio dujos, kurios yra nuodingos beveik visiems vandens organizmams.

„Žvejai paprastai būna sudarę komercines sutartis dėl konkrečios rūšies žuvų, pavyzdžiui, skumbrių, pardavimo. Kadangi sugautas kitų rūšių laimikis pradeda greitai gesti, o žvejybinių laivų šaldymo agregatų tūris ribotas, pasirenkamas paprasčiausias kelias – nepageidaujama žuvimi tiesiog atsikratoma. Tai ypač dažnas reiškinys Turkijoje“, – problemos esmę komentuoja projekte dalyvavusi VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. Anželika Dautartė.

Pašnekovė pastebi, kad dalis žvejų laimikio kranto nepasiekia ir todėl, kad vis išrankesniais tampantys vartotojai pageidauja tik tam tikro dydžio, konkrečių rūšių žuvų, nors Viduržemio jūroje jų, pripažintų komercinėmis ir tinkančių žmonių maistui, veisiasi apie 200 rūšių – didelė dalis gyventojų visų rūšių net nepažįsta ir dėl to jų nesirenka. Be to, nors žvejybos įrankius ir stengiamasi tobulinti, dalis sugautų žuvų būna pažeistos kūno struktūros ir komerciškai nepatrauklios.

Ieškant sprendimo, kaip racionaliai panaudoti visą Viduržemio jūroje sugaunamą žuvį, atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu iškilusią kitą problemą: pandemijos laikotarpiu Europoje labai išaugo naminių augintinių – šunų bei kačių – skaičius. Šie augintiniai dažniausiai yra šeriami žmonių maistu arba ėdalu, pagamintu iš produktų, tinkamų žmonių mitybai. „To neturi būti ir dėl pačių gyvūnų sveikatos, ir turint omenyje Jungtinių Tautų numatytą antrąjį darnaus vystymosi tikslą pasaulyje panaikinti badą, nes iki šiol badauja arba maisto tebestokoja 828 mln. planetos gyventojų“, – dėmesį atkreipia doc. dr. A. Dautartė.

Būtina ieškoti alternatyvų

Projekto dalyviams gimė idėja iš šiuo metu Viduržemio jūroje sugaunamos, bet nepanaudojamos žuvies pradėti gaminti biologiškai vertingą žalią šaldytą ėdalą naminiams gyvūnams ir pradėti aktyviai edukuoti žvejus, potencialius gyvūnų pašarų gamintojus bei gyventojus. Sukurta inovatyvi penkių modulių programa MARIPET, skirta ir tikslinėms grupėms, ir plačiajai visuomenei.

Projekte dvejus metus dirbo penkių Europos universitetų (Ege universiteto (Turkija), Balikesyro universiteto (Turkija), Dubrovniko universiteto (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universiteto, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto) mokslininkai ir Izmiro metropolijos municipaliteto (Turkija) specialistai. Šiame Turkijos turizmo regiono megapolyje gyvena 4 mln. gyventojų. Jo vadovai, VDU ŽŪA atstovės teigimu, pasiryžo pirmieji išbandyti MARIPET programą ir yra nusiteikę pokyčiams bei aktyviai žinių sklaidai, skatinančiai atsakingai naudoti Viduržemio jūros išteklius, plėtoti inovatyvaus naminių gyvūnų ėdalo gamybos verslą, patiems turkams vartoti daugiau ir įvairių rūšių Viduržemio jūros žuvies, nes šiuo metu vienam Turkijos gyventojui jos per metus vidutiniškai tenka tik 4 kg.

„Šiuo atveju nebuvo siūloma iš neleistinai išmetamų jūrinės žuvies išteklių gaminti žuvies miltus arba trąšas, nes šis pramonės sektorius jau yra pakankamai gerai išvystytas. Mes raginame atkreipti dėmesį, kad pasaulyje žmonėms trūkstant maisto, būtina ieškoti alternatyvų naminių gyvūnų racionui – iš nepanaudojamos žuvies gamindami biologiškai aktyvų ėdalą ne tik sumažintume gyvūnams atitenkančią maisto dalį, tinkamą vartoti žmonėms – žalias ėdalas šunims ir katėms yra labiau būdingas evoliuciškai, jis gerina gyvūnų sveikatą bei pratęsia jų gyvenimo trukmę“, – teigia aplinkos ir ekologijos srityje dirbanti VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. A. Dautartė. Apibendrindama ji pastebėjo, kad VDU ŽŪA mokslininkai prisidėjo edukacijai kuriant virtualią mokymosi aplinką, nuotolinių mokymo priemonių rinkinį, Europos išmetamų žuvų ir naminių gyvūnų ėdalo gamybos elektroninį vadovą bei interaktyvią, atvirą informacijos sklaidos platformą MARIPET.

VDU ŽŪA informacija

123rf nuotr.