Surenkame vos trečdalį pavojingų atliekų, o aplinkai padaryta žala gali siekti dešimtis milijonų

Trūksta informacijos ir infrastruktūros

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 metais Lietuvoje surinkta 3,7 mln. tonų atliekų, iš jų pavojingų atliekų – tik 183 tūkst. tonų, arba 4,9 proc. nuo bendro visų surinktų atliekų kiekio. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvoje 2022-aisiais buvo surinkti 64 kilogramai pavojingų atliekų, atitinkamai Nyderlanduose – 225 kg, Danijoje – 191 kg, Belgijoje – 169 kg, t. y. Lietuvoje vidutiniškai surenkama tris kartus mažiau pavojingų atliekų.

Gyventojai Lietuvoje kasmet sunaudoja tūkstančius tonų buitinės chemijos, higienos priemonių, vaistų, statybinių medžiagų, priemonių, skirtų automobilių priežiūrai, tampančių pavojingomis atliekomis.

„Ar tikrai žinome, kur priduoti pakuotes su aerozolių, buitinės chemijos likučiais? Ar, nupurškę vaismedžius sode, esame tikri, kaip tinkamai sutvarkyti pesticidų likučius? Ar užbaigę remonto darbus išties pasirūpiname sutvarkyti dažų, skiediklių likučius? Tam, kad pavojingos atliekos būtų tinkamai surinktos ir sutvarkytos būtinos dvi sąlygos. Pirma, sudarytos galimybės gyventojams šias atliekas be vargo priduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems šių atliekų tvarkytojams. Antra, patys gyventojai turi turėti pakankamai informacijos, būti sąmoningi ir suprasti, kaip ir kodėl svarbu tą daryti“, – komentavo Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktorius Alfredas Skinulis.

Pavyzdžiui, pesticidų ir trąšų likučius draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, tačiau stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse jie taip pat nepriimami. Šiuo metu veikianti pavojingų atliekų sistema neužtikrina šių ir dalies kitų atliekų tinkamo sutvarkymo.

Pavojingas atliekas tinkamai sutvarkyti būtina, kitaip, patekusios į aplinką, jos skleidžia medžiagas, keičiančias dirvožemio, vandens, oro cheminę ir fizinę sudėtį. Netinkamai tvarkomos infekuotos, ėsdinančios, degios ir kitos pavojingos atliekas kelią rimtą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. „Galimą žalą aplinkai dėl nesurinktų ir tinkamai nesutvarkytų pavojingų atliekų galima vertinti dešimtimis milijonų eurų“, – konstatavo A. Skinulis.

Renkasi paprastesnį kelią

Dar viena aktuali problema – vaistų ir kitų medicininių atliekų sutvarkymas. Skaičiuojama, jog per metus lietuvių namuose susidaro kone 750 tonų vaistų atliekų, o iš gyventojų komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (nevertinant vaistinėse priimtų atliekų) surenkama vos  0,7 tonos, arba apie 0,1 proc.

Atskiros medicininių švirkštų, adatų, tvarsliavų ar kitų panašių pavojingų infekuotų medicininių atliekų, susidariusių namuose, surinkimo sistemos taip pat nėra – tokios atliekos keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kur kelia realų pavojų žmonių sveikatai.

Buityje naudojamų sprogių ir degių gaminių – degiklių, žiebtuvėlių, gesintuvų bei pirotechnikos – atliekų sutvarkymas taip pat kelia iššūkių. Remiantis sprogių ir degių produktų importo ir eksporto duomenimis, Lietuvos rinkai 2022 metais pateikta beveik tūkstantis tonų šių gaminių, tačiau surinktų atliekų kiekis siekė vos 0,035 tonos. Pirotechnikos atliekų apskritai nebuvo surinkta.

„Degios pavojingos atliekos kelia gaisro pavojų – užsidegus šioms atliekoms sugadinami atliekų konteineriai, šiukšliavežės, atliekų tvarkymo įrenginiai, kyla pavojus gyventojų turtui ir sveikatai“, – paaiškino AAI direktorius A. Skinulis.

Įmonių veikloje taip pat susidaro didžiuliai kiekiai pavojingų atliekų, tačiau tinkamai sutvarkoma tik maždaug trečdalis jų.

Situacijai spręsti – teisės aktų pokyčiai

„Atsižvelgiant į pavojingųjų atliekų keliamą grėsmę, visų pirma, būtina imtis teisinio reguliavimo pokyčių – pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius potencialiai pavojingų produktų ir jų atliekų tvarkymą. Gamintojams turėtų tekti didesnė atsakomybė už jų produktų tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje“, – komentavo (AAI) direktorius. 

Kaip rodo praktika, tik didesne gamintojo atsakomybe pagrįsta atliekų tvarkymo sistema gali užtikrinti efektyvų, visuomenei prieinamą ir tinkamą atliekų sutvarkymą.

AAI informacija