„Mūsų žemės ūkis yra itin efektyvus, konkurencingas ir inovatyvus, tačiau kartu susiduriame su didžiuliais iššūkiais – klimato kaitos, azoto emisijų, biologinės įvairovės ir vandens kokybės srityse. Mums įdomu, kaip vystosi Lietuvos žemės ūkio sektorius, kokie iššūkiai yra panašūs ir kur galėtume mokytis vieni iš kitų – tiek politikos, tiek bendradarbiavimo srityse“, – teigė Nyderlandų žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugumo ir gamtos ministerijos generalinis direktorius Martenas van den Bergas.
Nyderlandų ministerijos delegacija vizito metu apsilankė „Agrokoncerno grupės“ „AgroITC“ inovacijų ir tyrimų centre – vieninteliame privačiame tokio tipo centre Baltijos šalyse. Šis mokslinis padalinys prižiūri tūkstančius bandymų laukelių visoje Lietuvoje, kuriuose yra atliekami įvairiausi agronominiai tyrimai, išbandant skirtingas augalų veisles, apsaugos produktus, auginimo technologijas.
„Agrokoncerno“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus teigimu, sukaupta patirtis naudojama rengiant praktines rekomendacijas ūkininkams, kurios leidžia vertinti, kaip pasirinkti sprendimai veikia realiomis auginimo sąlygomis, ir suteikia ūkininkams daugiau galimybių priimti duomenimis grįstus sprendimus.
„Tyrimus pradedame nuo problemų, kurias matome žemės ūkyje, pirmiausia – efektyvumo ir aplinkosaugos srityse. Išsikeliame hipotezę, atliekame lauko arba laboratorinius bandymus, o tada vertiname, ar sprendimas yra ekonomiškai efektyvus. Mums svarbu ne tik nustatyti, ar tam tikra technologija veikia, bet ir suprasti, ar ją verta taikyti ūkyje“, – kalbėjo A. Radzevičius.
Pasak jo, „AgroITC“ centre siekiama surinkti kuo daugiau duomenų ir pateikti juos ūkininkams taip, kad jie suprastų, kur investuoti verta, o kur papildomos išlaidos laukiamos naudos gali ir neatnešti. „Jei bandymai pasiteisina, sprendimus siekiame pritaikyti platesniu mastu ir perduoti galutiniam naudotojui“, – pridūrė jis.
Svečiai taip pat susipažino su kitomis grupės veiklos kryptimis. UAB „Agrokoncernas GDP“ vyriausiasis energetikas Linas Šiuipys pristatė atsinaujinančios energetikos projektus ir elektros energijos sprendimus, o UAB „Agrokoncerno Pienas“ direktorė Gabija Stanislovaitytė – modernios pienininkystės projektus ir tarptautinės plėtros viziją.
Nyderlandų ministerijos atstovams pristatyta ir Radviliškio rajone veikiančio „Ateities ūkio“ veikla, apimanti augalininkystę ir jau veikiantį pienininkystės kompleksą. Augalininkystėje pasitelkiami dirvožemio tyrimai, palydoviniai vaizdai ir dronų surinkti duomenys, išbandomos kintamos normos tręšimo, purškimo ir sėjos technologijos.
UAB „Agrokoncerno Pienas“ direktorė Gabija Stanislovaitytė pristatė ir „Ateities ūkio“, kaip atviros tyrimų platformos, galimybes. Komplekse kaupiami duomenys apie gyvūnų judėjimą, ėdimą ir atrajojimą, bendradarbiaujama su mokslininkais, ieškoma partnerių bendriems gyvūnų gerovės, genetikos ir duomenų analizės tyrimams. Pasak jos, siekiama, kad ūkis taptų atvira gyvąja laboratorija, kurioje mokslininkai ir verslo partneriai galėtų kartu išbandyti sprendimus realiomis ūkininkavimo sąlygomis.
Nyderlandų atstovus domino ne tik „Agrokoncerno“ atliekami tyrimai, bet ir platesni Lietuvos žemės ūkio pokyčiai. Kaip pastebėjo ministerijos ES reikalų skyriaus vadovas Arjanas de Klerkas, Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius įvyko reikšmingų struktūrinių permainų.
„Mus išties nustebino, kaip čia pasikeitė ūkininkavimas – nuo daugybės smulkių ūkių prie didesnių ir labiau koncentruotų ūkių. Įdomu išgirsti jūsų požiūrį į žemės ūkio vystymąsi Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – pridūrė A. de Klerkas.
M. van den Bergo vertinimu, technologijų plėtra gali iš esmės pakeisti ir paties ūkininko darbo pobūdį. Jis prognozavo, kad jau artimiausiu metu didžiąją darbo laiko dalį ūkininkai skirs procesų stebėjimui ir valdymui skaitmeniniu būdu.
„Manau, kad po 10–15 metų ūkininkas daugiausia laiko praleis ne laukuose, o patalpoje prie ekranų ir kompiuterių. Jis bus labiau procesų valdytojas nei tradicinis ūkininkas“, – svarstė Nyderlandų ministerijos generalinis direktorius. Jis pateikė ir konkretų pavyzdį – Nyderlandų ūkininką, kuris, naudodamasis dronais ir skaitmeninėmis sistemomis, iš savo šalies valdo ūkius pietų Prancūzijoje.
Visi šie iššūkiai skatina ieškoti ne vien naujų technologijų, bet ir kitokio ūkių veiklos vertinimo principų. Lapkričio pradžioje Nyderlandų vyriausybė paskelbė įstatymo projektą bei priemonių paketą, kuriuose numatomi konkretesni žemės ūkio sektoriaus išmetamų teršalų tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės.
Šalyje numatyta plėtoti ūkių tikslų sistemą, kuri apimtų azoto emisijas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir požeminio vandens kokybę. Ūkininkams būtų nustatomi aiškūs tikslai, tačiau paliekama galimybė patiems pasirinkti, kaip jų siekti.
Vis dėlto didesnė pasirinkimo laisvė savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Ūkininkui svarbu žinoti, kurios augalų veislės, augalų apsaugos priemonės ar auginimo technologijos geriausiai tinka konkrečioms dirvožemio, klimato ir ūkio sąlygoms. Vienur pasiteisinantis sprendimas nebūtinai duos tokį patį rezultatą kitur, todėl technologijų pasirinkimą reikėtų grįsti praktiniais bandymais bei jų duomenimis.
Kartu su Nyderlandų ministerijos delegacija bendrovėje lankėsi ES koordinavimo politikos specialistė Eke Kronieger ir vyresnioji politikos specialistė Greta Senavaitytė. Pasak G. Senavaitytės, „AgroITC“ vizitui pasirinktas dėl delegacijos susidomėjimo žemės ūkio tyrimais ir inovacijų taikymu praktikoje. „Planuodami vizitą žinojome, kad delegaciją ypač domina inovacijos ir technologijos. Todėl „AgroITC“, kuriame vykdomi žemės ūkio tyrimai, mums buvo natūralus pasirinkimas“, – teigė ji.
Susitikimo metu taip pat aptartos galimybės Lietuvai bei Nyderlandams vystyti bendrus mokslinius tyrimus, dalytis sukauptais duomenimis ir patirtimi, plėtoti verslo partnerystes, kurios prisidėtų prie naujų inovacijų kūrimo ir jų praktinio pritaikymo žemės ūkyje.
Mona agency informacija