Tikintis nuostolių atlyginimo, apie įtariamą AKM atvejį būtina pranešti veterinarui

„Šernų judėjimo sukontroliuoti neįmanoma. Jie yra naktiniai gyvūnai, maitinasi tiek miškuose, tiek pievose, pasėliuose, soduose, daržuose, todėl yra labai didelė tikimybė, kad AKM sergantys šernai naktimis gali apsilankyti ir netoli kiaulių ūkių bei paskleisti virusą ant žolės ir kitų augalų. Primygtinai prašome, nešerti kiaulių šviežia žole. Žolę galima duoti tik tokiu atveju, jeigu ji yra nuplikyta karštu vandeniu“, – primena Skubios veiklos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis inspektorius Vaidas Jonušaitis.

Kiaulių augintojai gali apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM, tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

• Patenkant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir drabužius. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai.
• Griežtai apriboti kitų asmenų patekimą pas kiaules.
• Laikyti kiaules uždarose patalpose.
• Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių, įrengiant tinklelius ant langų.
• Nešerti karščiu neapdorota žole ir virtuvės atliekomis.

Pastebėjus kiaulių elgsenos pokyčius, tokius kaip apatiškumas, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra, – ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar VMVT specialistą. Tai yra viena iš sąlygų siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas AKM.

Situacija Lietuvoje. Šiemet afrikinio kiaulių maro virusas nustatytas 168 šernams, aptiktiems 16 rajonų savivaldybių 79 vietose: Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės Varėnos.

Ypač daug žalos tiek kiaulių ūkiuose, tiek laukinėje faunoje praėjusiais metais virusas pridarė Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio rajono savivaldybėse.

VMVT informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.