Turi tarnauti ūkininkams, bet aptarnauja miestiečius

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2002 m. įsteigtas rinkti visą agrarinę statistiką – nuo žemdirbių laikomų ūkinių gyvūnų, deklaruotų pasėlių plotų iki ūkininkų turimų traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos. Bet dabar, atrodo, svarbiausias centro, patekusio į tarnybinės etikos sargų akiratį, uždavinys – stengtis, kad miestiečiai galėtų palyginti, kiek kainuoja maisto produktai penkiuose didžiausiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Šeimyninė ranga

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2018 m. gruodžio 20 d. pradėjo tirti valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančio Sigito Puodžiuko elgesį, nepaisydama ankstesnių, palankių S. Puodžiukui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išvadų. VTEK aiškinasi dėl S. Puodžiuko protekcijos savo sūnui Dovydui dirbti centre. Be to, kilo įtarimų, kad S. Puodžiukas, pasibaigus jo kadencijai pernai gruodį, galbūt susikūrė sau darbo vietą, kai ŽŪM, kuriai pavaldus ŽŪIKVC, keitė centro struktūrą ir įsteigė antrojo generalinio direktoriaus pavaduotojo etatą. Centre dirba ir daugiau tarpusavyje arba su ŽŪM pareigūnais įvairiais šeimyniniais, giminystės ryšiais susijusių asmenų.

Tyrimas pratęstas

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nurodo, kad tyrimas gali trukti tris mėnesius. Ar iš tyrėjų sukauptų duomenų jau galima teigti, kad S. Puodžiukas supainiojo viešuosius ir privačius interesus?

VTEK atstovė spaudai ir duomenų apsaugos pareigūnė Eglė Ivanauskaitė „Ūkininko patarėjui“ pranešė: „Pono S. Puodžiuko elgesį VTEK vis dar tebenagrinėja. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas leidžia, kad dėl informacijos gausos ar kitų įstatyme nurodytų aplinkybių tyrimo terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių. Informuosime žiniasklaidą, kai tyrimas bus baigtas, o jo išvados pateiktos Komisijai įvertinti. Taip pat, kaip įprasta, pranešime visuomenei apie Komisijos sprendimą šiuo klausimu“.

Tegul nusiplauna pirštą

„Ūkininko patarėjas“ paklausė S. Puodžiuko, ar VTEK tyrimas netrukdo jam vykdyti savo pareigų. „Man didelis džiaugsmas, nepaprasta garbė dirbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro kolektyve. Žinoma, pasitaiko nesklandumų, padarome klaidų, tačiau kam tai nenutinka. Svarbiausia jas ištaisyti, o tiems, kam pavydu ir norisi menkinti mūsų darbus, baksnoti į klaidas, norėčiau atsakyti didžiojo amerikiečio Benjamino Franklino žodžiais – prieš rodydamas mano nuodėmes, nusiplauk pirštą“, – tvirtino S. Puodžiukas. ŽŪIKVC generalinio direktoriaus pavaduotojas pageidautų, kad apie centrą nebūtų skleidžiama prasimanymų.

Ministerija pasitiki

„Nesiplėsiu cituodamas JAV profesoriaus Geraldo Nosicho įžvalgų, kaip spauda pateikia informaciją. Belieka sulaukti naujų publikacijų apie ŽŪIKVC ir įsitikinti, ar teisinga šio mokslininko teorija“, – mįslingai teigė ilgametis valstybės įmonės vadovas. S. Puodžiukui svarbiausia, kad Žemės ūkio ministerija jį išteisino.

„Jeigu atvirai, nežinau, kokia VTEK tyrimo stadija, nes tai Komisijos prerogatyva ir kompetencija. Aš laikausi tokios nuostatos, kad kiekvienas turi daryti tai, ką privalo. Tikrai specialiai nenaršau VTEK internetinėje svetainėje, neskambinu ir neklausinėju apie tyrimo eigą. Tyrimas netrukdo daryti darbų, kuriuos įsipareigojau atlikti. O jų tikrai nemažai“, –nurodė S. Puodžiukas.

Vienas iš administratorių

Anot S. Puodžiuko, statistika tik viena iš centro funkcijų. „Nuo pat įmonės gyvavimo pradžios administruojame 6 registrus ir 10 informacinių sistemų, kuriose saugomi žemdirbių pateikti duomenys ( laikomi gyvuliai, technika, deklaruojami pasėliai). Pagal juos rengiama statistinė informacija, svarbi administruojant paramą žemdirbiams. Mūsų partneriai, savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio specialistai – tai tikriausias žinių šaltinis, padedantis mums tobulinti informacines sistemas. Nemėgstu formalumų, bet šį kartą dėl tikslumo pasiremsiu Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kad „Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją“, – aiškino S. Puodžiukas.

Nepamiršta ir kitų darbų

O prekybos centrų kainas, kurios dabar sulaukė tokio didelio dėmesio, ŽŪIKVC skelbia, anot S. Puodžiuko, nuo 2008 metų.

„Mūsų specialistai, nepamiršdami ir kitų darbų, kiekvieną savaitę apvažiuoja didžiuosiuose miestuose esančius stambiuosius prekybos centrus, surašo, kiek juose kainuoja duona, mėsa, pieno ir kai kurie kiti produktai. Apdorotą informaciją galima rasti interneto svetainėje „produktukainos.lt“. Iš tiesų, apie šią svetainę garsiau pradėta kalbėti, kai Vyriausybė ėmė svarstyti įvairias schemas, priemones, kurias pritaikius, įgyvendinus sumažėtų maisto kainos. Vienas iš tokių būdų – parodyti visuomenei savaitinius kainų pokyčius didžiuosiuose prekybos tinkluose. Nesutinku, kad kainos įdomios tik miestiečiams. Svetainėje skelbiama ir svarbiausių maisto produktų kainų grandinė. Galbūt ši informacija įdomesnė specialistams, nes iš jos matyti, kas nulemia galutinę produkto kainą, kokią jos dalį sudaro gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų uždirbti pinigai“, – pabrėžė ŽŪIKVC generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Žvilgsniu kainų nesumažinsi

Tačiau Lietuvos statistikos departamento kainų registratoriai aplanko daug daugiau parduotuvių, užsirašo įvairesnių maisto produktų kainas nei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Statistikos departamento darbuotojai vidutiniškai kas mėnesį palygina, kiek kainuoja apie 69 tūkst. 932 produktai 4,3 tūkst. prekybos vietų, nes departamento tyrimų tikslai platesni – įvertinti Lietuvos infliacijos procesus ir parengti su kitų Europos šalių duomenimis palyginamą informaciją.

„Statistika – visada naudingas dalykas. Bet dėl to, kad kainos bus paskelbtos viešai, jos nesikeis, nesumažės. Taigi iš galimybės jas palyginti didelio efekto nėra. Be to, negi kas nors gali naiviai galvoti, kad prekybos tinklai iki šiol savo kainas nustatydavo visiškai nesidomėdami verslo varžovų kainodara?..“ – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ kritiškai ŽŪIKVC svetainę „produktukainos.lt“ įvertino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės pavaduotojas Algis Strelčiūnas.

Jeigu kainas internete nurodytų privačios bendrovės ar jų asociacijos, Konkurencijos taryba tikriausiai jas nubaustų už keitimąsi informacija ar tarpusavyje derinamus veiksmus (kartelį).

Pliki skaičiai

Nemažai pastabų dėl ŽŪIKVC veiklos išsakė ir Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. „Kartais atrodo, kad ŽŪIKVC darbuotojai informaciją renka, nelabai įsivaizduodami, kur ji bus panaudota. Tai tiesiog pliki skaičiai. Produktų kainos per savaitę, kas mėnesį ar pernai. O kur nuorodos, kiek tie patys produktai kainuoja kaimyninėse šalyse? Teigiama, ŽŪIKVC palygino prekybos tinklų pardavinėjamo sviesto kainas. Bet ką su kuo? Tikrą sviestą (82 proc. riebumo) su tepiaisiais mišiniais, kuriuose pieno riebalų yra 52 proc.? Pirkėjai patys mato agurko kainą ant etiketės parduotuvėje. Jiems ne mažiau įdomu būtų sužinoti, kiek ūkininkui sumokėta už tą agurką“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino S. Dimaitis.

Perdėtai rūpindamasis svetaine „produktukainos.lt“ ŽŪIKVC apleido savo pagrindinį portalą „www.vic.lt“ – net nenurodo centro vadovų (tegul ir laikinų), specialistų ir kitų darbuotojų pavardžių.

Vidinių rezervų neužteks

2018 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybė galutinai nutarė valstybės įmones ŽŪIKVC, distancinių tyrimų ir geoinformatikos GIS-centrą bei Valstybės žemės fondą sujungti į vieną Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą (ŽŪEIC). Mat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip rekomendavo Lietuvai, 17-oji Vyriausybė dar iki priesaikos įsipareigojo mažinti valstybės įmonių, o likusias jungti, jų veiklą nuskaidrinti, supaprastinti.

Apie ŽŪIKVC pertvarką buvo pradėta kalbėti dar tada, kai dabartinis Klaipėdos r. meras Bronius Markauskas vadovavo Žemės ūkio ministerijai (2017 metais). „Kiek žinau, dabar jau iš šalies centrui numatytos dvi svarbiausios užduotys – sukurti elektroninių maisto kuponų informacinę sistemą ir šiuolaikiškai administruoti svetainę „produktukainos.lt“. ŽŪIKVC apskaičiavo, kad e. kuponų informacinė sistema kainuos apie 20 tūkst. eurų. Jeigu įstaigai priskiriamos naujos funkcijos – reikia ir papildomo finansavimo, ir daugiau darbuotojų. Vidinių lėšų ilgam neužtektų“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo B. Markauskas.

 Neturiu teisės komentuoti VTEK tyrimo dėl ŽŪIKVC direktoriaus pavaduotojo S. Puodžiuko veiksmų. Šiam centrui buvo pavesta pagal vartotojų poreikius nuolat tobulinti viešąjį informacinį portalą „produktukainos.lt“, kad jį aplankytų kuo daugiau interneto naršytojų. Internautai gali patogiai pasižiūrėti, kas, kur ir kiek kainuoja. Taip formuosime pirkimo įpročius. Tikėtina, kad informacijos sklaida portale „produktukainos.lt“ irgi padėjo stabilizuoti maisto kainas Lietuvoje.

Iš ŽŪIKVC, GIS-centro bei Valstybės žemės fondo sudarytame naujame Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centre nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų sutelktos agrarinės informacinės sistemos ir registrai. Jungimosi procesai vyks visus šiuos metus. Centro paskirtis būtų analizuoti, suskaitmeninti žemės ūkio duomenis, o kitos, ne informacinės, buvusių trijų įstaigų funkcijos būtų perduotos Nacionalinei žemės tarnybai. Nenorėta ŽŪEIC padaryti biudžetine įstaiga, nes teisės aktų apribotos valstybės tarnautojų algos neprilygsta uždarbiams, kuriuos informacinių technologijų specialistams, programuotojams siūlo privatūs darbdaviai, todėl pasibaigus reformai, sunku būtų Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centre išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.