Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

BNS

 

TVF misijos vadovas: Lietuva turi plėsti pelno, NT apmokestinimą, naikinti dalį lengvatų

2024/06/07


Lietuvai siekiant surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei didinti išlaidas, ypač pensijoms, valdžia turėtų plėsti mokesčių bazę didinant pelno mokestį, plečiant nekilnojamo turto (NT), taršos apmokestinimą bei atsisakant dalies lengvatų, sako penktadienį šalyje darbą baigiančios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija).

„Pelno apmokestinimas yra viena sritis, kur galimos pajamos gal ir nebūtų tokios didelės, tačiau jį būtų galima nežymiai pakeisti ar padidinti, kartu išsaugant mokesčių sistemos patrauklumą užsienio investuotojams. Labai mažas ir nekilnojamo turto apmokestinimas. Mes suprantame, kad tai yra politiškai sunku, tačiau jis yra žymiai mažesnis nei daugelyje kitų šalių“, – interviu BNS sakė B. Gracia. 

Anot jo, pajamas taip pat galima padidinti iš taršos mokesčių bei verslo sričių, kurioms taikomos lengvatos.

B. Gracia taip pat sako, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF siūlo nekeisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos, ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme, apmokestinti pensijas.

Be to, anot eksperto, pasitraukimas iš pensijų kaupimo anksčiau laiko turėtų būti išimtinis ir neskatinamas.

Komentuodamas valdžios ketinimus pratęsti bankų solidarumo mokestį TVF atstovas teigia, kad jis gali iškreipti šalies verslo apmokestinimą ir sudaryti „žalingą įspūdį“ apie Lietuvos investicinę aplinką.   

Šiemet TVF prognozuoja apie 2,4 proc. Lietuvos ekonomikos augimą bei maždaug 1 proc. infliaciją, teigia B. Gracia. 

– Praėjusią savaitę Lietuvos bankas bei TVF organizavo seminarą „Makroekonominiai iššūkiai Lietuvoje“. Ar galėtumėte pasakyti, kokius pagrindinius iššūkius Lietuvos ekonomikai matote per artimiausią dešimtmetį? 

– Vienas didelis iššūkis – išlaikyti produktyvumo lygį, kuris didėjo pastaruosius 10–15 metų po pasaulinės finansų krizės, kad užbaigtumėte konvergencijos (ekonominio suartėjimo su Vakarų valstybėmis – BNS) procesą. Tai yra vis sunkiau augant jūsų ekonomikai, didėjant pajamoms, esant vis sudėtingesnėje tarptautinėje aplinkoje bei egzistuojant pasauliniam susiskaldymui. Geopolitinė rizika regione yra ir išliks didesnė, palūkanų normos – didesnės nei buvo prieš karą bei infliacijos šoką, o tai reiškia didesnę kapitalo kainą. Nors Lietuva yra gerai pasirengusi atremti šiuos iššūkius, pasaulis yra sudėtingesnis. 

Antra, per artimiausią dešimtmetį reikšmingai padidės spaudimas išlaidoms. Trumpuoju laikotarpiu tai bus dėl gynybos išlaidų bei didesnių palūkanų mokėjimų, vidutiniu – dėl sparčiai senstančios visuomenės. Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius iki 2050-ųjų Lietuvoje sumažės nuo 1,8 iki 1,3 mln. Tai reiškia išlaidas pensijoms, sveikatos priežiūrai, ilgalaikei priežiūrai.

Preliminariais mūsų skaičiavimais, tokios išlaidos papildomai gali augti 5–10 proc. punktų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP, palyginti su 2023 metais – BNS). Ilguoju laikotarpiu taip pat atsiras spaudimas su žaliąja transformacija susijusioms išlaidoms. Tačiau pensijos, ypač per artimiausius dešimt metų, darys vieną didžiausių ir labiausiai tikėtiną spaudimą jūsų išlaidoms. 

– Praėjusią savaitę jūs teigėte, kad Lietuvai bus būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o kaupimas antrojoje pakopoje būtų tik šio problemos sprendimo dalis. Ar teisingai suprantu, kad vien pensijų kaupimas neišspręstų su gyventojų senėjimu susijusių iššūkių? 

– Kalbant apie ateityje laukiantį spaudimą išlaidoms, matome du elementus, kurie turi būti sprendimo dalis. Vienas yra tam tikras pajamų mobilizavimas, didesnis pajamų surinkimas, kitas – pensijų reforma. 

Kaip ir sakiau, antroji pakopa yra sprendimo dalis, kuri padėtų išspręsti vieną pensijų sistemos problemą. Jeigu jūs neturėsite antros pakopos, tuomet turėsite mažėjantį darbuotojų skaičių, kurie turės išlaikyti vis daugiau pensininkų. Tai reiškia, kad pensijos turės būti mažiau dosnios, kadangi jas finansuos mažiau darbuotojų. Tuo metu antroji pakopa papildo sistemą ir stabilizuoja pensijas, kad jos nemažėtų. Todėl tiems, kurie nekaupia pensijų antrojoje pakopoje, jos mažės. Nedalyvaujantys pensijų kaupime dabar daugiau pinigų gauna reikšmingai mažesnės pensijos kaina.  

Pensijų sistema susiduria ir su dar vienu iššūkiu. Net ir dabartinis pensijų lygis, kurį planuojama pasiekti ateityje, pareikalaus 3 proc. punktų nuo BVP didesnių išlaidų. Ir kol kas yra neaišku, iš kur tos lėšos ateis. Tai yra antrasis iššūkis, dėl kurio reikės parametrinės reformos dabartinei pay as you go (einamojo finansavimo – BNS) pensijų sistemos daliai.

– Galbūt TVF turi konkrečių rekomendacijų ar pasiūlymų, kaip Lietuvoje galėtų būti reformuota pensijų sistema?  

– Taip, jos nėra naujos, mes jas pateikiame ant stalo jau kurį laiką. Pensinis amžius Lietuvoje iki 2026-ųjų pasieks 65 metus. Manome, kad būtų tikslinga pensinį amžių susieti su gyvenimo trukme – jei ji ilgėja, tai turėtų atsispindėti ir pensijos amžiuje, o tai labai padėtų.

Gali būti atlikti ir kiti pakeitimai , pavyzdžiui, jeigu siekiama palaikyti mažesnes pensijas, tai pensijos apskritai galėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iš to gaunamos lėšos per biudžetą galėtų būti skiriamos gaunantiems mažesnes pensijas ir tai sudarytų sąlygas labiau perskirstyti pensijų dalį. Bet visa tai yra sudedamoji (reformos – BNS) dalis. Gali būti, kad pensijoms remti iš dalies reikės ir papildomų valstybės biudžeto lėšų. 

– Kovą Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įstatyme turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Dėl jų visuomenėje vyko diskusijos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu rengia tai numatančias pataisas. Kokios, jūsų manymu, turėtų būti šios svarbios priežastys ar aplinkybės?

– Pensijų kaupimą antrojoje pakopoje mes matome kaip svarbią (gyventojų senėjimo iššūkio – BNS) sprendimo dalį. Kad ji būtų sėkminga, ji turi būti stabili ir nuspėjama. Pensijų fondai gali suvaidinti savo vaidmenį, investuoti ir padidinti iš kaupimo gaunamas pajamas, kad jos galėtų sugrįžti pensininkams. Tam reikia stabilios, o ne kas kartą besikeičiančios sistemos.

Tokiai sistemai reikia leisti subręsti. Kapitalistinės sistemos nauda ateina laikui bėgant, kai atsiranda masto ekonomija, kai gaunama grąža lemia didesnes pensijas. Taigi, mūsų principas, kad dalyvavimas antrojoje pakopoje būtų kuo labiau skatinamas, laikantis įstatymuose nustatytų ribų.

Aš nežinau, ar joje yra įmanomas privalomas dalyvavimas – jei tai teisėta, tai gali būti svarstoma. Tačiau ankstyvas pasitraukimas iš pensijų kaupimo turėtų būti kuo labiau neskatinamas. Mes suprantame, kad tam tikromis ekstremaliomis aplinkybėmis prasminga turėti tam tikrą lankstumą, tačiau jis turi būti išimtinis. Priešingu atveju mes susilpninsime antrąją pakopą ir sumažinsime jos teikiamą naudą. 

– Savo misijose Lietuvoje jūs nekart sakėte, kad Lietuvai reikia mobilizuoti pajamas, plėsti mokesčių bazę. Kaip matome, tai sunku – ši Vyriausybė turėjo ambiciją įgyvendinti mokesčių reformą, tačiau nesusitarus valdančiosios koalicijos partneriams ji įstrigo parlamente. Kaip, jūsų nuomone, Lietuva galėtų pagerinti vadinamąją pajamų mobilizaciją ir kokiose srityse galėtų būti plečiama mokesčių bazė?

– Rekomendacija dėl poreikio mobilizuoti pajamas kyla tiek iš šios, tiek iš ankstesnės Vyriausybių, parlamento ir visuomenės noro didinti socialines išlaidas, mokėti geresnes pensijas bei kitų dalykų. Tačiau dabartinėje biudžeto sistemoje bei pajamų pakete mes nematome galimybių, kad laikui bėgant būtų galima prisitaikyti prie visų šių reikalavimų bei spaudimo šios išlaidoms.

Dabar jūs turite gana ribotą apmokestinimą, todėl jūsų mokesčių sistema daro Lietuvą patrauklią užsienio investicijoms. Ir tai yra vienas iš aspektų, į kurį teikia atsižvelgti įgyvendinant bet kokią mokesčių reformą. Dabar jūsų mokesčiai yra nukreipti į netiesioginį apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bei darbo jėgos apmokestinimą per gyventojų pajamų mokesčio įmokas. Pagal šiuos mokesčius jūs nedaug atsiliekate nuo kitų Europos Sąjungos šalių.

Lietuvoje galiojantis 21 proc. PVM tarifas yra standartinis tarifas, jis atitinka kitas Europos šalis. Kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą, jei pažvelgtumėte į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis, jūs mokesčių surenkate daugiau nei vidutiniškai. Mes manome, kad galimybės šiose srityse surinkti papildomų pajamų yra ribotos.   

Tačiau yra kitų sričių, kur Lietuva surenka žymiai mažiau pajamų nei kitos šalys. Pelno apmokestinimas yra viena sritis, kur galimos pajamos gal ir nebūtų tokios didelės, tačiau jį būtų galima nežymiai pakeisti ar padidinti, kartu išsaugant mokesčių sistemos patrauklumą užsienio investuotojams.

Labai mažas ir nekilnojamo turto apmokestinimas. Mes suprantame, kad tai yra politiškai sunku, tačiau jis yra žymiai mažesnis nei daugelyje kitų šalių. Šiuo atveju mes kalbėtume apie mažiau nei keletą papildomų procentų nuo BVP, tačiau tai vis tiek yra erdvė (papildomam apmokestinimui – BNS).

Taršos mokesčiai taip pat yra sritis, kurioje galima padidinti pajamas. Kadangi jais siekiama mažinti išorinį poveikį, tai yra gana veiksmingi mokesčiai. 

Dar viena sritis – lengvatos. Manau, kad dėl jų nesurenkama apie 5 proc. BVP. Nerealu tikėtis, kad jūs galėtumėte surinkti tuos 5 proc. BVP, tačiau galbūt peržiūrėjus esamas lengvatas, kai kurių būtų galima atsisakyti. Taigi, yra erdvės mokesčių reformai, kuri mobilizuotų pajamas, išlaikytų santykinai efektyvią sistemą bei išsaugotų mokesčių sistemos patrauklumą užsienio investuotojų akyse. 

– Tačiau ar įmanoma rasti balansą tarp mokesčių didinimo bei patrauklios investicinės aplinkos išsaugojimo? 

– Manau, kad tam yra galimybių. Iš esmės tai reiškia, kad šios sritys, kurias minėjau – taršos mokesčiai, galbūt nekilnojamo turto mokesčiai, kurie yra gerokai mažesni, pelno mokestis – tikėtina turi daugiau pajamų potencialo ir mažesnį poveikį efektyvumui bei investiciniam patrauklumui.

Tuo metu su vartojimu, kuris taip pat turi perskirstymo poveikį, susiję mokesčiai daro poveikį daugiausia mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, o darbo apmokestinimas iškreipia konkurenciją, be to, pagal jį jūs jau lenkiate EBPO vidurkį. Taigi, tai nebūtų tos sritys, kuriose mes matytume potencialą pajamoms.   

– Dar vienas iššūkis – didesnis gynybos finansavimas. Ar jūs esate susipažinęs su Vyriausybės pateiktu Gynybos fondo paketu, galėtumėte jį įvertinti?   

– Išlaidos gynybai didėja nuolat. Trumpalaikėje perspektyvoje egzistuoja tam tikras komponentas, kuris yra laikinai susijęs su išlaidomis infrastruktūrai. Požiūris, kurio laikosi jūsų Vyriausybė, finansuoti nuolat augančias išlaidas nuolatiniais šaltiniais, yra teisingas. Galbūt vienkartinės išlaidos infrastruktūrai galėtų būti finansuojamos per didesnį biudžeto deficitą (skolinantis – BNS), bet pats principas (dėl gynybos finansavimo – BNS) yra teisingas.

Siūlymas didinti pelno mokesti 1 proc. punktu, kam, mūsų supratimu, pritaria ir verslas, atrodo geras kompromisas. Manau, kad yra gerai, kai pakete atsispindi tinkama pusiausvyra prisitaikant prie nuolatinio spaudimo išlaidoms, kuris pasireikš trumpuoju laikotarpiu kartu su plačiu sutarimu, kuris nuteikia pozityviai mokesčių reformoms. 

– Vyriausybė taip pat siūlo dar metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį. Kaip vertinate šį pasiūlymą? 

– Apie bankų solidarumo mokestį mes kalbėjome praėjusiais metais ir mūsų pozicija nepasikeitė. Bankų pelningumas dėl aukštesnių palūkanų normų ir didesnių palūkanų maržų pakilo į istorines aukštumas. Taigi, mokestis, kiek juo siekiama apmokestinti šį papildomą bankų pelningumą, nėra iškreipiantis ir nedaro įtakos bankų elgsenai. Kartu tai reiškia, kad kai tik šis išskirtinis pelningumas išnyks, mokestis nebeduos jokių pajamų. Šis mokestis gali būti pratęstas vieniems metams, tačiau jis negalėtų būti pratęstas neribotam laikui, nes tuomet neatneštų pajamų.

Susirūpinimas, kurį mes turėjome praėjusiais metais, išlieka, kol mokestis yra laikinas ir suvokiamas kaip laikinas. Jis nėra iškreipiantis, bet jeigu jis būtų pratęstas dar vieniems metams, tuomet kiltų klausimas dėl bankų sistemos apmokestinimo, o tai gali lemti labiau iškreipiančią apmokestinimo formą, apie kurią mes dar kartą perspėtume.

Bankai Lietuvoje jau dabar moka 5 proc. didesnį pelno mokesčio tarifą. Taigi, tai yra daugiau nei vidutiniškai apmokestinamas sektorius. Kartu tai yra sektorius, kuris daugiausia yra atstovaujamas užsienio investuotojų. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad jūs apmokestinate užsienio investicijas ir pripažįstate, kad Lietuva, kuri yra maža atvira ekonomika, priklauso nuo užsienio investicijų – to reikėtų vengti. Kol bankų solidarumo mokestis laikinas, to išvengsite. Tačiau jei toliau didinsite mokesčius tik bankų sektoriui, tai gali sukelti žalingą suvokimą apie jus.

– Diskusijose dėl papildomų lėšų gynybai Lietuvos verslas siūlė padidinti PVM tarifą, tačiau daugelis politikų, tarp jų ir prezidentas, tam nepritarė. Galbūt didesnis PVM galėjo būti dar vienas papildomų lėšų gynybai šaltinis?

– Kaip ir minėjau anksčiau, netiesioginiai mokesčiai jau sudaro didelę jūsų iš mokesčių gaunamų pajamų dalį. Tiesa, tai gana efektyvus mokestis, kuris pernelyg neiškreipia kainų santykio, tačiau jis neproporcingai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Todėl jis turi neigiamą poveikį ne tiek efektyvumui, kiek perskirstymui. Jūs jau dabar per daug priklausote nuo tokių mokesčių, todėl veikiausiai čia nėra potencialo papildomoms pajamoms.

– Ar TVF turi rekomendacijų, kaip Lietuva galėtų finansuoti papildomų lėšų gynybai poreikį? 

– Savo ataskaitoje mes apžvelgsime ne tik, kaip spręsti gynybos išlaidų klausimą, tačiau yra daugybė kitų spaudimo išlaidoms veiksnių, kurie netrukus atsiras. Poreikis gynybos išlaidoms jau yra, palūkanų mokėjimai dėl didesnių valstybės skolos palūkanų taip pat jau didėja ir toliau didės artimiausius penkerius–šešerius metus. Tuomet prisideda išlaidos pensijoms, kurios laikui bėgant tik didėja, sveikatos priežiūros išlaidos, nes jūsų gyventojai sensta.

Todėl manome, kad visiems šiems poreikiams turės būti rastas visapusiškas sprendimas. Tikriausiai tai yra didžiausias ekonominis ir politinis iššūkis, su kuriuo teks susidurti artimiausią dešimtmetį. Kaip jau minėjau, šis sprendimas neturi vieno komponento. Sprendimas negali būti rastas vien tik didinant mokesčius ar valstybės skolą. Tačiau jis gali būti susijęs su pajamų komponentu, kai didinamos tam tikros pajamos.  

Kai kuriose srityse yra galimybių padidinti efektyvumą išlaikant tą patį išlaidų lygį. Sveikatos apsauga ir švietimas yra sritys, kur efektyvumas galėtų būti padidintas. Jei prisimenate, jūsų fiskalinė padėtis prieš Covid-19 pandemiją buvo perteklinė, todėl galbūt jums reikia pertekliaus. Dalį išlaidų galite sutalpinti su nedideliu deficitu – maždaug 1 proc. BVP, koks buvo pernai – nes tai vis tiek užtikrins mažesnę nei 40 proc. BVP skolą ir tvirtą fiskalinę poziciją, kuri padės palaikyti ekonomiką.

Dėl laukiančių išlaidų jums reikės reikės turėti labai tvirtą fiskalinę poziciją. Tai yra skirtingi elementai, kurie galėtų padėti pasiekti subalansuotą sprendimą. 

– Penktadienį pristatysite naujausias Lietuvos makroekonomines prognozes ir rekomendacijas. Galbūt galėtumėte apibendrintai pasakyti, kokie šie metai bus Lietuvos ekonomikai? 

– Pastarieji keleri metai Lietuvos ekonomikai buvo kupini iššūkių. Praėjusiais metais jos nuosmukis siekė 0,3 proc. Tai daugiausia lėmė labai didelė infliacija, kuri paveikė įmonės ir jos akivaizdžiai patyrė daug didesnių gamybos bei darbo jėgos sąnaudų. Išorinė paklausa taip pat buvo silpna. Galiausiai paveikti buvo ir namų ūkiai bei darbuotojai dėl aukštų energijos kainų bei jų pajamas mažinusios infliacijos.

Visa tai praėjusiais metais lėmė silpną ekonominį aktyvumą. Tačiau metų pabaigoje buvo pastebimas tam tikras atsigavimas, ypač nuo rugpjūčio, kuomet infliacija tapo mažesnė už darbo užmokesčio augimą, o užimtumas buvo gana didelis. Šie faktoriai leido atsigauti privačiam vartojimui, kuris nuo to laiko įgavo pagreitį.

Tiesa, Europa atsigauna lėčiau nei Lietuva. Tačiau mes tikimės, kad iki antrojo pusmečio išorės paklausa padės palaikyti ekonominį aktyvumą Lietuvoje. Visa tai rodo, kad antrąjį pusmetį ekonomika atsigaus vis sparčiau, kuomet aktyvumas turėtų būti didesnis nei pirmą pusmetį, o tai leis ekonomikai augti ir kitais metais, ypač jeigu Europa toliau atsigaus. Tikėtina, kad Lietuvos ekonomika atsigaus anksčiau nei euro zonos, tačiau ateityje jūs turėsite naudos iš euro zonos atsigavimo.

Tikimės, kad šiais metais ekonomikos augimas Lietuvoje bus apie 2,4 proc., kitais metais – išliks panašus arba bus šiek tiek didesnis. Manome, kad šiemet infliacija gerokai sumažės ir sieks maždaug 1 proc., o tai yra reikšmingas pokytis. Visa tai sumažina infliacijos riziką, kurią mes matėme praėjusiais metais.

Grynoji arba paslaugų infliacija yra šiek tiek didesnė ir pastovesnė, tačiau tai susiję su faktu, kad jūsų darbo rinka yra labai stipri, todėl tai nestebina. Tai nėra kažkas netikėto, tačiau infliacijos rizika sumažėjo, o tai palaiko jūsų ekonomikos atsigavimą.  

– Dėkoju už pokalbį. 

 

Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS

Viršelyje: Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir TVF misijos vadovas Borja Gracia (Finansų ministerijos nuotr.).

Dalintis
Verslas