Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Ukrainiečių vaikai pasitiks Kalėdas Lietuvoje: kokios tradicijos jiems svarbios ir kur įprastai jie ieško dovanų?

2022/12/25


Šiais metais didžiąsias metų šventes Lietuvoje pasitiks daugiau nei 60 tūkst. ukrainiečių, iš kurių – daugiau nei 20 tūkst. vaikų. Kaip pasakoja nemokamos tarptautinės pabėgėlių mokyklos „Gravitas schola“ atstovai, tradicijos ukrainiečiams ypač svarbios.

„Ukrainiečiai yra tikri pasaulio gyventojai, todėl ir mūsų mokykloje turime didžiulę tradicijų įvairovę: Kalėdų eglutes, laiškus Šv. Nikolajui, slaptą Kalėdų Senelį ir jo paštą, net Advento tradicijas“, – pasakoja „Gravitas schola“ pirmokų mokytoja, kuri yra nuo karo Ukrainoje pabėgusi ukrainietė, Olena Agvanian.

Ukrainoje stačiatikių žiemos švenčių ciklas prasideda Šv. Nikolajaus dieną, kuri minima gruodžio 19 d. Kaip pasakoja O. Agvanian, šios šventės laukia ir ją mėgsta, tiek vaikai, tiek suaugusieji. „Vaikai nekantriai laukia gruodžio 19-osios ryto, kai po pagalve arba ant palangės randa lauktą dovaną! Šventės išvakarėse vaikai rašo laiškus šventajam Nikolajui, juose pasakoja apie savo gerus darbus ir troškimus. Tai magijos, stebuklų, dovanų, tikėjimo gerumu šventė“, – apie tradicijas, kurias puoselėja ukrainiečiai pasakoja mokytoja.

Šv. Nikolajus yra vienas iš labiausiai gerbiamų ortodoksų šventųjų. Istorija pasakoja, kad Nikolajus anksti tapo našlaičiu, gyveno asketiškai, o tėvų paliktą palikimą išleido padėdamas kitiems. Nuo seno ukrainiečiai Nikolajų laiko paprastų žmonių, keliautojų, vaikų, ypač neteisingai įžeistų, globėju. Šventasis Nikolajus naktimis darė gerus darbus, kad niekas jo nepamatytų, mylėjo žmones, vertino, juos gerbė.

Netikėtos staigmenos

Mokytoja O. Agvanian pasakoja, kad apie šventąjį Nikolajų sklando daugybė legendų. Viena jų tvirtina, kad Nikolajus padėjo neturtingai šeimai, kurioje augo trys dukterys, bet neturėjo pinigų kraičiui. Tai sužinojęs, Nikolajus naktį įsliūkino pro langą ir į jų namus įmetė tris maišus auksinių monetų, su kuriais kiekviena mergina galėjo įsigyti po kraitį.

Yra ir kita šios legendos versija, kuri teigia, kad Nikolajus pro kaminą įmetė maišus su auksu, o monetos įkrito į kojines, kurios džiūvo ant židinio, jo dėka gimė daug Kalėdų tradicijų.

„Mūsų vaikai dovanų gauna šlepetėje, kuri yra ant palangės arba po pagalve. Išdykę vaikai gali gauti anglies gabalėlį arba meškerę, todėl dažnam tai yra motyvacija stengtis būti dar geresniu. Šią dieną įprasta kepti sausainius, kurie gali būti snaigių, Kalėdų eglučių formų, jais vaišinami draugai ir artimieji“, – vaikams svarbias tradicijas pasakoja mokytoja.

Anot jos, Nikolajaus dieną visi stengiasi būti geresni vieni kitiems, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Susitikusios skirtingos tradicijos

Skirtingų tradicijų derinys nuo seno įprastas ukrainiečiams. Kaip pasakoja „Gravitas schola“ teatro mokytoja, psichologė Mariia Korenieva, skirtinguose regionuose svarbios šiek tiek skirtingos datos: vieni labiau švenčia Naujųjų metų sutikimą, kiti – Kalėdas pagal senąjį kalendorių – sausio 7-ąją.

„Sovietmečiu visos tradicijos buvo slepiamos ir puoselėjamos pogrindyje, vaikai galėjo „žaisti“, o tėvai – ne. Paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo ukrainietiška Kalėdų giesmių tradicija, Šventas vakaras – sausio 6-oji. Tai – giesmių metas. Sveikiname visus, linkime visiems sveikatos, laimės. Ir vaikai, ir suaugusieji gieda, eina iš namų į namus su žvaigžde ir krepšiu, kuriame renka aukas už giesmes. Tai gali būti maistas, saldainiai ar simboliniai pinigai“, – tradicijas prisimena mokytoja.

Šventąjį vakarą Ukrainoje verdama kūčia – saldi sorų košė su džiovintais vaisiais. Tradiciškai turėtų būti 12 patiekalų, bet svarbiausias būtent pastarasis. Po Šventojo vakaro įprastai atkuriama gimimo scena, ji būdavo vaidinama mokyklose ir kitose įstaigose. Šiais metais mokytojai ją ruošia vaikams, lankantiems mokyklą Lietuvoje.

Pažintis su lietuviškomis tradicijomis

Lietuvoje įsikūrę ukrainiečiai pamažu susipažįsta ir su lietuviškomis švenčių tradicijomis.

„Mūsų mokyklos bendruomenė Kūčių vakarą susitiks bendrai vakarienei. Karas išskyrė didžiąją dalį ukrainiečių šeimų, todėl mes, lietuviai, norime šį mums labai svarbų šventinį vakarą, karo paliestus mokytojus, vaikus, jų artimuosius pakviesti į savo šeimas – tapti viena didele šeima. Dalis ukrainiečių, įvertinę ypač sunkias ir pavojingas keliavimo sąlygas, vis dėl to planuoja trumpam sugrįžti į gimtinę ir Kalėdas minėti su ten likusiais artimaisiais“, – pasakoja mokyklos veiklos vystymo vadovė I. Tarakavičiūtė.

Ji pastebi, kaip svarbu, jog šventės vaikams iš Ukrainos, kurias jie sutinka šiandienėmis aplinkybėmis, kuo labiau primintų įprastas, nes tai kuria saugumo ir vilties jausmą. Tai sukurti gali padėti įteikta simboliška Nikolajaus dovanėlė, o gal net kvietimas prie savo Kūčių stalo.

„Tradicijos šventiniu laikotarpiu – tai ne tik dėmesys, bet ir kvietimas giliau pažinti mūsų kraštą, paliesti mums svarbius ir šventus dalykus. Tai – pagarbus kvietimas integruotis į lietuvišką bendruomenę, būti visaverte jos dalimi. To siekiame ir mūsų mokykloje „Gravitas schola“, to norime linkėti kiekvienam, kuris susiduria su nuo karo ir kitų negandų bėgančiais žmonėmis. Tai yra ilgas ir visų pastangų reikalaujantis procesas“, – pastebi mokyklos veiklos vystymo vadovė I. Tarakavičiūtė.

 

Partnerio turinys

ŪP archyvo nuotrauka

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...