V. Janulevičius. Rinkimų karštinės apimti, galime prisidirbti

Tuo metu Lietuvoje realiojo darbo užmokesčio (atlyginimų augimas viršijantis infliaciją) augimo pagreitis per pastaruosius penkerius metus buvo 16,5 proc. Tai 11 kartų daugiau nei EBPO vidurkis.

Pramonės lūkesčių subjurimas ir paslaugų sektoriaus nuotaikų prastėjimas euro zonoje žada mums niūrų rudenį. O mes tuo metu dalinamės pyragą, kuris dar net nepašautas į krosnį.

Ar turime jau atnaujintas ekonomikos prognozes, kurios įvertintų, kaip ekonomika augo šių metų II ketvirtį, kokios tendencijos nusimato iki metų pabaigos? Ne. Bet MMA jau planuojame kelti 114 eurų, arba 12 proc. Atitinkamai minimalus valandinis atlygis didėtų iki 6,35 euro (dabar 5,65 euro).

Augantys atlyginimai yra gerai, bet ne tada, kai jie auga nepaisant darbo našumo, nepaisant konkurencingumo ir nepaisant ekonomikos prognozių. Ir tikrai nėra gerai, jei atlyginimai didinami dirbtinai, jei jų augimas labiau primena kylantį ant mielių pyragą, nei adekvatų, atitinkantį augimą tempus pridėtinės vertės paskirstymą. Jei niekam nerūpi tai, kad pramonės įmonės susiduria su paklausos eksporto rinkose trūkumu, vėl kyla elektros kainos, kapitalo kaštai iš esmės nemažėja, o prieiga prie kapitalo itin ribota.

Kokie tokios politikos rezultatai? Lietuvoje jau auga registruotas nedarbas.

Liepos mėn. 1 dieną registruotas nedarbas Lietuvoje jau siekė 8,5 ir tai buvo 0,3 punkto daugiau nei birželio mėn. 1 dieną. Dviejuose šalies regionuose (Kauno ir Marijampolės) jis jau viršijo 9 procentus (abiejuose siekė 9,2 proc.). Panevėžio regione registruotas nedarbas priartėjo prie 9 proc. (siekė 8,8 proc.).

Laisvų darbo vietų registruojama taip pat palyginti mažai. Šių metų birželio mėn. registruota tik apie 15 000 laivų darbo vietų, kai 2022 metais tokiu pačiu metu jų buvo registruota daugiau nei 20 000.

JAV dėl nedarbo padidėjimo 0,5 proc. svarsto apie palūkanų mažinimą, nes darbo vieta ir žmonių pajamos svarbu. Lietuvoje tai šiuo metu nieko nejaudina. Atlyginimai nustatinėjami dar nesugeneravus pridėtinės vertės.

O diskusijos dėl MMA vėl virsta eiliniu politiniu, nieko bendra su ekonomika neturinčiu turgumi.

Su visa atsakomybe ir net visos Verslo tarybos vardu galiu pasakyti, kad MMA kėlimas daugiau nei 10 proc. šiuo metu yra labai sunkiai pakeliamas uždavinys stagnuojančiai pramonei ir neatsakingas politikavimas. Nes negalėdamos išlaikyti darbuotojų įmonės juos tiesiog atleis. Ar tikrai tai yra tas rezultatas, kurio reikia?

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)

Vidmantas Janulevičius yra LPK prezidentas